Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų

Publikuota: 2018-12-11
Atnaujinta 2018-12-11 15:37

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus pajėgumus ne tik jį patvirtinti, bet ir atmesti beveik visas opozicijos siūlytas pataisas.   

Už balsavo aštuonios dešimtys politikų

Parlamento plenariniame posėdyje antradienį kelias valandas buvo svarstomas kitų metų biudžeto projektas. Po diskusijų ir pateiktų pasiūlymų pakeisti išlaidų kai kurioms sritims eilutes buvo surengtas balsavimas dėl viso biudžeto projekto priėmimo. Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo 41, susilaikė 5 politikai.

Biudžetą parėmė valdančiosios koalicijos atstovai iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo partijos. Už jį balsavo ir Lenkų rinkimų akcijos frakcija Seime bei keli opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovai - Juozas Baublys, Ričardas Juška ir Jonas Varkalys. Prieš biudžetą iš valdančiosios valstiečių-žaliųjų frakcijos buvo tik Naglis Puteikis.

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis jau anksčiau tvirtino esantys tikri, kad biudžetas antradienį bus priimtas, nes už jį balsuos daugiau kaip 80 parlamentarų iš valdančiosios koalicijos bei jos šalininkų gretų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Nėra idealus“ biudžetas  

Valdantieji gyrė priimtą biudžetą, nors ir pripažino, kad jis „nėra idealus“. „Gal ne visi biudžetu yra patenkinti, tikrai yra sričių, kurioms reikia didesnio finansavimo. Tačiau žengiami teigiami žingsniai ta linkme, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, būtų didinamos visų šalies gyventojų gaunamos pajamos. Tam numatyta kitąmet skirti 600 mln. Eur iš kitų metų biudžeto, kuris susijęs su mokesčių reforma“, - kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.  

Opozicija su tuo nesutiko. „Šis biudžetas neatliepia visuomenės lūkesčių ir negali būti priimtinas žmonėms, ypač iš viešojo sektoriaus“, - komentavo konservatorių atstovė Gintarė Skaistė. „Tegu valdantieji nesigiria tuo mistiniu „milijardu milijonui“ ir didinamomis pajamomis, nes jos didėja tik nesmarkiai ir tik kai kam“, - pastebėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.  

„Kaip rašė klasikai – „viskas susimaišė mūsų karalystėje“. Centro kaire save vadinanti Vyriausybė iš pradžių priėmė mokesčių reformą, o dabar pasiūlė biudžetą, kurį kiekvienas save gerbiantis ir išsilavinęs kairiųjų pažiūrų žmogus kritikuoja. Išties, keista, kad dešiniesiems oponentams tenka ginti socialinio teisingumo kairuoliškas idėjas, kurias ši Vyriausybė išdavė. Labai gaila, kad Vyriausybei neužteko noro ir išminties parodyti mūsų žmonėms dėmesį. Vietoje to pasitektas gąsdinimas ir priešinimas“, - sakė konservatorė Ingrida Šimonytė.

Atmetė daugumą oponentų pasiūlymų

Valdančioji dauguma surinko pakankamai balsų ir tam, kad atmestų visus opozicijos pasiūlymus didinti išlaidas kai kurioms sritims, įskaitant ir viešąjį sektorių.

Pvz., konservatorius Antanas Matulas siūlė biudžete asignavimus sveikatos apsaugos sistemai padidinti 173 mln. Eur, kad, pasak politiko, „būtų nustatyti tinkamo dydžio medikų atlyginimai, sprendžiamos sistemos pertvarkos ir modenizacijos klausimai“. Tačiau valdantysis valstietis-žaliasis Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, šį pasiūlymą pavadino neatsakingu, „pažeidžiančiu visus įmanomus Lietuvos įsipareigojimus fiskalinės politikos srityje".

Todėl šis p. Matulo pasiūlymas balsų dauguma buvo atmestas. Analogiškai pasielgta ir su daugiau kaip trimis dešimtimis kitų, gerokai smulkesnių opozicijos pataisų biudžetui, nes jiems irgi nepritarė Vyriausybė. Jie negavo ir daugiau kaip 71 Seimo nario paramos.

Pritarė tik keliems

Liberalas Jonas Varkalys siūlė melioracijai kitąmet papildomai skirti 24 mln. Eur, nes, pasak jo, „padėtis melioracijoje yra liūdna". Bet tam nepritarta, nes „nėra finansinių galimybių".

