Ekspertai palygino II pakopos ir III pakopos pensijų fondus – kur geriau?

II ir III pakopos pensijų fonduose šalies gyventojai yra sukaupę per 10 milijardų eurų, rodo Lietuvos banko duomenys, ir tai buvo sparčiausiai augusi likvidaus finansinio turto klasė, apmažinusi gyventojų laikomų grynųjų pinigų ir indėlių dalį. Nors liūto dalį čia sudaro II pakopos pensijų fondų turtas, Lietuvos banko duomenimis, III pakopos pensijų fonduose apie 180 tūkst. dalyvių buvo sukaupę beveik pusę milijardo eurų.

Didžiausią dalį III pakopos pensijų fondų turto – beveik 200 mln. eurų arba apie 40 proc. valdo „Artea“ grupė, išsiskirianti ir ilgalaikiais rezultatais.  

„Tai, kad mūsų klientai net ir po II pakopos pensijų reformos vertina galimybes ir alternatyvas toliau kaupti pensijai pensijų fonduose – rodo brandų jų požiūrį. Kita vertus, kaupimas II ir III pakopos pensijų fonduose skiriasi.

Kaupti II pakopos pensijų fonduose – daugiau valstybės paskatų, padedančių sukaupti daugiau turto, tačiau su tuo susiję ir apribojimai, kad kaupiama pensijai, o ne kam kitam.

III pakopos pensijų fonduose yra ir apribojimų, ir paskatų, bet vien tai, kad kaupus bent 5 metus ir išlaukus iki liks 5 metai iki pensijos, nebereikėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo investicinės grąžos, kuri kaupiantiems kelis dešimtmečius gali sudaryti didesnę dalį turto – didelė nauda“, - pastebi „Artea“ banko grupės turto valdymo įmonės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Jis pastebi, kad nuo 2026 m. kaupimo II pakopos pensijų fonduose sąlygos šiek tiek priartėja prie III pakopos – nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas – galima jų mokėjimą stabdyti neribotą kiekį kartų po 12 mėnesių. Taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos pensijų fondo vieną kartą išsiimti dalį lėšų pagal poreikius arba atgauti visas lėšas kritinėse situacijose, pavyzdžiui, dėl sunkios sveikatos būklės. Be to, kaip ir anksčiau – lėšos, kaupiamos tiek II, tiek ir III pakopos pensijų fonduose, yra paveldimos.

III pakopos pensijų fondų grąža

„Atsižvelgiant į rizikos ir grąžos santykį, II ir III pakopos pensijų fondų grąžos yra panašios. Ir tie, ir tie yra pensijų fondai, kurių tikslas – ilgalaikės vertės kūrimas.

Mūsų ilgalaikiai rezultatai yra vieni geriausių rinkoje. Be to, 4 iš 5 mūsų valdomų III pakopos pensijų fondų veikia jau ilgiau nei 15 metų, tad turime patirties, kurios gali neturėti kiti rinkos dalyviai, ir mūsų III pakopos pensijų fondams savo turto yra patikėję beveik 43 tūkst. gyventojų. Nemaža dalis jų sėkmingai kaupia tiek II, tiek ir III pakopos pensijų fonduose“, – sako V. Rūkas. 

Atsižvelgdama į skirtingus klientų lūkesčius ir strategijas „Artea“ siūlo tris III pakopos akcijų pensijų fondus – aktyviai valdomą „Artea Ambicingas Active 16+”, „Artea Ambicingas 16+” ir pasyviai valdomą finansinių priemonių indeksus sekantį „Artea Ambicingas Index 16+“, kurį pristatė prieš metus, sparčiai populiarėjant indeksiniam investavimui.

Ieškančius labiau subalansuoto portfelio galėtų sudominti „Artea Subalansuotas 47+“ mišraus (akcijos ir obligacijos) investavimo pensijų fondas, o siekiantiems stabilumo – aktyviai valdomas obligacijų pensijų fondas „Artea Stabilus 58+“.

