Valstybės tarnybos laukia reforma, dalis politikų ją kritikuoja
Sušvelnino Vyriausybės variantą
Penktadienį Seimas balsų dauguma priėmė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą ir beveik tris dešimtis kitų įstatymų pakeitimų, susijusių su valstybės tarnybos reforma. Už pagrindinį teisės aktą balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 33 parlamentarai.
Pirminį Valstybės tarnybos įstatymo projektą šių metų pradžioje pateikė Vyriausybė. Anot Eimučio Misiūno, vidaus reikalų ministro, buvo pasiūlyta keliolika „esminių pakeitimų sistemoje, kurie turi pagerinti valstybės tarnybos efektyvumą ir pritraukti į ją geresnių specialistų“.
Tačiau svarstant projektą Seimo posėdžiuose ir komitetuose toli gražu ne visi Vyriausybės pasiūlytieji pakeitimai buvo priimti, be to, dalis tų, kuriems vis dėlto pritarta, buvo parlamentarų komitetuose gerokai sušvelninti, dažniausiai valdininkijos naudai – nors ir pertvarkytas, bet buvo paliktas valdininkų rezervas, numatyta galimybė ilginti jų atostogas, gerokai sušvelninti pareigūnų darbo vertinimo kriterijai ir kt.
Kita vertus, anot p. Misiūno, priimtasis įstatymas „tapo svarbiu žingsniu modernaus valdymo link, nes numatytieji pakeitimai padės valstybės tarnybai tapti žymiai pažangesne ir patrauklesne“.
Įžvelgė išaugsiantį nepotizmo pavojų
Nors dauguma Seimo narių ketvirtadienį balsavo už naują Valstybės tarnybos įstatymą, nuomonės dėl jo buvo skirtingos. Valdančiųjų atstovai tvirtino, kad įstatymas yra tinkamas.
„Pokyčiai šioje sistemoje yra labai reikalingi ir mes juos pagaliau darome“, – sakė Vida Ačienė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė.
Tuo metu Gintarė Skaistė, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, kalbėjo: „Nepaisant to, kad šiame įstatyme yra keletas gerų dalykų, pvz., kvalifikacinių klasių atsisakymas, kas yra visiška atgyvena, vis dėlto, daugybė valstybės tarnybos problemų nėra išsprendžiam. Tarkim, neužtikrinama, kad būtų siekiama tinkamų tarnybos darbo rezultatų.“
Ji spėjo, kad įsigaliojus naujam įstatymui „nepotizmas valstybės tarnyboje tik išaugs“. „Netikiu, kad jos efektyvumas padidės“, – pridūrė politikė.
Opozicijai priklausančių socialdemokratų atstovas Juozas Olekas sakė, kad, jo nuomone, „šiuo įstatymu valstybės tarnyba yra griaunama, nes ji prilyginama privačiam verslui – dabar valstybės tarnautojai turės tarnauti ne valstybei, bet savo viršininkui arba jį paskyrusiai politinei jėgai“.
Parlamentarams priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymą prezidentė Dalia Grybauskaitė turės per 10 d. apsispręsti, ar jį pasirašyti, ar vetuoti, kartu pateikiant savuosius pasiūlymus. Numatyta, kad naujas įstatymas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.
Nustatytos kadencijos
Įstatymu, pasak Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, „išgryninama pati valstybės tarnybos sąvoka – valstybės tarnautojams nepriskiriami asmenys, atliekantys ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas“.
Pritarta Vyriausybės pateiktai centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos koncepcijai, patikslinti tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai bei patikslinti jų nepriekaištingos reputacijos kriterijai.
Įstatyme numatyta, kad „į įstaigų vadovų pareigas bus priimama 5 m. kadencijai ir ne daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės“. Tarp pareigūnų, kurie turės ribotas kadencijas, bus ir ministerijų kancleriai. Tačiau, įvertinus vietos savivaldos specifiką, numatytos išimtys vietos savivaldos institucijų vadovams – pvz., seniūnams kadencijų skaičius nebus ribojamas.
