Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų

Publikuota: 2018-12-11
Atnaujinta 2018-12-11 15:37

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus pajėgumus ne tik jį patvirtinti, bet ir atmesti beveik visas opozicijos siūlytas pataisas.   

Už balsavo aštuonios dešimtys politikų

Parlamento plenariniame posėdyje antradienį kelias valandas buvo svarstomas kitų metų biudžeto projektas. Po diskusijų ir pateiktų pasiūlymų pakeisti išlaidų kai kurioms sritims eilutes buvo surengtas balsavimas dėl viso biudžeto projekto priėmimo. Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo 41, susilaikė 5 politikai.

Biudžetą parėmė valdančiosios koalicijos atstovai iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo partijos. Už jį balsavo ir Lenkų rinkimų akcijos frakcija Seime bei keli opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovai - Juozas Baublys, Ričardas Juška ir Jonas Varkalys. Prieš biudžetą iš valdančiosios valstiečių-žaliųjų frakcijos buvo tik Naglis Puteikis.

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis jau anksčiau tvirtino esantys tikri, kad biudžetas antradienį bus priimtas, nes už jį balsuos daugiau kaip 80 parlamentarų iš valdančiosios koalicijos bei jos šalininkų gretų.

„Nėra idealus“ biudžetas  

Valdantieji gyrė priimtą biudžetą, nors ir pripažino, kad jis „nėra idealus“. „Gal ne visi biudžetu yra patenkinti, tikrai yra sričių, kurioms reikia didesnio finansavimo. Tačiau žengiami teigiami žingsniai ta linkme, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, būtų didinamos visų šalies gyventojų gaunamos pajamos. Tam numatyta kitąmet skirti 600 mln. Eur iš kitų metų biudžeto, kuris susijęs su mokesčių reforma“, - kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.  

Opozicija su tuo nesutiko. „Šis biudžetas neatliepia visuomenės lūkesčių ir negali būti priimtinas žmonėms, ypač iš viešojo sektoriaus“, - komentavo konservatorių atstovė Gintarė Skaistė. „Tegu valdantieji nesigiria tuo mistiniu „milijardu milijonui“ ir didinamomis pajamomis, nes jos didėja tik nesmarkiai ir tik kai kam“, - pastebėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.  

„Kaip rašė klasikai – „viskas susimaišė mūsų karalystėje“. Centro kaire save vadinanti Vyriausybė iš pradžių priėmė mokesčių reformą, o dabar pasiūlė biudžetą, kurį kiekvienas save gerbiantis ir išsilavinęs kairiųjų pažiūrų žmogus kritikuoja. Išties, keista, kad dešiniesiems oponentams tenka ginti socialinio teisingumo kairuoliškas idėjas, kurias ši Vyriausybė išdavė. Labai gaila, kad Vyriausybei neužteko noro ir išminties parodyti mūsų žmonėms dėmesį. Vietoje to pasitektas gąsdinimas ir priešinimas“, - sakė konservatorė Ingrida Šimonytė.

Atmetė daugumą oponentų pasiūlymų

Valdančioji dauguma surinko pakankamai balsų ir tam, kad atmestų visus opozicijos pasiūlymus didinti išlaidas kai kurioms sritims, įskaitant ir viešąjį sektorių.

Pvz., konservatorius Antanas Matulas siūlė biudžete asignavimus sveikatos apsaugos sistemai padidinti 173 mln. Eur, kad, pasak politiko, „būtų nustatyti tinkamo dydžio medikų atlyginimai, sprendžiamos sistemos pertvarkos ir modenizacijos klausimai“. Tačiau valdantysis valstietis-žaliasis Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, šį pasiūlymą pavadino neatsakingu, „pažeidžiančiu visus įmanomus Lietuvos įsipareigojimus fiskalinės politikos srityje".

Todėl šis p. Matulo pasiūlymas balsų dauguma buvo atmestas. Analogiškai pasielgta ir su daugiau kaip trimis dešimtimis kitų, gerokai smulkesnių opozicijos pataisų biudžetui, nes jiems irgi nepritarė Vyriausybė. Jie negavo ir daugiau kaip 71 Seimo nario paramos.

Pritarė tik keliems

Liberalas Jonas Varkalys siūlė melioracijai kitąmet papildomai skirti 24 mln. Eur, nes, pasak jo, „padėtis melioracijoje yra liūdna". Bet tam nepritarta, nes „nėra finansinių galimybių".

Vyriausybė pritarė tik vienam kitam Seimo narių iš valdančiosios koalicijos ir opozicijos pateiktam pasiūlymui bendrai perskirstyti kiek daugiau kaip 30 mln. Eur. Iš jų 6,6 mln. Eur skirta ikimokyklinių pedagogų algoms kelti. Šį pasiūlymą pateikė valdančioji valstietė-žalioji Aušra Papirtienė ir opozicinis liberalas Arūnas Gelūnas.