Ką pasirinkti?

Svarstantiems, ar likti II pakopos pensijų fonduose, ar pereiti į III pakopos pensijų fondus, Vaidotas Rūkas pateikia argumentus.

„II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs – tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir atitinkamo amžiaus dalyvių grupių gyvenimo ciklo pensijų fonduose per metus negali viršyti 0,5 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuoto turto vidutinės metinės vertės, o turto išsaugojimo pensijų fondų valdymo mokesčiai per metus negali viršyti 0,2 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuoto turto vidutinės metinės vertės.

Jokiems kitiems investavimo instrumentams nėra tokio dydžio tiesioginių valstybės paskatų – valstybė kiekvienam įmokas mokančiam II pakopos pensijų fondų dalyviui į jo pensijų fondą papildomai perveda apie 400 eurų per metus. Tai nemažas priedas įvertinus, kad apie vidutinį atlyginimą uždirbantis kaupiantysis per metus pats sumoka 800 – 1000 eurų pensijų įmokų į savo II pakopos pensijų fondą“, – pastebi V. Rūkas.

Po pensijų reformos II pakopos pensijų fonduose atsiras ir daugiau lankstumo – bus galima bet kada vieną kartą per kaupimą atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, bet ne daugiau, nei gyventojas pats įmokėjo. Visos lėšos gali būti išmokamos ir dėl labai sunkios sveikatos būklės.

III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai, bet gerokai lanksčiau. Čia jau pats žmogus sprendžia, kokio dydžio įmokas ir kada mokėti. Beje, dauguma renkasi periodines įmokas, tačiau pamiršta atnaujinti įmokų sumas keičiantis pajamoms. Ir atsiimti lėšas galima lanksčiau, net ir nesulaukus pensijos.

Tiesa, atsiimant lėšas III pakopos pensijų fonde dalyvavus trumpiau nei 5 metus arba likus daugiau nei 5 metams iki pensijos yra taikomas GPM investicinei grąžai, kaip ir kitiems investavimo instrumentams, ir gali tekti grąžinti GPM permokos lėšas, jeigu iki 2024 m. galo III pakopos pensijų kaupimo sutartį sudaręs gyventojas naudojosi papildoma ir nuo šių metų apribota GPM lengvata pensijų įmokoms.

„Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo paties gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo – II pakopa nekelia klausimų. Investuojant tiek pat III pakopoje sukaupti tikėtina mažiau, bet daugiau laisvės ir pasirinkimų, kaip elgtis su savo pinigais.

Vis dėlto svarbiausias momentas, kad ir II pakopa, ir III pakopa yra pensijų fondai – vienos sistemos dalis, skirta ilgalaikiam kaupimui. Įprastai taupymui ir investavimui visą gyvenimą reikėtų skirti bent 10 proc. savo pajamų, kad senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamus apie 70 proc. buvusio atlyginimo prieš pensiją.

Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai dalį likusių lėšų galėtume skirti III pakopai – tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos. Ir abu šie pasirinkimai netrukdo dar ir investuoti savarankiškai, kur įdomu ir patinka“, – sako „Artea“ banko grupės turto valdymo įmonės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

SVARBU ŽINOTI

Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investavimo rizika. Tai reiškia, jog pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Prieš priimant sprendimą investuoti, rekomenduojame pačiam ar padedant investicijų konsultantui atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir jo investavimo strategiją, įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, taikomus mokesčius ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis. Ši informacija negali būti laikoma individualia konsultacija, rekomendacija ar pasiūlymu prisiimti bet kokius finansinius įsipareigojimus, įsigyti, naudoti ar neatsisakyti bet kokių finansinių produktų ar paslaugų. Nors šios informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „Artea“ grupė nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija. Išsami informacija apie UAB „Artea Asset Management“ valdomus pensijų fondus – www.artea.lt.