Lietuvos politika 2018 m.: stabili sumaištis artėjant rinkimams

Publikuota: 2018-12-22
Valdantieji per metus neišbarstė Seime turimos daugumos. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Valdantieji per metus neišbarstė Seime turimos daugumos. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos politinį gyvenimą šiemet nemenka dalimi ženklino artėjantys treji rinkimai – buvo nemenkų sumaiščių, kurios persikels ir į 2019-uosius.

Sustiprino valdančiąsias gretas

Lapkritį ir gruodį dabartinis Seimas ir Vyriausybė paminėjo savo darbo mediumą.

Nors kadencijos pradžioje prieš dvejus metus buvo daug neigiamų prognozių dėl šios valdančiosios daugumos stabilumo, šiemet ji nesugriuvo ir netgi sustiprino savo gretas. Pavasarį įkurta nuo pernai oficialiai į opoziciją išėjusių socialdemokratų atskilusi Socialdemokratų darbo partija, su kuria valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasirašė atnaujintą koalicijos sutartį, rudenį prie valdančiosios daugumos prisijungė Tvarkos ir teisingumo partijos frakcija Seime.

Tęsinys po grafiku

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

[infogram id=“fe2338ec-d565-4009-ab09-0b5373e11deb“ prefix=“pFH“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Seimo valdančiųjų ir opozicijos skirstymas“]

Vis pasigirsta kalbų apie kvietimą valdančiųjų gretas papildyti ir Lenkų rinkimų akcijai, tačiau ši kol kas nesutinka ir lieka formaliai neutrali politinė jėga Seime, bet faktiškai ji dažniausiai paremia valdančiąją koaliciją. Lenkų rinkimų akcija kelia savo reikalavimus koalicijai ir užsimena, kad galbūt svarstytų prisijungti prie jos po kitų metų rinkimų.

Vienu didžiausių išbandymų valdantiesiems tapo kitų metų biudžeto priėmimas, tačiau už jį Seime balsavo 84 parlamentarai. Pasak valstiečių ir žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio, tai esą įrodo, kad valdančioji koalicija ir Vyriausybė turi labai stiprią politinę paramą.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“3126555b-adc7-4753-b28b-b9253aad4dfc“ prefix=“ySj“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: 2019 m. patobulintas biudžeto projektas“]

Pasikeitė keli ministrai

Bet Vyriausybėje šiemet kiek pritrūko stabilumo – pasikeitė net penki ministrai. Pavasariop iš Teisingumo ministerijos vadovų pasitraukė Milda Vainiutė, kurią tik po beveik porą mėnesių trukusių nervingų paieškų ir derinimų pakeitė „socialdarbiečių“ pateiktas Elvinas Jankevičius.

Gegužę su pareigomis atsisveikino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, o jį netrukus pakeitė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Giedrius Surplys.

nuotrauka::1 left

O metų pabaigoje premjeras pranešė net apie trijų ministrų atstatydinimą. Buvo tikėtasi, kad Jurgita Petrauskienė dėl negebėjimo suvaldyti situacijos su mokytojų protestais tikrai anksčiau ar vėliau neteks švietimo ir mokslo ministro pareigų, tačiau Kęstučio Navicko atleidimas iš aplinkos ministrų ir Lianos Ruokytės-Jonsson atstatydinimas iš Kultūros ministerijos vadovų tapo tikru netikėtumu ne tik politikos stebėtojams, bet, regis, ir jiems patiems.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“81d629a1-57a0-4a07-b19a-d5201d1a47ee“ prefix=“5En“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Pokyčiai septynioliktoje Vyriausybėje 2018 12 07“]

Mindaugas Kvietkauskas jau paskirtas naujuoju kultūros ministru.

Išbandymu valdantiesiems tapo net trys šiemet Seime inicijuotos apkaltos. Priekabiavimu kaltinamas Kęstutis Pūkas pats atsisakė parlamentaro mandato, vos tik priartėjo jam liūdnai galėjęs pasibaigti balsavimas dėl apkaltos.

Ryšiais su Rusija įtariamas Mindaugas Bastys irgi atsisakė Seimo nario mandato, bet jau po to, kai Seime nepakako balsų jo pašalinimui apkaltos būdu ir tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Ponas Bastys bandė vėl sugrįžti į Seimą, kai rudenį jo vienmandatėje apygardoje Zanavykų apygardoje buvo surengti pakartotiniai rinkimai, tačiau pralaimėjo konservatorei Irenai Haasei.

Dėl įvairių klausimų ir abejonių, kilusių dėl jo paties verslo, apkalta grėsė ir Artūrui Skardžiui, tačiau valdantieji nusprendė, kad jis nevertas būti pašalintas iš Seimo.

Prasidėjo „amžiaus procesas“

Opozicija Seime tebėra suskilusi, konservatoriai ir liberalai neranda sutarimo kai kuriais formaliais klausimais, pvz., dėl opozicijos lyderio delegavimo. Liberalų sąjūdis iš dalies „nukraujavo“, kai iš jo pasitraukė keli žinomi politikai.

Be to, ši politinė organizacija, kaip ir Darbo partija, šiemet tapo teisiamąja politinės korupcijos byloje. Šis „amžiaus procesas“ nusikėlė ir į kitus metus.

Teisiamųjų suole vėl atsidūrusiems „darbiečiams“ sugrįžo vadovauti šios partijos įkūrėjas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

Teisiami ir „tvarkiečiai“, nes įtariama, kad jų buvęs pirmininkas Rolandas Paksas kyšį galėjo paimti ne tik savo, bet ir partijos naudai.

Šiemet buvo daug įvykių, susijusių su biudžeto dotacijomis partijoms. Tik pavasarį liberalai atgavo pernai atimtą dotaciją. O Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijoms valstybės skirti šimtai tūkstančių buvo įšaldyti. Tiesa, „darbiečiai“ dalį dotacijos atgavo.

Bet Vyriausioji rinkimų komisija po ilgai trukusio tyrimo apie 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos metu padarytus pažeidimus atėmė didelę dotaciją iš opozicinės Socialdemokratų partijos.

Rudenį Seime buvo kilusios diskusijos dėl valstybės pinigų paskyrimo ir nuo socialdemokratų atskilusiems „socialdarbiečiams“. Dėl prezidentės veto ir opozicijos pasipriešinimo pavyko pasiekti, kad šiai naujai partijai dotacija bus paskirta tik kitąmet.

Valdantieji pamėgo tyrimus

Seimas pamėgo kurti įvairias tyrimo komisijas. Bene daugiausia politinio triukšmo sukėlė parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas neteisėto poveikio politikams tyrimas.

nuotrauka::2 right

Valdantieji grasino ištirti ir šio tyrimo metu į viešumą iškilusius faktus apie prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su kai kuriais politikais, tačiau vadinamojo „tulpių pašto“ skandalas kiek prigeso ir jau beveik nebeprisimenamas.

Siekta tirti ir p. Karbauskio verslo interesus trąšų importo sektoriuje ir apskritai žemės ūkyje, bet galų gale apsispręsta išvis nesiimti tokio tyrimo. Tiesa, opozicija viliasi, kad anksčiau ar vėliau parlamentinis tyrimas žemės ūkio sektoriuje bus atliktas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo tirti 2008–2010 m. krizės priežastis. Šį tyrimą lydi prieštaringai vertinami komiteto vadovo Stasio Jakeliūno pareiškimai apie skandinavų bankus.

Rudenį Seimui pateiktos parlamentinės laikinosios komisijos dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo išvados. Komisija siūlo pakeisti LRT valdymo sistemą, o opozicija įžvelgia valdančiųjų norą užvaldyti nacionalinį transliuotoją. Beje, pavasarį pasikeitė LRT vadovybė.

