2025-11-13 09:00

TOP 25 didžiausios įmonės, kurios iki šiol nepateikė finansinės ataskaitos už 2024 m.

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Prabėgus penkiems mėnesiams nuo birželio 1 d., kai didžioji dalis Lietuvos bendrovių privalėjo pateikti finansines ataskaitas už 2024-uosius, šios pareigos dar neatliko apie 25.000 juridinių asmenų. VŽ skelbia TOP 25 didžiausias šalies įmones, kurios lapkričio 1 d. dar nebuvo pateikusios praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentų.

Lapkričio pradžioje finansines ataskaitas (FA) buvo pateikę apie 131.200 juridinių asmenų, VŽ informavo Registrų centras (RC). Iš jų apie 32.000 jas pateikė birželį–spalį, tikėtina, vėluodami.

„Verslo žinios“, siekdamos prisidėti prie Lietuvos konkurencingumo ir paskatinti verslo sąmoningumą, periodiškai informuoja apie FA pateikimo statistiką, skelbia didžiausių įmonių, kurios vėluoja pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, sąrašus, analizuoja vėlavimų priežastis. 

Dažniausia vėlavimo priežastis, kurią nurodo bendrovės, yra neužbaigtos audito procedūros.

Auditai, pasak jų, ypač užtrunka, kai rengiamos kontroliuojančiosios bendrovės FA, nes pirmiausia reikia parengti ir audituoti atskirų įmonių, kurių grupėje gali būti dešimtys ir jos neretai veikia ne vienoje valstybėje, ataskaitas, o tik vėliau konsoliduotą grupės ataskaitą.

Kai kurios įmonės su FA pateikimu vėluoja dėl vykstančių verslo pertvarkymų ar restruktūrizavimo procesų.

Juridinių asmenų finansinės atskaitomybės rinkinio informacija, kurioje matyti įmonės turtas, įsipareigojimai, veiklos rezultatai, yra vienas pagrindinių šaltinių, padedantis numatyti su verslo subjektu susijusias rizikas, įvertinti jo finansinę būklę, perspektyvas, įvertinti bendradarbiavimo potencialą.

VŽ ne kartą rašė, kad, finansinėms ataskaitoms vėluojant ir nesant viešai prieinamų duomenų apie verslo finansinę padėtį, yra tikėtini neteisingi su tokiomis bendrovėmis susiję sprendimai, galintys į rizikingas situacijas ir finansines problemas nugramzdinti kitus verslus – partnerius, tiekėjus, klientus.

Platus darbų spektras

Didžiausia finansinės atskaitomybės už 2024 m. dar nepateikusi įmonė – UAB „Pigu“, kurios pardavimo pajamos 2023 m. sudarė 187,2 mln. Eur.

„Pigu“ priklauso didžiausiai e. prekybos grupei Baltijos šalyse „PHH Group, kuri buvo suformuota sujungus „Pigu.lt“ ir Suomijos „Hobby Hall“. Grupė valdo e. prekybos platformas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje – „Pigu.lt“, „220.lv“, „Kaup24.ee“ ir „HobbyHall.fi“.

Tiesa, UAB „Pigu“ finansines ataskaitas vėluoja pateikti tik porą mėnesių – jos finansiniai metai baigiasi kovo 31 d.

Teisės aktai numato, kad atskaitomybės dokumentai RC turi būti pateikti per 5 mėnesius – 4 mėnesiai yra skirti akcininkams patvirtinti pačiai ataskaitai, o dar 30 dienų duotos pateikti jau patvirtintai ataskaitai. Tad kai finansiniai metai baigiasi kovo 31 d., RC ataskaitą turėtų gauti iki rugpjūčio pabaigos.

„Mūsų įmonė finansinius metus skaičiuoja nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d., tad šiuo metu vis dar vyksta „PHH Group“ finansinių ataskaitų auditas“, – VŽ aiškina Emilis Gustainis, „PHH Group“ finansų direktorius. 

Anot jo, procesas užtruko ilgiau dėl plataus darbų spektro ir to, kad auditas apima keturias šalis, kuriose taikomi skirtingi mokestiniai reikalavimai.

„Tikimės, kad auditas bus baigtas artimu metu, netrukus po to duomenys bus pateikti RC“, – sako E. Gustainis.