Vyriausybė pritarė tik vienam kitam Seimo narių iš valdančiosios koalicijos ir opozicijos pateiktam pasiūlymui bendrai perskirstyti kiek daugiau kaip 30 mln. Eur. Iš jų 6,6 mln. Eur skirta ikimokyklinių pedagogų algoms kelti. Šį pasiūlymą pateikė valdančioji valstietė-žalioji Aušra Papirtienė ir opozicinis liberalas Arūnas Gelūnas.

Be to, dalis Seimo politikų iš įvairių frakcijų siūlė daugiau kaip 2,2 mln. Eur skirti parlamentarų padėjėjų ir kanceliarijos darbuotojų atlyginimams padidinti. Vyriausybė sutiko tik su tuo, kad šiems tikslams būtų skirta 0,3 mln. Eur. Tam ir buvo Seimo posėdyje pritarta. 

Žada „ieškoti galimybių didinti atlyginimus“  

Tačiau Vyriausybės patobulintame biudžeto projekte nebuvo pritarta dalies opozicijos atstovų pateiktiems pasiūlymams kitąmet gerokai padidinti visų šalies mokytojų algas. Tai, pasak valdančiosios koalicijos atstovų, kainuotų biudžetui ne vieną šimtą milijonų eurų, todėl negali būti įgyvendinta.  

Nepritarta ir opozicijos pasiūlymui į biudžetą įrašyti atskirą straipsnį apie įpareigojimą Vyriausybei „nedelsiant parengti ir pateikti Seimui aiškią strategiją ir pasiūlymus, kaip per artimiausius trejus metus kelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus“. Premjeras pabrėžė, kad „Vyriausybės sudaryta speciali darbo grupė tą padarys ir be specialaus įstatyminio paraginimo“. 

Seimo nariai, komitetai ir institucijos pateikė siūlymų papildomai kitų metų biudžete įvairioms reikmėms numatyti daugiau negu 600 mln. Eur.

Ragino atidėti

Ryte Seimo plenariniame posėdyje buvo balsų dauguma atmestas ir opozicijos pasiūlymas iki kitos savaitės apskritai atidėti biudžeto galutinį svarstymą ir priėmimą. Už tai buvo tik 48 Seimo nariai, prieš 68, susilaikė 13.

„Finalinis mūšis“, „Kelio atgal nebėra“, „Kalėdų dvasia mums padės“. Tokios antraštės lydi šio biudžeto svarstymą ir priėmimą Seime. Aš čia ne kovoti ir ne kalėdinių dovanų dalinti atėjau, o atėjau pristatyti pasvertą, subalansuotą biudžetą. Jis nukreiptas į struktūrinių reformų įgyvendinimą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, į strateginius tikslus“, – iš Seimo tribūnos antradienį sakė Vilius Šapoka, finansų ministras.

„Mane stebina, apie kokias čia reformas kalbame, kai pagrindinis Seimo rudens sesijos dokumentas yra tuščias ir neatitinkantis valstybės bei jos gyventojų lūkesčių. Biudžetu nenumatyta jokių esminių pokyčių valdymo efektyvumo didinimo srityje. Ir pastarieji mokytojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų protestai ir nepasitenkinimas tik įrodo, kad valdančiosios koalicijos buldozeriu yra priimamas visiškai nekokybiškas dokumentas“, – kalbėjo opozicinių konservatorių atstovas Andrius Kubilius.

Planuojamas 0,4% BVP perviršis

Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, siekia 10,59 mlrd. Eur, išlaidos – 11,696 mln. Eur. Valstybės biudžeto deficitas – 1,106 mlrd. Eur, bet visų viešųjų finansų kitąmet, anot Vyriausybės planų, laukia maždaug 200 mln. Eur arba 0,4% bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“3126555b-adc7-4753-b28b-b9253aad4dfc“ prefix=“FIe“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: 2019 m. patobulintas biudžeto projektas“]

Kartu su valstybės biudžetu antradienį taip pat priimami jį lydintys mokestinių įstatymų pakeitimai bei „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai.

Priėmė lydinčius įstatymus

Dar iki biudžeto svarstymo Seimas svarstė ir priėmė kelis su juo susijusius įstatymų pakeitimus.