Be to, dalis Seimo politikų iš įvairių frakcijų siūlė daugiau kaip 2,2 mln. Eur skirti parlamentarų padėjėjų ir kanceliarijos darbuotojų atlyginimams padidinti. Vyriausybė sutiko tik su tuo, kad šiems tikslams būtų skirta 0,3 mln. Eur. Tam ir buvo Seimo posėdyje pritarta. 

Žada „ieškoti galimybių didinti atlyginimus“  

Tačiau Vyriausybės patobulintame biudžeto projekte nebuvo pritarta dalies opozicijos atstovų pateiktiems pasiūlymams kitąmet gerokai padidinti visų šalies mokytojų algas. Tai, pasak valdančiosios koalicijos atstovų, kainuotų biudžetui ne vieną šimtą milijonų eurų, todėl negali būti įgyvendinta.  

Nepritarta ir opozicijos pasiūlymui į biudžetą įrašyti atskirą straipsnį apie įpareigojimą Vyriausybei „nedelsiant parengti ir pateikti Seimui aiškią strategiją ir pasiūlymus, kaip per artimiausius trejus metus kelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus“. Premjeras pabrėžė, kad „Vyriausybės sudaryta speciali darbo grupė tą padarys ir be specialaus įstatyminio paraginimo“. 

Seimo nariai, komitetai ir institucijos pateikė siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti daugiau negu 600 mln. Eur.

Ragino atidėti

Ryte Seimo plenariniame posėdyje buvo balsų dauguma atmestas ir opozicijos pasiūlymas iki kitos savaitės apskritai atidėti biudžeto galutinį svarstymą ir priėmimą. Už tai buvo tik 48 Seimo nariai, prieš 68, susilaikė 13.

„Finalinis mūšis“, „Kelio atgal nebėra“, „Kalėdų dvasia mums padės“. Tokios antraštės lydi šio biudžeto svarstymą ir priėmimą Seime. Aš čia ne kovoti ir ne kalėdinių dovanų dalinti atėjau, o atėjau pristatyti pasvertą, subalansuotą biudžetą. Jis nukreiptas į struktūrinių reformų įgyvendinimą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, į strateginius tikslus“, – iš Seimo tribūnos antradienį sakė Vilius Šapoka, finansų ministras.

„Mane stebina, apie kokias čia reformas kalbame, kai pagrindinis Seimo rudens sesijos dokumentas yra tuščias ir neatitinkantis valstybės bei jos gyventojų lūkesčių. Biudžetu nenumatyta jokių esminių pokyčių valdymo efektyvumo didinimo srityje. Ir pastarieji mokytojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų protestai ir nepasitenkinimas tik įrodo, kad valdančiosios koalicijos buldozeriu yra priimamas visiškai nekokybiškas dokumentas“, – kalbėjo opozicinių konservatorių atstovas Andrius Kubilius.

Planuojamas 0,4% BVP perviršis

Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, siekia 10,59 mlrd. Eur, išlaidos – 11,696 mln. Eur. Valstybės biudžeto deficitas – 1,106 mlrd. Eur, bet visų viešųjų finansų kitąmet, anot Vyriausybės planų, laukia maždaug 200 mln. Eur arba 0,4% bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“3126555b-adc7-4753-b28b-b9253aad4dfc“ prefix=“FIe“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: 2019 m. patobulintas biudžeto projektas“]

Kartu su valstybės biudžetu antradienį taip pat priimami jį lydintys mokestinių įstatymų pakeitimai bei „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai.

Priėmė lydinčius įstatymus

Dar iki biudžeto svarstymo Seimas svarstė ir priėmė kelis su juo susijusius įstatymų pakeitimus.

Kitąmet bus nuo 30 iki 50 Eur padidinti vaiko pinigai, tam numatyta 117 mln. Eur, bei pensijos – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. Eur. Nuo 2019 m. nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų kaupimo fondus, todėl „Sodroje“ liks beveik 200 mln. Eur.

Taip pat kitąmet lengvatinis 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus taikomas malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai bei lengvatinis 5% tarifas – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Tai biudžetui kainuos apie 9 mln. Eur praradimus.

Be to, nuo kovo bus 10% padidintas etilo alkoholiui akcizo tarifas, dėl ko brangs stiprieji gėrimai. Tai į biudžetą, skaičiuojama, papildomai atneš apie 5 mln. Eur.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“e0a0cc1f-e1ae-4358-9dbe-953669106d03“ prefix=“ayc“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: 2019 m. valstybės, „Sodros“, PSDF, savivaldybių išlaidos“]

2019 m. Lietuvos biudžeto projektui pritarė ir Europos Komisija (EK). Ji skelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims. Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigė, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 m.

