Seimas patvirtino NSGK tyrimo išvadas
Balsavo 106 parlamentarai. 88 – „už“, 18 susilaikė. Balsavusių „prieš“ nebuvo, tačiau po balsavimo Povilas Urbšys, mišrios Seimo grupės narys, paprašė protokole užfiksuoti jo balsą „prieš“.
Su NSGK tyrimo išvadomis galima susipažinti čia.
„Tyrimas atskleidė daug naujų faktų apie ne pačius gražiausius politikų ir verslo ryšius. Balsuoju „už“ dėl siūlymų Vyriausybei, Seimui, kad būtų tobulinami teisės aktai“, – prieš balsavimą sakė Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas.
Remigijus Žemaitaitis, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, teigė balsuojant susilaikysiantis, nes išvadose nekalbama apie institucijų „neveiksnumą“.
„Siūlau sudaryti specialiąją komisiją iš Seimo narių, netvirtinti išvadų. Atverta Pandoros skrynia, tam tikra informacija, kuri žmonėms svarbi. Man keista, kad išvadose visai nekalbama apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) neveiksnumą. Per 14 metų nei karto tos tarnybos nebuvo apsikeitusios informacija“, – posėdyje kalbėjo politikas.
Valstiečių-žaliųjų frakcijos atstovas Robertas Šarknickas įsitikinęs, kad NSGK pradėtas darbas turi būti tęsiamas: „Išvados rodo, kad naujas tyrimas turi būti pradėtas ir tęsiamas. Jei ši idėja bus uždaryta, viskas netenka prasmės. Negalime palikti Lietuvos tokioje problemoje.“
Rasa Budbergytė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, prieš balsuodama sakė mananti, kad NSGK tyrimas buvo paviršutiniškas.
„Įdėmiai vertinsime visus pasiūlymus, kurie ateis į Seimą iš Vyriausybės dėl išvadų įgyvendinimo. Taip pat ir riboti visuomenės informavimo priemonių laisvę per licencijavimą“, – sakė p. Budbergytė. VSD komitetui pateiktoje medžiagoje rašoma, kad politikę rėmė ir su ja artimai bendravo Raimondas Kurlianskis, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas, bei Tomas Dapkus, LNK darbuotojas.
Kas konstatuota
Išvadose teigiama, kad Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla Lietuvoje remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. „Rosatom“ planai įkurti bendrą konsorciumą su Lietuvos įmonėmis bei siekti savo veiklai palankių sprendimų ir projektų vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
NSGK konstatavo, kad „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes politinius sprendimus de facto priima niekam neatskaitingos asmenų grupės, politinė įtaka tapo preke, koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės naudojamos kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis savo interesams ginti.
Išvadose apie „MG Baltic“ veiklą taip pat daroma prielaida, kad „iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas, kaip savo teisei priešingos veikos priedangą“. Tokiu būdu pats neteisėtos įtakos darymas tapo koncerno „MG Baltic“ vadovų asmeniniu verslu ir pasipelnymo šaltiniu, konstatuoja komitetas.
NSGK nustatė, kad minėtas koncernas aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką, manipuliuojant informacija.
Be to, konstatuota, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.
NSGK išvadose nurodoma, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Kaip neskaidriai vykdytas projektas išvadose minimas LEO LT sukūrimas. Anot komiteto, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.
Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. Eur).
Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.
NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs, kad dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. Eur žalą.
Nepuošia politinės sistemos
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Vytautas Bakas, NSGK pirmininkas, antradienio rytą pristatydamas išvadas, akcentavo, kad jos buvo priimtos absoliučia komiteto balsų dauguma, nors „tyrimas nebuvo malonus“, o nustatytos aplinkybės nepuošia politinės šalies sistemos.
Jis teigė, kad komitetas nedubliavo ikiteisminių tyrimų ir teismų veiklos, o prielaidos jam atsirado tada, kai buvo atliktas tyrimas dėl Mindaugo Basčio veiklos.
„MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – kalbėjo p. Bakas.
Jo teigimu, krizės metai, kai bankrutavo šimtai verslo įmonių, „MG Baltic“ buvo „aukso amžiaus“. Šio koncerno veiklą p. Bakas pavadino „makabriška“.
„Tuo laikotarpiu, kai žmonėms sekėsi nelengvai, „MG Baltic“ gavo užsakymų, kurių vertė siekė 500 mln. Eur”, - sakė p. Bakas.
Jis lygino nagrinėjamų verslo grupių veiklą su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis.
„Visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, tų interesų grupių savininkų naudojami: ir įtaka politinei sistemai, įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, neapskaitomi pinigai, kuriuos iš esmės galima naudoti papirkimui ar motyvavimui reikalingų žmonių, sistemiškumas“, – teigė V. Bakas.
Jis parlamentarams siūlė eiti sprendimų, o ne tolimesnių tyrimų keliu ir pritarti tyrimo išvadoms.
