Lietuvos politika 2018 m.: stabili sumaištis artėjant rinkimams
Sustiprino valdančiąsias gretas
Lapkritį ir gruodį dabartinis Seimas ir Vyriausybė paminėjo savo darbo mediumą.
Nors kadencijos pradžioje prieš dvejus metus buvo daug neigiamų prognozių dėl šios valdančiosios daugumos stabilumo, šiemet ji nesugriuvo ir netgi sustiprino savo gretas. Pavasarį įkurta nuo pernai oficialiai į opoziciją išėjusių socialdemokratų atskilusi Socialdemokratų darbo partija, su kuria valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasirašė atnaujintą koalicijos sutartį, rudenį prie valdančiosios daugumos prisijungė Tvarkos ir teisingumo partijos frakcija Seime.
Tęsinys po grafiku
[infogram id=“fe2338ec-d565-4009-ab09-0b5373e11deb“ prefix=“pFH“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Seimo valdančiųjų ir opozicijos skirstymas“]
Vis pasigirsta kalbų apie kvietimą valdančiųjų gretas papildyti ir Lenkų rinkimų akcijai, tačiau ši kol kas nesutinka ir lieka formaliai neutrali politinė jėga Seime, bet faktiškai ji dažniausiai paremia valdančiąją koaliciją. Lenkų rinkimų akcija kelia savo reikalavimus koalicijai ir užsimena, kad galbūt svarstytų prisijungti prie jos po kitų metų rinkimų.
Vienu didžiausių išbandymų valdantiesiems tapo kitų metų biudžeto priėmimas, tačiau už jį Seime balsavo 84 parlamentarai. Pasak valstiečių ir žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio, tai esą įrodo, kad valdančioji koalicija ir Vyriausybė turi labai stiprią politinę paramą.
Tęsinys po grafiku
[infogram id=“3126555b-adc7-4753-b28b-b9253aad4dfc“ prefix=“ySj“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: 2019 m. patobulintas biudžeto projektas“]
Pasikeitė keli ministrai
Bet Vyriausybėje šiemet kiek pritrūko stabilumo – pasikeitė net penki ministrai. Pavasariop iš Teisingumo ministerijos vadovų pasitraukė Milda Vainiutė, kurią tik po beveik porą mėnesių trukusių nervingų paieškų ir derinimų pakeitė „socialdarbiečių“ pateiktas Elvinas Jankevičius.
Gegužę su pareigomis atsisveikino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, o jį netrukus pakeitė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Giedrius Surplys.
O metų pabaigoje premjeras pranešė net apie trijų ministrų atstatydinimą. Buvo tikėtasi, kad Jurgita Petrauskienė dėl negebėjimo suvaldyti situacijos su mokytojų protestais tikrai anksčiau ar vėliau neteks švietimo ir mokslo ministro pareigų, tačiau Kęstučio Navicko atleidimas iš aplinkos ministrų ir Lianos Ruokytės-Jonsson atstatydinimas iš Kultūros ministerijos vadovų tapo tikru netikėtumu ne tik politikos stebėtojams, bet, regis, ir jiems patiems.
Tęsinys po grafiku
[infogram id=“81d629a1-57a0-4a07-b19a-d5201d1a47ee“ prefix=“5En“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Pokyčiai septynioliktoje Vyriausybėje 2018 12 07“]
Mindaugas Kvietkauskas jau paskirtas naujuoju kultūros ministru.
Išbandymu valdantiesiems tapo net trys šiemet Seime inicijuotos apkaltos. Priekabiavimu kaltinamas Kęstutis Pūkas pats atsisakė parlamentaro mandato, vos tik priartėjo jam liūdnai galėjęs pasibaigti balsavimas dėl apkaltos.
Ryšiais su Rusija įtariamas Mindaugas Bastys irgi atsisakė Seimo nario mandato, bet jau po to, kai Seime nepakako balsų jo pašalinimui apkaltos būdu ir tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Ponas Bastys bandė vėl sugrįžti į Seimą, kai rudenį jo vienmandatėje apygardoje Zanavykų apygardoje buvo surengti pakartotiniai rinkimai, tačiau pralaimėjo konservatorei Irenai Haasei.