Išplėstas politinio neutralumo principas, numatant vadovaujančias pareigas einantiems karjeros valstybės tarnautojams pareigą stabdyti veiklą politinėse partijose ir organizacijose. Seimo teisininkai prieštaravo šiai nuostatai, tačiau parlamentarų dauguma jų pastabas atmetė.
Neatsisakyta rezervo
Vyriausybės parengtame projekte buvo numatyta, kad nebelieka vadinamojo valstybės tarnautojų rezervo. Tačiau Seimas nusprendė įstatyme įtvirtinti pretendentų į valstybės tarnybą rezervą. Tikinama, kad jis „skiriasi nuo buvusio valstybės tarnautojų rezervo tuo, kad į jį asmenys įtraukiami jų pačių prašymu, o buvimas jame tik suteiks teisę dalyvauti centralizuotose konkursuose supaprastinta tvarka 6 mėn.“ Į šį rezervą bus įtraukiami gerai centralizuotame konkurse pasirodę, bet jo nelaimėję, asmenys, 2 m. pakaitiniu valstybės tarnautoju buvę asmenys, iš valstybės tarnybos dėl pareigybės naikinimo atleisti asmenys ir turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą asmenys.
Naujajame įstatyme pakoreguota pasiūlytoji kasmetinio vertinimo tvarka.
„Jeigu veikla įvertinama nepatenkinamai, numatyta galimybė tokį asmenį perkelti į žemesnes pareigas arba sumažinus pareiginę algą, jam sudaryti 2–6 mėn. veiklos gerinimo planą, po kurio tarnautojo veiklai nepagerėjus, su juo būtų atsisveikinama“, – tokią naujojo įstatymo formuluotę priėmė Seimas, nors Vyriausybė siūlė kur kas griežčiau vertinti prastai dirbančius valdininkus.
Premija – iki 5 vidutinių algų
Patvirtinta tvarka, kad naujai priimamiems valstybės tarnautojams skiriama pareiginė alga negalės būti didesnė už pareigybės koeficientų intervalo vidurkį. Be to, „įvertinus pareigybių vykdomų funkcijų ir atsakomybių lygį, patobulinta darbo užmokesčio koeficientų lentelė“. Naujame įstatyme numatytos lankstesnės galimybės įstaigų vadovams skatinti savo darbuotojus, kai kuriais atvejais galės būti skiriama net iki 5 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio premija.
Įtvirtinta ir nauja kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka. Jos bus skaičiuojamos darbo dienomis. Tačiau, įsigaliojus įstatymui, valstybės tarnautojui kas 5 m. bus suteikiamos 3 darbo dienos papildomų kasmetinių atostogų. Bendra valdininko metinių atostogų apimtis negalės būti didesnė nei 37 darbo dienos.
„Tokiu būdu bus didinamas valstybės tarnybos patrauklumas“, – įsitikinusi Guoda Burokienė, Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė.
Valstybė privalės finansuoti kvalifikacijos kėlimą
Svarstymų metu Seimas pritarė pasiūlymui įpareigoti valstybę iš biudžeto finansuoti visų valdininkų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą. Taip politikai atmetė pasiūlymus numatyti, kad ir patys tarnautojai turėtų pasirūpinti savo gebėjimų gerinimu.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„Iš valstybės biudžeto užtikrinamas nuolatinis valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas, finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų“, – tokią normą vos kelių balsų persvara priėmė Seimas.
Šiuo metu valstybės tarnyboje dirba apie 52.000 žmonių, po reformos dėl pasikeitusio valstybės tarnybos apibrėžimo jų skaičius sumažės beveik perpus. Dalies dabartinių valdininkų darbas bus reglamentuojamas kitais įstatymais – įvairių tarnybų statutais ar diplomatų darbą reglamentuojančiais teisės aktais.