Kitąmet bus nuo 30 iki 50 Eur padidinti vaiko pinigai, tam numatyta 117 mln. Eur, bei pensijos – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. Eur. Nuo 2019 m. nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų kaupimo fondus, todėl „Sodroje“ liks beveik 200 mln. Eur.

Taip pat kitąmet lengvatinis 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus taikomas malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenimui skirtai produkcijai bei lengvatinis 5% tarifas – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Tai biudžetui kainuos apie 9 mln. Eur praradimus.

Be to, nuo kovo bus 10% padidintas etilo alkoholiui akcizo tarifas, dėl ko brangs stiprieji gėrimai. Tai į biudžetą, skaičiuojama, papildomai atneš apie 5 mln. Eur.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“e0a0cc1f-e1ae-4358-9dbe-953669106d03“ prefix=“ayc“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: 2019 m. valstybės, „Sodros“, PSDF, savivaldybių išlaidos“]

2019 m. Lietuvos biudžeto projektui pritarė ir Europos Komisija (EK). Ji skelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms euro zonos šalims. Įvertinusi Lietuvos biudžeto projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigė, jog Lietuva atitiks Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus tiek 2018-aisiais, tiek 2019 m.

[infogram id=“64620cf2-fba2-42f4-beb9-a534d10044f7“ prefix=“S9Z“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: 2019 m. valstybės biudžeto pajamos“]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka nutraukia ryšius su Rusija

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl...

Vienas pagrindinių Kremliaus ruporų vis dar Briuselyje – ciniškai giriasi ryšiais su ES pareigūnais Premium

Vladimiras Čižovas, Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos (ES), po Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir...

O. Scholzas Vokietijos verslui su Kinija pataria elgtis atsargiau

Šalies įmonės turėtų dėti daugiau pastangų, kad diversifikuotų savo tiekimo grandines ir eksporto rinkas,...

Lietuvoje – rekordinis pasitikėjimas kariuomene

Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, iki 68% išaugo pasitikėjimas kariuomene, rodo šeštadienį „Lietuvos...

TBT prokuroras ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje

Rusija turėtų bendradarbiauti su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu (TBT) tiriant įtariamus karo nusikaltimus,...

Rusija gali organizuoti Niurnbergą 2.0

Rusija propagandos bei invazijos pateisinimo tikslais gali organizuoti parodomąjį karo teismą sulaikytiems...

LVŽS išsirinko kandidatus į merus, A. Verygą siunčia į Kauną

Parlamentinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba penktadienio vakarą patvirtino 24...

G. Nausėdą teigiamai vertina 60,3% gyventojų, reitinguose kyla A. Anušauskas

Naujausioje reitingų lentelėje į viršų šoko prezidento Gitano Nausėdos populiarumas – jį teigiamai vertina...

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos – socialdemokratai, konservatoriai ir demokratai, rodo...

Stagfliacija nė motais – Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium 3

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
07:30
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

Verslo aplinka
2022.05.27
Rumunija ir Lenkija tikisi Švedijos ir Suomijos narystės NATO

Rumunija ir Lenkija tikisi, kad Švedija ir Suomija galės įstoti į NATO, nepaisant Turkijos prieštaravimų,...

Verslo aplinka
2022.05.27
KAM: Baltijos valstybės rengia bendrą gynybos susitarimą 1

Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Turkija toliau spaudžia Helsinkį ir Stokholmą imtis „konkrečių veiksmų“

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu penktadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija turi...

Verslo aplinka
2022.05.27
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
NATO Parlamentinės asamblėjos prezidentas: aljansas parodė vienybę, kurios V. Putinas nesitikėjo

Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje NATO šalys parodė vienybę, kurios režimo vadovas Vladimiras...

Verslo aplinka
2022.05.27
M. Chodorkovskis: V. Putino režimo pabaigos laukti reikės neilgai

Rusijoje prezidento institutas nereikalingas, sako opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis,...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Landsbergis: kol kas nėra aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo 3

Aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo pasikeitus saugumo situacijai regione Lietuva kol kas...

Verslo aplinka
2022.05.27
E. Markevičiūtė: Lietuva norėtų plėsti startuolių veiklą Taivane

Lietuva norėtų tapti Taivano vartais į Europą bei plėsti šalies startuolių veiklą šioje Pietryčių Azijos...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Nausėda: svarbu, kad turėtume efektyvius kelius karinei technikai atgabenti

Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas...

Verslo aplinka
2022.05.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku