Popiežiaus vizitas Lietuvoje: svarbiausios mintys ir gražiausi kadrai

Šeštadienio popietę Šventasis Tėvas susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite ir kalbėjo visiems, susirinkusiems Daukanto aikštėje.
„Tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“ mane be galo džiugina ir teikia vilties.“ – sakė jis.
Žinia tautai: įkvėpimo semtis iš praeities
Pontifikas prisiminė kančiomis paženklintą šalies istoriją ir pabrėžė, kaip svarbu ją įvertinus kurti tolerantišką, skirtumus gebančią priimti valstybę.
„Šio vizito atvykau ypatingu jūsų valstybei metu, nes švenčiate nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį. Šį šimtmetį ženklino išbandymai ir kančios: kalinimai, tremtys, net kankinystės. Tai proga stabtelti ir prisiminti visas šias patirtis, atgaivinti ryšį su tuo, kas ugdė valstybę“, – sakė Popiežius.
Jis tęsė:
„Žvelgdami į šių dienų pasaulį, kai girdėti vis daugiau balsų, kurie, pasinaudodami nesaugumu ar kylančiais konfliktais, sėja susiskaldymą ir susipriešinimą ar tvirtina, kad saugumą užtikrinsime ir savo kultūrą išsaugosime tik bandydami atsikratyti kitais, juos sutrypti ar išguiti, jūs, lietuviai, turite tarti savo žodį: „Priimti skirtumus“.
Popiežius ragino Lietuvą tapti jungtimi tarp Rytų ir Vakarų.
„Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. (...). Prašykime Marijos, kad kurtume Tėvynę, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teismą“, – sakė pontifikas.
Žinia jaunimui: atsisakyti individualizmo
Vėliau Romos katalikų vadovas vyko į Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčią ir meldėsi su čia susirinkusiomis daugiavaikėmis, vaikus globojančiomis ar juos įvaikinusiomis šeimomis, našlaičiais bei ligoniais. Maždaug 2.000 tikinčiųjų būriui jis kalbėjo:
„Ši Motina <…> yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti: ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse. <…> Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę sutikti Dievą.“
Vakare popiežius vyko į Katedros aikštę, kurioje, pasak vizito organizatorių, jo laukė 60.000 jaunų žmonių. Susirinkusį jaunimą jis paragino tvirtybės ieškoti vienybėje ir atsisakyti individualizmo:
„Pasipriešinkime tam individualizmui, kuris uždaro mus nuo kitų, padaro mus egocentriškais, pasipūtusiais, besirūpinančiais tik savo įvaizdžiu ir savo gerove. Negražus gyvenimas stovint priešais veidrodį. Bet gražus gyvenimas su kitais – šeimoje, su draugais, kovojant kartu su tauta“.
Vėliau popiežius apsilankė Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, užsuko į Tremtinių koplyčią ir papamobiliu išvyko į nunciatūrą.
Žinia tikintiesiems: rūpinkitės mažaisiais
Antrosios vizito dienos rytą, Kauno Santakos parke popiežius aukojo šv. Mišias. Savo pamoksle jis prisiminė sudėtingus istorinius išbandymus, kuriuos išgyveno Lietuvos žmonės:
„Visa Lietuva tai gali paliudyti, kai nukrečia šiurpas vien tik ištarus žodį Sibiras, arba getai Vilniuje, Kaune ir kitur (...). Prisimindami šiuos laikus, prašykime Viešpatį, kad suteiktų mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas pasirodančias įvairiais pavidalais“.
Popiežius paragino tikinčiuosius nepasiduoti ir perdėtam garbės troškimui.
„Valdžios ir garbės troškimas yra labai paplitęs gyvenimo stilius tų, kurie nepajėgia išgyti iš savo praeities žaizdų, ir galbūt todėl šiandien nenori įsipareigoti darbui. Todėl ir diskutuoja apie tai, kaip kas labiau sužibėjo, kieno praeitis buvo tyresnė, kas turi daugiau teisių nei kiti gauti privilegijas. Šitaip paneigiame mūsų istoriją, kuri yra garbinga kančiomis, viltimi, kasdiene kova, tarnystei sunaudotu gyvenimu, nuolatiniu sunkiu darbu“, – pamokslo metu kalbėjo jis.
Šventasis Tėvas taip pat kvietė rūpintis socialiai pažeidžiamomis grupėmis ir tautinėmis mažumomis.
„Kas iš mūsų bus tie patys mažiausieji, patys vargingiausieji, kuriuos privalome priimti šimtosiose nepriklausomybės metinėse? Galbūt tai mūsų miesto etninės mažumos arba bedarbiai, kurie yra priversti emigruoti. Galbūt tai vieniši seneliai, o gal jaunuoliai, nerandantys gyvenimo prasmės, nes yra netekę savo šaknų“.
Pasibaigus mišioms, pontifikas iš Kauno pasauliui paskelbė savo tradicinę sekmadienio Viešpaties angelo maldą, kuri įprastai yra skaitoma iš Apaštališkųjų rūmų balkono Vatikane. Neretai šios maldos metu popiežius pasisako ir apie aktualijas. Šįkart jis padėkojo prezidentei ir visiems Lietuvos žmonėms už suorganizuotą vizitą, o Viešpaties maldoje ir vėl prisiminė Vilniaus geto sunaikinimo 75-metį. Kartu Pranciškus kvietė pasaulį stengtis nepasiduoti nedoroms ir pražūtingoms užuomazgoms.
„Nedorėlis mano, kad jo jėga yra teisingumo matas. Engti silpnuosius, naudoti jėgą bet kokia forma, primesti mąstymo būdą, ideologiją, dominuoti kalboje, naudoti prievartą ar represijas siekiant palaužti tuos, kurie tiesiog savo kasdieniu gyvenimu, garbingu, paprastu, darbščiu ir solidariu elgesiu skelbia, kad kitoks pasaulis ir kitokia visuomenė yra įmanoma“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Mišias ir Viešpaties angelo maldą popiežius kiek netikėtai baigė lietuviškai, palinkėdamas „gražaus sekmadienio ir skanių pietų“.
VERSLO TRIBŪNA
Žinia dvasininkams: eik jų atrasti
Popiet Kauno arkikatedroje bazilikoje surengtas pontifiko susitikimas su Lietuvos kunigais, klierikais ir vienuoliais. Popiežius mokė juos būti arčiau žmonių.
„Kartais skundžiamasi, kad žmonės neateina. Eik juos atrasti! Eik jų atrasti! Mūsų vaikai neateina? Sugalvok kažką ir padėk!“, – sakė popiežius ir sulaukė gausių plojimų.
„Viešpats nori ganytojų vyrų ir moterų kaip žmonių, o ne valstybės tarnautojų. Primenu – nesame funkcionieriai“, – pabrėžė jis.
Šventasis Tėvas taip pat ragino kunigus rodyti gailestingumą tikintiesiems ir „nė vieno nenuvaryti nuo klausyklos“.
Žinia Lietuvai: būti vilties švyturiu
Grįždamas į Vilnių Popiežius sustojo pasimelsti istorinėje Vilniaus geto teritorijoje, Rūdninkų skvere. Iškart po jos lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kur jį pasitiko nuo trėmimų nukentėję Lietuvos žmonės, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai. Prie paminklo Popiežius padėjo puokštę gėlių ir meldėsi:
„Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypatingai bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumų harmonijos mokytoja.“
Po maldos pontifikas atsisveikino su susirinkusiaisiais ir laimindamas juos išvyko Apaštalinės nunciatūros link. Ankstų pirmadienio rytą, tęsdamas vizitą Baltijos šalyse, Šventasis Tėvas išskrido į Latviją.