„PHH Group“ 2023 m. kovo 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais patyrė 27,6 mln. Eur konsoliduotą nuostolį (40% didesnį nei 2022 finansiniais metais, kai jis sudarė 19,8 mln. Eur).

Pageidautų ilgesnių terminų

Finansinės ataskaitos už 2024 m. nėra pateikusi ir fasadų projektavimo ir gamybos UAB „KG Constructions“, priklausanti „KG Constructions Group“. 2023 m. „KG Constuction“ pardavimo pajamos sudarė 69,2 mln. Eur.

„Didelėms ir sudėtingoms įmonių grupėms nustatytais terminais praktiškai nėra realu laiku pateikti finansinių atskaitomybių. Mūsų atveju įmonių grupę, be nuolatinių buveinių, sudaro 12 bendrovių, kurių beveik visos yra audituojamos, tarp jų ir užsienio šalyse. Su nuolatinėmis buveinėmis skaičius padidėja iki 20 juridinių vienetų, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai sąveikauja su UAB „KG Constructions“. Todėl kol nebuvo baigtos audituoti visos kitos įmonės su nuolatinėmis buveinėmis, nebuvo galimybės baigti ir didžiausios grupės įmonės „KG Constructions“ auditą“, – VŽ aiškina Linas Karžinauskas, „KG Constructions Group“ generalinis direktorius. 

Jo teigimu, audituotos ataskaitos „KG Constructions“ turėtų būti pateiktos iki lapkričio pabaigos.

L. Karžinauskas sako ir ateityje nematantis galimybių, kad „KG Constructions“ audituotas ataskaitas pavyks RC pateikti nustatytais terminais, – dėl didelio skaičiaus įmonių ir nuolatinių buveinių skirtingose šalyse, tiesiogiai ir netiesiogiai sąveikaujančių su šia didžiausia grupės įmone.

„Didelėms įmonėms ir įmonių grupėms turėtų būti nustatyti kiti terminai finansinėms ataskaitoms pateikti, ypač toms, kurias sudaro skirtingos jurisdikcijos“, – svarsto jis.

Pasak L. Karžinausko, didesnių bendrovių auditus dažniausiai atlieka įmonės iš vadinamojo didžiojo auditorių ketverto, kurios audituoja daugybę įmonių, o dėl ribotų auditorių resursų procesai neretai užtrunka gana ilgai.

„Tai nėra vien verslo problema, tai yra ir pačių audito kompanijų ribotos galimybės prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku“, – tvirtina jis.  

Dėl pokyčių

UAB „Avitelos prekyba“, kurios pardavimo pajamos 2023 m. siekė 73,8 mln. Eur, finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m. pateikimas vėluoja dėl įmonių grupėje vykstančių pokyčių.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Skelbta, kad mažmeninės prekybos buitine technika ir elektronikos prekėmis grupės „Euronics“ valdomas tinklas „Avitelos prekyba“, jungiantis „Avitelos“ ir „ElektroMarkt“ parduotuves, keičia tinklo prekių ženklą ir tampa „Elesen“.

„Praėjusių metų antrojoje pusėje įmonėje vykdydami transformaciją, pakeitėme visas naudotas sistemas, įskaitant ir verslo valdymo sistemą. Visa buhalterinė apskaita atitinkamai išsiskirstė per dvi sistemas. Vėluojame, nes duomenų susisteminimas ir pateikimas dėl šios migracijos yra įgavęs didesnį kompleksiškumo laipsnį“, – VŽ paaiškina Paulius Lingys, „Elesen“ generalinis direktorius.

Antra didžiausia finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m. nepateikusi įmonė – namų elektronikos prekybos tinklą „Topo centras“ valdanti UAB „Topo grupė“. Jos pardavimo pajamos 2023 m. sudarė 180,9 mln. Eur.

Tikėtina, kad bendrovės finansinių ataskaitų pateikimą apsunkino gegužę pradėtas restruktūrizavimo procesas. Jau buvo skelbta, kad, artėjant restruktūrizavimo plano tvirtinimui, „Topo centras“ uždaro 12 regionų parduotuvių.

Šių metų kovo viduryje JAV kapitalo pirkinių draudimo platintojai įmonei „Garantijų centras“ dėl 142.000 Eur skolos teisme inicijavus „Topo grupės“ restruktūrizavimą, gegužę Kauno apygardos teismas įmonei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Bendrovė teismui pateikė ketverių metų restruktūrizavimo plano projektą. 

Kaip rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje, restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, jog bendra „Topo grupės“ skola kreditoriams 2024 m. pabaigoje siekė 39,35 mln. Eur.

Sparti plėtra

UAB „Juodeliai“, kurios specializacija yra europinio standarto medinių padėklų ir nestandartinių padėklų ruošinių gamyba, finansinių ataskaitų vėlavimo priežasčių VŽ nepakomentavo. Bendrovė smarkiai vėlavo ir su 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentais – juos pateikė tik 2024 m. gruodžio viduryje.  

Kaip rašė VŽ, „TMV Wood“, kuriai priklauso bendrovė „Juodeliai“, šiuo metu per antrines įmones investuoja į tris gamyklas. UAB „JPackaging“ Šeduvoje stato medinių padėklų ir apvadų gamyklą. UAB „JPresswood“ Marijampolėje yra pradėjusi presuotų padėklų blokelių gamyklos statybas. Tame pat mieste UAB „FT Board“ kartu su baldų gamybos UAB „Freda“ akcininkais ruošiasi statyti medienos drožlių plokščių fabriką.

Pernai rudenį buvo užbaigtas naujos bendrovės „Juodeliai“ gamyklos Marijampolėje projektas. Įmonė skelbė, kad ši plėtra gamybos apimtį Marijampolėje padidins iki 40%, o perdirbamos medienos kiekiai įmonės mastu išaugs nuo dabartinių 1,3 mln. iki 1,5 mln. kubinių metrų per metus.

FA pateikimo vėlavimo priežasčių VŽ nepakomentavo ir UAB Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“ ir UAB „Biosantara“, priklausančios mokslininko ir verslininko Vlado Algirdo Bumelio „Northway“ įmonių grupei.

Tikėtina, kad to priežastys yra sparti šios tarptautinės grupės plėtra ir sudėtinga jos struktūra.  

V. A. Bumelio biotechnologijų inovacijų UAB Molekulinės biotechnologijos centras Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke iki 2028 m. pabaigos planuoja investuoti iki 200 mln. Eur. Tai „Bio City“, vieno didžiausių Europoje biotechnologijų miestelio, tęsinys.

Nuo 2020 m. Bostone (JAV) veikiantis „Northway Biotech“ biologinių vaistų vystymo ir gamybos centras ir Vilniaus UAB „Biotechpharma“ yra pirmoji „Bio City“ dalis. „Bio City II“ yra Genų terapijos centras Molėtų plente šalia Vilniaus. Šiame komplekse dar planuojama įkurti Didelės skalės žinduolinių procesų gamybos centrą, Genų terapijos produktų gamybos centrą, Gyvybės mokslų pramonės išmaniųjų paslaugų centrą ir Biotechnologijų inovacijų centrą.

Beveik kiekvienais metais su FA vėluoja naudotų automobilių prekybos UAB „Profitrade“. Tai bendrovė, kuri buvo patekusi į didžiausių Lietuvos įmonių, kurių pagrindinės eksporto rinkos 2023 m. buvo Rusija ar Baltarusija, sąrašą. 

Priežastys – kompleksinės

Anot Vaidos Kačergienės, Lietuvos auditorių rūmų (LAR) prezidentės, sunku būtų įvardinti vieną atsakymą, kodėl įmonės vėluoja pateikti FA viešai prieigai, – vėlavimų priežastys kompleksinės, atvejų būna įvairių.

„Tačiau akivaizdu, kad kuo sudėtingesnė įmonių grupės struktūra, tuo ilgiau užtrunka visas konsolidavimo, komponentų įtraukimo, jų audito procesas“, – sako ji.

Audito procedūros, pasak LAR prezidentės, gali užsitęsti ir dėl iš anksto nenumatytų priežasčių, kai, jau pradėjus vykdyti užduotį, paaiškėja aplinkybės, dėl kurių audito procedūras tenka keisti ar išplėsti, pavyzdžiui, vadovybė atlieka vertinimus, kurie daro reikšmingą įtaką FA duomenims ar atskleidimams. O tam prireikia ir papildomo laiko.