Dėl įvairių klausimų ir abejonių, kilusių dėl jo paties verslo, apkalta grėsė ir Artūrui Skardžiui, tačiau valdantieji nusprendė, kad jis nevertas būti pašalintas iš Seimo.
Prasidėjo „amžiaus procesas“
Opozicija Seime tebėra suskilusi, konservatoriai ir liberalai neranda sutarimo kai kuriais formaliais klausimais, pvz., dėl opozicijos lyderio delegavimo. Liberalų sąjūdis iš dalies „nukraujavo“, kai iš jo pasitraukė keli žinomi politikai.
Be to, ši politinė organizacija, kaip ir Darbo partija, šiemet tapo teisiamąja politinės korupcijos byloje. Šis „amžiaus procesas“ nusikėlė ir į kitus metus.
Teisiamųjų suole vėl atsidūrusiems „darbiečiams“ sugrįžo vadovauti šios partijos įkūrėjas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.
Teisiami ir „tvarkiečiai“, nes įtariama, kad jų buvęs pirmininkas Rolandas Paksas kyšį galėjo paimti ne tik savo, bet ir partijos naudai.
Šiemet buvo daug įvykių, susijusių su biudžeto dotacijomis partijoms. Tik pavasarį liberalai atgavo pernai atimtą dotaciją. O Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijoms valstybės skirti šimtai tūkstančių buvo įšaldyti. Tiesa, „darbiečiai“ dalį dotacijos atgavo.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Bet Vyriausioji rinkimų komisija po ilgai trukusio tyrimo apie 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos metu padarytus pažeidimus atėmė didelę dotaciją iš opozicinės Socialdemokratų partijos.
Rudenį Seime buvo kilusios diskusijos dėl valstybės pinigų paskyrimo ir nuo socialdemokratų atskilusiems „socialdarbiečiams“. Dėl prezidentės veto ir opozicijos pasipriešinimo pavyko pasiekti, kad šiai naujai partijai dotacija bus paskirta tik kitąmet.
Valdantieji pamėgo tyrimus
Seimas pamėgo kurti įvairias tyrimo komisijas. Bene daugiausia politinio triukšmo sukėlė parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas neteisėto poveikio politikams tyrimas.
Valdantieji grasino ištirti ir šio tyrimo metu į viešumą iškilusius faktus apie prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su kai kuriais politikais, tačiau vadinamojo „tulpių pašto“ skandalas kiek prigeso ir jau beveik nebeprisimenamas.
Siekta tirti ir p. Karbauskio verslo interesus trąšų importo sektoriuje ir apskritai žemės ūkyje, bet galų gale apsispręsta išvis nesiimti tokio tyrimo. Tiesa, opozicija viliasi, kad anksčiau ar vėliau parlamentinis tyrimas žemės ūkio sektoriuje bus atliktas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo tirti 2008–2010 m. krizės priežastis. Šį tyrimą lydi prieštaringai vertinami komiteto vadovo Stasio Jakeliūno pareiškimai apie skandinavų bankus.
Rudenį Seimui pateiktos parlamentinės laikinosios komisijos dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo išvados. Komisija siūlo pakeisti LRT valdymo sistemą, o opozicija įžvelgia valdančiųjų norą užvaldyti nacionalinį transliuotoją. Beje, pavasarį pasikeitė LRT vadovybė.
Įsibėgėjo trigubas rinkimų vajus
Gausūs parlamentiniai tyrimai iš dalies susiję su kitąmet vyksiančiais net trejais rinkimais – savivaldybių tarybų ir merų, prezidento ir Europos Parlamento. Jų visų kampanija prasidėjo jau šiemet.
Tęsinys po grafiku
[infogram id=“88e15e38-78ae-4b6a-8c2b-25ba8083c8e6“ prefix=“VZZ“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Pasirengimo 2019 m. rinkimams preliminarus grafikas 2018 11 19“]
Intensyviausia yra ir visuomenėje didžiausią susidomėjimą kelia prezidento rinkimų kampanija.
Opoziciniai konservatoriai surengė triukšmingus pirminius savo kandidato rinkimus. Bet ir baigiantis metams dar ne visi kandidatai į aukščiausią postą šalyje yra žinomi.
Kartu su prezidento rinkimais kitąmet gegužę numatoma surengti konstitucinį referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Šiemet vyko daug diskusijų, kaip šis referendumas turėtų būti rengiamas, kokia formuluotė jam turėtų būti teikiama. Galutinio aiškumo šiais klausimais vis dar nėra, laukiama ir Konstitucinio Teismo verdikto.
Imtasi kelių reformų iškart
Didelių politinių diskusijų šiemet sulaukė pavasarį Vyriausybės pasiūlytos struktūrinės reformos mokesčių, socialinėje ir kitose srityse. Vidurvasarį jos buvo patvirtintos Seime, pasirašytos prezidentės ir didesne dalimi įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.
Tęsinys po grafiku
[infogram id=“9668c2d0-99a4-400c-8ba6-53725fc83f29“ prefix=“v9L“ format=“interactive“ title=“Mokesčių reforma“]
Kiek stabtelėjo sveikatos apsaugos sistemos reforma, susijusi pirmiausia su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo peržiūra. Valstybės vadovė ją vetavo ir Seimas sutiko su veto, tačiau netrukus pasirodė atnaujinti pasiūlymai įgyvendinti šią reformą. Tiesa, nuspręsta ją nukelti po kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų.
Švietimo sistemos pertvarka, pirmiausia etatinio mokytojų atlyginimo įvedimas, pasibaigė protestais ir streikais. Diskutuojama apskritai apie viso viešojo sektoriaus esminę pertvarką. Ta proga Vyriausybė primena, kad šiemet jos siūlymu buvo priimtas valstybės tarnybos reformos įstatymas, kuris įsigalios nuo 2019-ųjų.
Liepą įsigaliojo ir vaiko teisių užtikrinimo reforma. Tačiau ji susiduria su daugybe organizacinių trukdžių ir net moralinio pobūdžio diskusijų.
„Kova su kainomis“ ir įstojimas į EBPO
Vienu savo šūkių Vyriausybė pasirinko „kovą su prekybos centrais ir kainomis“. Rudenį pasiūlytas atitinkamas planas, kuriame bene daugiausia dėmesio sulaukė vadinamųjų „vaučerių“ – maisto kuponų sistemos – įvedimas.
Gegužę visoje Europos Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje, įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), numatantis gigantiškas baudas už netinkamą asmens duomenų tvarkymą. Ir prieš įsigaliojant BDAR, ir praėjus pusmečiui nuo jo tebėra daugybė klausimų dėl šio dokumento taikymo.
ES pradėjo diskusijas dėl 2021–2027 m. Bendrijos ilgamečio biudžeto. Lietuva tikisi, kad jame nebus drastiškai rėžiamos išlaidos sanglaudos politikai, taip pat bus skirta pakankamai lėšų žemės ūkiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, „Rail Balticos“ ir elektros sinchronizacijos projektams.
Tęsinys po grafiku
[infogram id=“d37bf5c0-7aba-4cea-99a4-d043dddb4093“ prefix=“40k“ format=“interactive“ title=“ES biudžetas“]
Lietuva šiemet įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), neretai vadinamą prestižinių ekonomikų klubu.
Tęsinys po grafiku
[infogram id=“47d76dde-62cf-40ba-9473-693153cf00de“ prefix=“RXX“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos stojimo į EBPO procesas - sutartis įsigaliojo“]
Trumpas, jubiliejus ir popiežius
Vienu svarbiausių užsienio politikos įvykių tapo p. Grybauskaitės ir kitų Baltijos valstybių vadovų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, kurio metu buvo išgirsta patikinimų, kad Vašingtonas išlieka stiprus visų trijų šalių sąjungininkas.
Tas pats pakartota ir per vidurvasarį vykusį NATO viršūnių susitikimą, kuriame, be kita ko, aptartas ir Baltijos valstybių apginamumo klausimas.
Lietuva šiemet užtikrino 2% bendrojo vidaus produkto skyrimą gynybai ir sulaukė pagyrų iš JAV vadovybės bei kitų NATO partnerių.
Valstybė iškilmingai atšventė savo šimtmetį. Jubiliejiniais metais į Lietuvą atvyko daug aukštų svečių. Antrą kartą istorijoje apsilankė ir popiežius.