Nusikalsti turi neapsimokėti
Ponas Bakas, atsakydamas į klausimus, pažymėjo, kad su tyrime minimomis verslo grupėmis nereikia tapatinti kito šalies verslo, nes minimų grupių net negalima vadinti verslu. Jis taip pat atmetė kritiką dėl specialiųjų tarnybų informacijos naudojimo, esą joms tikslus nurodo Valstybės gynimo taryba.
Konservatoriui Jurgiui Razmai paklausus, ką reikėtų daryti, kad šalyje po šio tyrimo neatsirastų naujas galios centras, p. Bakas tikino, kad tam tikras pamokas politikai jau išmoko. Jo teigimu, vienas iš sprendimų yra viešumas.
„Parodėme visą jų veikimo sistemą, kuri atsirado ne tik dabar, buvo tobulinama daugelį metų. Tą sistemą viešumas jau privertė susigūžti“, - teigė p. Bakas.
Jis taip pat siūlė „išmontuoti ekonominius pamatus“ – britų pavyzdžiu įvesti civilinį turto konfiskavimą, kad nusikalsti neapsimokėtų. Šiuo metu, anot parlamentaro, „labiau apsimoka sėdėti po stalu ir naudojantis galia, lengviau pasiekti rezultatų“.
Neteko dalies vertės
Konservatorius Arvydas Anušauskas tvirtino, kad neabejotinai šiam tyrimui įtakos turėjo išslaptinta medžiaga, kuri neaiškiomis aplinkybėmis buvo paviešinta.
„Iš vienos pusės, geras dalykas, kad visuomenė turėjo galimybė tiesiogiai dalyvauti tyrime, iš kitos pusė, komitetas buvo statomas į nepatogią poziciją, kai visi viską žino, o mums dar reikia žengti žingsnius, kviesti liudininkus“, - kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, dėl šios priežasties tyrimas neteko dalies savo vertės.
Pasak p. Anušausko, išvadose neatsispindi tai, ką iš tiesų verslo grupės pasiekė, o ne tik tai, ko jos siekė.
„Iš bendro politikos proceso mes žinome, kad dauguma tų siekių taip ir liko siekiais, jie nebuvo įgyvendinti“, - pažymėjo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas teigė sutinkantis su Ramūno Karbauskio, „valstiečių“ vadovo, pasiūlymu toliau tęsti tyrimo darbus. Anot jo, vertėtų domėtis „Vičiūnų“ įtaka Kaune, taip pat „Vikondos“ istorija, „Lukoil“ veiksmais, „Gazprom“ poveikiu Žygaičių bendruomenei ir naujos atominės statybų projekte.
Jis kėlė klausimą, ar tikrai VSD pažymos yra neginčijamos, po jose pateikiamos išvados – realistiškus.
„Jei sakoma, kad įkūrus Liberalų Sąjūdį, jis tapo pilnai kontroliuojamas, bet pirmus dvejus metus negavo nei cento (...) Tiesiog logikos pritrūksta“, - teigė p. Gentvilas.
Jo manymu, VSD pažymose matoma daug „MG Baltic“ vadovų bravūros, tačiau VSD tai pateikė kaip tikrovę, o NSGK perrašė šiuos vertinimus į išvadas.
Konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad susidaro įspūdis jog, yra dvi išvadų versijos – p. Bako versija bei ta, kurią pateikia NSGK narys Dainius Gaižauskas. Politikas sveikino, kad tyrimo išvados išgąsdins Lietuvos oligarchus bei Kremliaus veikėjus, tačiau jose trūksta „Rosatom“ įtakos referendume dėl naujos atominės statybų.
Savo ruožtu socialdemokratė Rasa Budbergytė žadėjo, kad frakcija palaikys išvadas, nors tyrimas ir primena savireklamą.
Valdantieji nesutarė
„Valstietis“ p. Gaižauskas iš Seimo tribūnos, kalbėdamas frakcijos vardu, daugiau kalbėjo ne apie tyrimo rezultatus, tačiau apie konservatorių valdymo metus 2008-2012 m. Esą tuo metu „negailima“ įvairių visuomenės grupių žmonių nuo pensininkų iki mokytojų ar pareigūnų.
Jo teigimu, būtent Andrius Kubiliaus vyriausybės valdymo metais koncernas „MG Baltic“ išgyveno aukso amžių.
„Tuoj baudžiamoji byla parodys savo požymius, gerbiamieji konservatoriai , jums riesta, dar tik ateis debesis ant jūsų“, - rėžė p. Gaižauskas, sulaukęs dalies parlamentarų plojimų.
Toks p. Gaižausko pareiškimas sulaukė ne tik konservatorių, bet ir p. Bako atsako. Jis pareiškė negalintis pritarti tokiems teiginiams, nes NSGK tyrimas nebuvo nukreiptas prieš kurią nors vieną partiją ir grupę ir nėra platforma naujiems tyrimams arba politiniam susidorojimui.
„Bent šiandien sustokime nuo noro atkeršyti kažkam už nuoskaudą (...) grįžkime į pradžią, pažiūrėkime ne per vienos partijos prizmę“, - ragino p. Bakas.