„Šiuo metu ryškėja tendencija, kad, norint užsitikrinti sklandų darbą, auditoriaus reikėtų pradėti ieškoti bent jau prieš metus iki numatyto ataskaitų pateikimo termino. O jei įmonės struktūra sudėtinga – ir gerokai anksčiau“, – sako V. Kačergienė.

Ingos Gudinaitės, EY Audito ir kitų užtikrinimo paslaugų praktikos partnerės Baltijos šalyse, teigimu, pagrindinės vėlavimo priežastys paprastai yra objektyvūs iššūkiai.

Pirmiausia tai sudėtingi Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, patvirtintų ES, reikalavimai – norint juos atitikti, reikia daug laiko ir žinių, ypač audituojant dideles įmonių grupes.

Gerokai ilgiau auditai užtrunka tose įmonėse ir jų grupėse, kur įvyksta susijungimai, pardavimai, naujų verslų įsigijimai ir pan.

Dideli iššūkiai, anot jos, susiję su padidėjusiu už FA parengimą atsakingų įmonių darbuotojų darbo krūviu ir žmogiškųjų resursų stygiumi – rinkoje jaučiamas gana didelis kvalifikuotų audito specialistų poreikis, ypač karštuoju auditų sezonu, o licencijuotų auditorių skaičius Lietuvoje mažėja.

Turėtų geriau planuoti

Visgi auditų ir FA vėlavimas, anot LAR prezidentės, smarkiai priklauso nuo pačios audituojamos įmonės – čia itin svarbus yra viso audito planavimas ir to plano laikymasis.

„Įmonėms, kurios tvirtina, kad vėluoja pateikti FA, nes auditoriai nespėja laiku užbaigti darbo, patartume peržiūrėti savo vidaus procesus, susijusius su finansinės apskaitos ir FA rengimo vidaus kontrole, įsivertinti, ar nevertėtų anksčiau pradėti bendrauti su auditoriais, nelaukiant, kol pasibaigs finansiniai metai“, – pataria ji.

Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vadovas, yra VŽ sakęs, kad verslo ir auditorių siūlomas sprendimas pavėlinti FA pateikimo terminą nebūtų teisingas žingsnis – kuo tolesnė būtų ta data, tuo senesnė ir mažiau aktuali informacija apie įmonių finansinę padėtį pasiektų rinką.

„Jei įmonė sudaro sutartis su auditoriais, kurie pradeda darbą finansiniams metams nepasibaigus, geriausia – pusmetį iki metų pabaigos, auditoriai dalį procedūrų gali atlikti anksčiau. Tada auditas vyksta sklandžiai, įmonės ir auditoriai turi laiko kylančioms problemoms išdiskutuoti, apskaitos klaidoms, jeigu tokių pasitaikė, ištaisyti“, – aiškina AVNT vadovas.  

Drausmingai teikti FA naudinga ir patiems verslams. Įmonės, laiku neteikiančios finansinės atskaitomybės dokumentų, neretai ne tik patiria reputacinę žalą, bet ir susiduria su finansiniais apribojimais. 

Neteikiančioms ataskaitų bendrovėms kredito įstaigos gali riboti finansavimą, draudikai – atsisakyti drausti prekinius kreditus įmonės vardu.

Pavėluotai pateikta FA gali tapti kliūtimi įmonei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas yra vienas kriterijų, kuris neigiamai atsispindi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudaromuose įmonių profiliuose.

Marius Endzinas, advokatų bendrijos „Magnusson ir partneriai“ partneris, pataria verslui, sudarančiam sutartis su audito įmonėmis, jose numatyti aiškius audito atlikimo terminus ir pasekmes (delspinigius, baudas) už terminų nesilaikymą.

Bet ir pačioms įmonėms yra svarbu laikytis terminų, t. y. laiku atiduoti auditui duomenis, nurodo jis. Taip pat prižiūrėti, kad audito įmonės nevėluotų, o jei taip nutinka – oficialiai paraginti ar įspėti, taikyti sutartyje nurodytas sankcijas.

Toms įmonėms, kurioms dėl vidinių procesų ir didelio auditorių užimtumo karščiausiu sezono metu yra sunku suspėti parengti finansinę atskaitomybę laiku, M. Endzinas pataria pagalvoti ir apie finansinių metų datos pakeitimą – juk metai nebūtinai turi prasidėti sausio 1 d.

52795
130817
52791