Įsibėgėjo trigubas rinkimų vajus

Gausūs parlamentiniai tyrimai iš dalies susiję su kitąmet vyksiančiais net trejais rinkimais – savivaldybių tarybų ir merų, prezidento ir Europos Parlamento. Jų visų kampanija prasidėjo jau šiemet.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“88e15e38-78ae-4b6a-8c2b-25ba8083c8e6“ prefix=“VZZ“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Pasirengimo 2019 m. rinkimams preliminarus grafikas 2018 11 19“]

Intensyviausia yra ir visuomenėje didžiausią susidomėjimą kelia prezidento rinkimų kampanija.

nuotrauka::3 left

Opoziciniai konservatoriai surengė triukšmingus pirminius savo kandidato rinkimus. Bet ir baigiantis metams dar ne visi kandidatai į aukščiausią postą šalyje yra žinomi.

Kartu su prezidento rinkimais kitąmet gegužę numatoma surengti konstitucinį referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Šiemet vyko daug diskusijų, kaip šis referendumas turėtų būti rengiamas, kokia formuluotė jam turėtų būti teikiama. Galutinio aiškumo šiais klausimais vis dar nėra, laukiama ir Konstitucinio Teismo verdikto.

Imtasi kelių reformų iškart

Didelių politinių diskusijų šiemet sulaukė pavasarį Vyriausybės pasiūlytos struktūrinės reformos mokesčių, socialinėje ir kitose srityse. Vidurvasarį jos buvo patvirtintos Seime, pasirašytos prezidentės ir didesne dalimi įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“9668c2d0-99a4-400c-8ba6-53725fc83f29“ prefix=“v9L“ format=“interactive“ title=“Mokesčių reforma“]

Kiek stabtelėjo sveikatos apsaugos sistemos reforma, susijusi pirmiausia su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo peržiūra. Valstybės vadovė ją vetavo ir Seimas sutiko su veto, tačiau netrukus pasirodė atnaujinti pasiūlymai įgyvendinti šią reformą. Tiesa, nuspręsta ją nukelti po kitąmet vyksiančių savivaldos rinkimų.

nuotrauka::4 right

Švietimo sistemos pertvarka, pirmiausia etatinio mokytojų atlyginimo įvedimas, pasibaigė protestais ir streikais. Diskutuojama apskritai apie viso viešojo sektoriaus esminę pertvarką. Ta proga Vyriausybė primena, kad šiemet jos siūlymu buvo priimtas valstybės tarnybos reformos įstatymas, kuris įsigalios nuo 2019-ųjų.

Liepą įsigaliojo ir vaiko teisių užtikrinimo reforma. Tačiau ji susiduria su daugybe organizacinių trukdžių ir net moralinio pobūdžio diskusijų.

„Kova su kainomis“ ir įstojimas į EBPO

Vienu savo šūkių Vyriausybė pasirinko „kovą su prekybos centrais ir kainomis“. Rudenį pasiūlytas atitinkamas planas, kuriame bene daugiausia dėmesio sulaukė vadinamųjų „vaučerių“ – maisto kuponų sistemos – įvedimas.

Gegužę visoje Europos Sąjungoje, taigi ir Lietuvoje, įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), numatantis gigantiškas baudas už netinkamą asmens duomenų tvarkymą. Ir prieš įsigaliojant BDAR, ir praėjus pusmečiui nuo jo tebėra daugybė klausimų dėl šio dokumento taikymo.

ES pradėjo diskusijas dėl 2021–2027 m. Bendrijos ilgamečio biudžeto. Lietuva tikisi, kad jame nebus drastiškai rėžiamos išlaidos sanglaudos politikai, taip pat bus skirta pakankamai lėšų žemės ūkiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, „Rail Balticos“ ir elektros sinchronizacijos projektams.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“d37bf5c0-7aba-4cea-99a4-d043dddb4093“ prefix=“40k“ format=“interactive“ title=“ES biudžetas“]

Lietuva šiemet įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), neretai vadinamą prestižinių ekonomikų klubu.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“47d76dde-62cf-40ba-9473-693153cf00de“ prefix=“RXX“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Lietuvos stojimo į EBPO procesas - sutartis įsigaliojo“]

Trumpas, jubiliejus ir popiežius

Vienu svarbiausių užsienio politikos įvykių tapo p. Grybauskaitės ir kitų Baltijos valstybių vadovų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, kurio metu buvo išgirsta patikinimų, kad Vašingtonas išlieka stiprus visų trijų šalių sąjungininkas.

Tas pats pakartota ir per vidurvasarį vykusį NATO viršūnių susitikimą, kuriame, be kita ko, aptartas ir Baltijos valstybių apginamumo klausimas.

Lietuva šiemet užtikrino 2% bendrojo vidaus produkto skyrimą gynybai ir sulaukė pagyrų iš JAV vadovybės bei kitų NATO partnerių.

nuotrauka::5 left

Valstybė iškilmingai atšventė savo šimtmetį. Jubiliejiniais metais į Lietuvą atvyko daug aukštų svečių. Antrą kartą istorijoje apsilankė ir popiežius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Estija tikisi SkGD terminalą paruošti iki rudens arba žiemos

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas, kaip patikino...

Vokietijos kancleris: V. Putinas karo Ukrainoje nelaimės ir nediktuos taikos sąlygų

Vladimiras Putinas, Rusijos autoritarinis lyderis, karo Ukrainoje nelaimės, ketvirtadienį sakė Olafas...

G. Landsbergis: siūlymai atiduoti dalį Ukrainos žemių Rusijai yra pavojingi Lietuvai

Pasigirstantys Vakarų šalių politikų ir ekspertų siūlymai dėl taikos atiduoti Rusijai dalį Ukrainos...

Seimas ėmėsi svarstyti civilinės sąjungos įteisinimo projektą 1

Parlamentarai ketvirtadienio plenariniame posėdyje sutiko pradėti svarstyti civilinės sąjungos įteisinimo...

ES įšaldyta 23 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko turto

Europos Sąjungos (ES) valstybėse įšaldyta apie 23 mlrd. Eur (24,5 mlrd. USD) Rusijos centrinio banko turto,...

Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
12:06
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
12:05
R. Pocius: valstybė už elektrą kompensuos iki 9ct 3

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti...

Nauji fabrikai: tarp žaliavų stygiaus ir pašokusios paklausos Premium

Jeigu visi šiemet planuojami investiciniai projektai bus įgyvendinti, Lietuvoje atsiras ir daugiau tradicinės...

Pramonė
11:04
Vengrija įveda papildomo pelno mokestį įmonėms 1

Viktoras Orbanas, Vengrijos ministras pirmininkas, trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė įves papildomo...

Paskyrusi administracijos vadovą Kalvarijos savivaldybė išvengė tiesioginio valdymo 1

Gresiant tiesioginiam valdymui, Kalvarijos savivaldybės taryba ketvirtadienį, po kelių mėnesių pertraukos,...

Infografika: Rusija laužo karo tabu ir atima vandenį Premium 1

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 6 mln. žmonių čia neturi visavertės prieigos prie vandens. Tai itin svarbus...

D. Kuleba: Ukrainai labai reikia salvinės raketų ugnies sistemos

Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai labai reikia salvinės raketų ugnies...

Trečiadienį – 158 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus

Praėjusią parą nustatyti 158 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti...

A. Anušauskas: iš kai kurių politikų reikėtų surinkti telefonus, kad neskambintų V. Putinui 1

Sankcijos Rusijai nebus švelninamos, o iš kai kurių Vakarų politikų galbūt „reikėtų surinkti telefonus ir...

V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ skiriama 175.000 Eur dotacija

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį planuoja skirti biudžeto dotaciją jos iki šiol negavusiai...

Bendrovei „Scandagra Group“ – ERPB aukso medalis už aplinkosaugos ir socialines inovacijas Baltijos šalyse Verslo tribūna 1

Ekologiškų grūdų prekybos sektoriuje Baltijos šalyse lyderiaujanti įmonių grupė AB „Scandagra Group“...

Pagaliau aukštesnės palūkanos 12

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 9

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
05:45

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku