2025-11-14 12:03

E. Leontjeva. Sveikatos reforma grąžina mus prie klausimo apie laisvę

Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvoje jau ilgą laiką sklando toks legendinis klausimas, ar sveikatos apsauga yra ūkinė ar neūkinė veikla? Kad ir kaip bepavadintume, ribotų išteklių fenomenas iš ligoninių, poliklinikų ir jų biudžetų niekur nedings. Lėšos, skiriamos sveikatos apsaugai, kaip ir bet kuriai kitai sričiai, yra ribotos – toks yra šio pasaulio, šios tikrovės dėsningumas. Tad kiek tų lėšų besurinktume, jų ribotumo neatšauks nei ministras, nei pacientai. Kita vertus, žmonių poreikiai ir norai yra neriboti – ypač kai tai susiję su geresne savijauta, sveikata ir juolab gyvybe.

Bandydama subalansuoti žmonių poreikius su ribotomis galimybėmis, civilizacija nerado kito sprendimo, kaip šiuos santykius matuoti ir vertinti pinigais – kainomis. Štai Prancūzijoje jau kelerius metus taikomas fiksuotas 2 Eur įnašas (angl. flat-rate contribution) už kiekvieną vizitą pas gydytoją. Ši simbolinė priemoka liudija, kad net ir viešaisiais pinigais finansuojama sistema reikalauja asmens dalyvavimo. 

Vokietijoje pacientai moka „savarankiško dalyvavimo“ priemokas už receptinius vaistus ir stacionarų gydymą, o Šveicarijos gyventojai privalo apsidrausti privačioje draudimo bendrovėje ir padengti dalį išlaidų iš savo kišenės. Praktiškai visos sėkmingai su šia sritimi besitvarkančios šalys taiko vienokį ar kitokį žmogaus kofinansavimą – tam, kad išlaikytų sveikatos sistemos gyvybingumą.

Registruokitės ir skaitykite šį straipsnį nemokamai

KURTI PASKYRĄ
Jau turite paskyrą?PRISIJUNGTI

Nemokama registracija suteikia galimybę:

  • skaityti registruotiems klientams skirtus straipsnius
  • komentuoti
  • gauti el. paštu esminių naujienų santrauką

Jokių kortelės duomenų palikti nereikia.

52795
130817
52791