A. F. Rasmussenas. Europa turi panaikinti kosmoso spragą
Tačiau pernelyg ilgai Europos ambicijos kosmoso srityje neatitiko mūsų saugumo reikalavimų. Stebime iš šono, kaip Amerikos bendrovės, tokios kaip Elono Musko „SpaceX“, išstumia mus iš žemosios Žemės orbitos. Europos Sąjungos išlaidos kosmosui vienam gyventojui yra maždaug 5 kartus mažesnės nei JAV ir perpus mažesnės nei Japonijos. Kinijos vyriausybės kosmoso biudžetas yra maždaug 3 kartus didesnis nei Europos kosmoso agentūros, o mūsų privataus sektoriaus investicijos į kosmosą yra maždaug ketvirtadaliu didesnės nei JAV.
Atsižvelgdamas į šiuos akivaizdžius skirtumus, matau tris neatidėliotinus Europos prioritetus. Pirmasis – sulaužyti tabu dėl gynybos investicijų į kosmosą. Kosmoso technologijos, kaip ir bepiločiai orlaiviai bei dirbtinis intelektas, turi ir karinį, ir civilinį pritaikymą. Ji taip pat reikalauja daug kapitalo. JAV su gynyba susiję projektai ir įranga sudaro apie 60% su kosmosu susijusių išlaidų. Jei Europa ketina plėtoti savo kosmoso pajėgumus, ji turi pasinaudoti savo gynybos ir saugumo biudžetais, nes jie didėja reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai, kad Europos Komisija į savo Europos planą „Pasirengimas 2030“ įtraukė kosmoso skydą, yra žingsnis teisinga linkme, tačiau turime žengti toliau.
Šiuo tikslu mums reikia Europos lygmens politikos, kuri skatintų mūsų kosmoso pramonės augimą. Nors „SpaceX“ dabar yra labai svarbi JAV gynybos ir žvalgybos bendruomenėms, Europa neturi panašaus čempiono. Tačiau turime daug žadančių kosmoso srities startuolių, kuriems reikalingas naujas finansavimas ir tinkama politinė aplinka, skatinanti sektoriaus augimą.
Antrasis prioritetas – užtikrinti, kad kosmose galėtume veikti savarankiškai, kaip ir sausumoje, ore ir jūroje. Europa pernelyg dažnai yra priklausoma nuo užsienio subjektų, pirmiausia JAV, dėl pagrindinių pajėgumų, pavyzdžiui, nešančiųjų raketų, Žemės stebėjimo ir ISR (žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos sistemų). Šiuos pajėgumus turime užsitikrinti patys, pasitelkdami Europos įmones arba norinčius investuoti į žemyno vertės grandines. Jei to nepadarysime, padarysime didelę klaidą.
Matėme, kaip JAV nutraukė palydovinių vaizdų perdavimą Ukrainai, todėl negalime leisti, kad taip atsitiktų ir kitur Europoje. Realiojo laiko žvalgybos duomenys ir pasaulinio stebėjimo pajėgumai tapo esminiais šiuolaikinės gynybos planavimo elementais.
Kaip vieną iš pavyzdžių, ką galima padaryti, pasiūliau sukurti bendrą Šiaurės šalių palydovų žvaigždyną, skirtą stebėjimui ir saugiam ryšiui. Sutelkę Šiaurės šalių investicijas į gynybą ir privataus sektoriaus patirtį, galėtume paskirstyti išlaidas, sustiprinti bendrą gynybą ir paskatinti mūsų kosmoso pramonę.
Trečiasis prioritetas – ginti savo rinkas ir pirmauti saugant žemąją Žemės orbitą ir jos teikiamą suverenumą. 2018 m. kosmose buvo maždaug 2.000 aktyvių palydovų. Tačiau nuo to laiko šis skaičius viršijo 10.000, o iki dešimtmečio pabaigos aktyvių palydovų gali būti 100.000 ar daugiau.
Toks spartus perpildymas, kurį pirmiausia lemia saujelės JAV bendrovių megapalydovų žvaigždynai, kelia nepastebimą grėsmę nacionaliniam saugumui, suverenitetui ir mūsų gebėjimui užtikrinti saugią prieigą prie kosmoso. Kai šie žemoje orbitoje esantys palydovai subyra, jų nuolaužos skrieja 8 kartus didesniu greičiu nei kulka, todėl didėja Kesslerio sindromo rizika: spirale besisukančios nuolaužos sukelia susidūrimus, dėl kurių galiausiai žemoji Žemės orbita tampa nepasiekiama.
Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir didėjantis palydovų, pretenduojančių į ribotą radijo spektrą – nematomą signalų greitkelį, jungiantį palydovus su Žeme, skaičius. Jei ši problema nebus sprendžiama, spektro trūkumas ir milžiniškų žvaigždynų trukdžiai kels grėsmę Europos gebėjimui išlaikyti svarbiausias saugumo, stebėjimo ir ryšių paslaugas, kurias suteikia prieiga prie kosmoso.
Europa privalo veikti. Turime apsaugoti savo rinkas nuo neatsakingai kosmosą naudojančių asmenų ir, remdamiesi ES kosmoso aktu, kartu su panašiai mąstančiomis šalimis siekti naujų nacionalinių taisyklių, kurios užtikrintų, kad kosmosas išliktų prieinamas ateities kartoms.
Rusijos invazija į Ukrainą priminė Europai, kad savo saugumo negalime laikyti savaime suprantamu dalyku. Daugiau niekada neturėtume būti priklausomi nuo tų, kurie nepritaria mūsų vertybėms – ar tai būtų nepastovūs Rusijos autokratai, ar nepastovūs Amerikos milijardieriai. Turime imtis ryžtingų veiksmų, kad išspręstume kritinius iššūkius, su kuriais susiduriame dėl galimybės naudotis kosmosu.
Johnas F. Kennedy apie Amerikos Mėnulio misiją kartą pasakė, kad mes darome šiuos dalykus „ne todėl, kad jie lengvi, bet todėl, kad jie sunkūs“. Dabar Europa turi juos atlikti, nes jie yra neatidėliotini ir būtini.
Įžvalgos autorius – Andersas Fogh'as Rasmussenas, buvęs NATO generalinis sekretorius, bendrovės „Rasmussen Global“ įkūrėjas, Pasaulinės kosmoso tarybos pirmininkas