[infogram id=“64620cf2-fba2-42f4-beb9-a534d10044f7“ prefix=“S9Z“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: 2019 m. valstybės biudžeto pajamos“]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kultūros ministras formuoja savo komandą

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pradėjo formuoti savo politinio pasitikėjimo komandą, praneša...

Laisvalaikis
11:02
 Į LSDP pirmininkus pretenduos G. Paluckas, M. Sinkevičius ir A. Sysas

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) lyderį šių metų pavasarį rinks iš trijų kandidatų – dabartinio...

EK paskelbė ataskaitą dėl „auksinių pasų“

Pirmą kartą Europos Komisija (EK) pateikė išsamią ataskaitą dėl pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo...

Teks atsakyti už „aitvarų“ lobius 2

Neteisėtai pralobę valdininkai ir verslininkai tokio turto gali ir netekti – valdžia kloja tam kelius. Seime...

Kinijos ir JAV prekybos derybos – vis dar migloje Premium

Nors pastarąsias savaites įtampa dėl Kinijos ir JAV prekybos karo slūgsta ir pranešama apie teigiama linkme...

Inovatyviausios Baltijos šalies poziciją „Bloomberg“ reitinge Lietuva užleido Estijai

„Bloomberg“ Inovatyviausių pasaulio šalių indekse 2019 m. pirmąją vietą, kaip ir pernai, užima Pietų Korėja.

Technologijos
2019.01.23
Tirs buvusio RC Sertifikatų centro vadovo elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą, ar buvęs Registrų centro Sertifikatų centro...

Vadyba
2019.01.23
V. Pranckietis sieks tapti „valstiečių“ kandidatų prezidento rinkimuose 10

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sieks tapti valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Verslo aplinka
2019.01.23
Verslas su kinais: „ne“ sakyti nemoka, bet „taip“ gali tekti palaukti Premium

Į elektroninius laiškus kinai neatsakinėja, angliškai kalbėti, net mokėdami, nelabai nori, o išpešti iš jų...

Pramonė
2019.01.23
NMA vadovas: D. Gudelio įmonių pasiūlymai buvo pigiausi 4

Dariaus Gudelio valdomos ryšių su visuomene agentūros pernai laimėjo tris Nacionalinės mokėjimo agentūros...

Rinkodara
2019.01.23
Viešieji pirkimai: charakteringo neprofesionalaus atvejo analizė Premium 3

Viešieji pirkimai Lietuvoje neretai vyksta neefektyviai dėl perteklinio reguliavimo, biurokratijos,...

Verslo aplinka
2019.01.23
109 dienas trukusi krizė baigta: Latvija turi naują vyriausybę

Po beveik keturis mėnesius užtrukusios nežinios ir politinio nestabilumo Latvija pagaliau suformavo naują...

Verslo aplinka
2019.01.23
Sporto rėmimo fondui skirta dvigubai daugiau lėšų nei pernai

Pertvarkomam Sporto rėmimo fondui šiemet numatyta skirti 13,6 mln. Eur – dvigubai daugiau nei 2018-aisiais.

Verslo aplinka
2019.01.23
D. Grybauskaitė: klausimai apie moteris Lietuvos Vyriausybėje Davose nebus malonūs 13

Davoso ekonomikos forume apie moterų lyderystę diskutuosianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad...

Verslo aplinka
2019.01.23
Ar užteks parako iššūkiams nugalėti? 1

Pasaulyje, ypač – Europoje, 2018 m. senkant tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), Lietuva šiame...

Verslo aplinka
2019.01.23
Senkant investicijų srautui Lietuva neįstrigo seklumoje Premium

Apetitas investuoti pasaulyje pernai pagal vienus rodiklius augo, pagal kitus mažėjo. O investicinė...

Finansai
2019.01.23
Atsistatydina vyriausiasis JAV diplomatas Europos reikalams W. Mitchellas

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Wessas Mitchellas ateinantį mėnesį...

Verslo aplinka
2019.01.22
Seimo nariai 2018-aisiais parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 1,3 mln. Eur 5

Per 2018 metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 1 mln. 317.000 Eur.

Verslo aplinka
2019.01.22
Siūloma mažinti didžiausią leistiną kvapo koncentraciją

Siūloma sumažinti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę, antradienį pranešė Sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.22
SEB sumažino Lietuvos BVP prognozę 2019-2020 metams 3

SEB grupės ekonomistai sumažino Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozę nuo 3 iki 2,9% ir nuo 2,6 iki 2,4%...

Verslo aplinka
2019.01.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau