Seimas patvirtino NSGK tyrimo išvadas

Publikuota: 2018-06-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo dėl neteisėto poveikio politikams išvadas.

Balsavo 106 parlamentarai. 88 – „už“, 18 susilaikė. Balsavusių „prieš“ nebuvo, tačiau po balsavimo Povilas Urbšys, mišrios Seimo grupės narys, paprašė protokole užfiksuoti jo balsą „prieš“.

Su NSGK tyrimo išvadomis galima susipažinti čia.

„Tyrimas atskleidė daug naujų faktų apie ne pačius gražiausius politikų ir verslo ryšius. Balsuoju „už“ dėl siūlymų Vyriausybei, Seimui, kad būtų tobulinami teisės aktai“, – prieš balsavimą sakė Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas.

Remigijus Žemaitaitis, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, teigė balsuojant susilaikysiantis, nes išvadose nekalbama apie institucijų „neveiksnumą“.

„Siūlau sudaryti specialiąją komisiją iš Seimo narių, netvirtinti išvadų. Atverta Pandoros skrynia, tam tikra informacija, kuri žmonėms svarbi. Man keista, kad išvadose visai nekalbama apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) neveiksnumą. Per 14 metų nei karto tos tarnybos nebuvo apsikeitusios informacija“, – posėdyje kalbėjo politikas.

nuotrauka::1left

Valstiečių-žaliųjų frakcijos atstovas Robertas Šarknickas įsitikinęs, kad NSGK pradėtas darbas turi būti tęsiamas: „Išvados rodo, kad naujas tyrimas turi būti pradėtas ir tęsiamas. Jei ši idėja bus uždaryta, viskas netenka prasmės. Negalime palikti Lietuvos tokioje problemoje.“

Rasa Budbergytė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, prieš balsuodama sakė mananti, kad NSGK tyrimas buvo paviršutiniškas.

„Įdėmiai vertinsime visus pasiūlymus, kurie ateis į Seimą iš Vyriausybės dėl išvadų įgyvendinimo. Taip pat ir riboti visuomenės informavimo priemonių laisvę per licencijavimą“, – sakė p. Budbergytė. VSD komitetui pateiktoje medžiagoje rašoma, kad politikę rėmė ir su ja artimai bendravo Raimondas Kurlianskis, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas, bei Tomas Dapkus, LNK darbuotojas.

Kas konstatuota

nuotrauka::3

Išvadose teigiama, kad Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla Lietuvoje remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. „Rosatom“ planai įkurti bendrą konsorciumą su Lietuvos įmonėmis bei siekti savo veiklai palankių sprendimų ir projektų vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.

NSGK konstatavo, kad „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes politinius sprendimus de facto priima niekam neatskaitingos asmenų grupės, politinė įtaka tapo preke, koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės naudojamos kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis savo interesams ginti. 

Išvadose apie „MG Baltic“ veiklą taip pat daroma prielaida, kad „iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas, kaip savo teisei priešingos veikos priedangą“. Tokiu būdu pats neteisėtos įtakos darymas tapo koncerno „MG Baltic“ vadovų asmeniniu verslu ir pasipelnymo šaltiniu, konstatuoja komitetas.

NSGK nustatė, kad minėtas koncernas aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką, manipuliuojant informacija. 

Be to, konstatuota, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.

NSGK išvadose nurodoma, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe. 

Kaip neskaidriai vykdytas projektas išvadose minimas LEO LT sukūrimas. Anot komiteto, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.

Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. Eur).

Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.

NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs, kad dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. Eur žalą.

Nepuošia politinės sistemos

nuotrauka::2

Vytautas Bakas, NSGK pirmininkas, antradienio rytą pristatydamas išvadas, akcentavo, kad jos buvo priimtos absoliučia komiteto balsų dauguma, nors „tyrimas nebuvo malonus“, o nustatytos aplinkybės nepuošia politinės šalies sistemos.

 Jis teigė, kad komitetas nedubliavo ikiteisminių tyrimų ir teismų veiklos, o prielaidos jam atsirado tada, kai buvo atliktas tyrimas dėl Mindaugo Basčio veiklos.

„MG Baltic“ ir kitos verslo, interesų grupės, „VP Market“ atsirado mūsų tyrimo dėmesio centre tik todėl, kad, mūsų nuomone, kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė, trunka daugelį metų ir su tuo mes negalime taikstytis“, – kalbėjo p. Bakas.

Jo teigimu, krizės metai, kai bankrutavo šimtai verslo įmonių, „MG Baltic“ buvo „aukso amžiaus“. Šio koncerno veiklą p. Bakas pavadino „makabriška“.

„Tuo laikotarpiu, kai žmonėms sekėsi nelengvai, „MG Baltic“ gavo užsakymų, kurių vertė siekė 500 mln. Eur”, - sakė p. Bakas.

Jis lygino nagrinėjamų verslo grupių veiklą su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis.

„Visi požymiai, kurie būdingi organizuotam nusikalstamumui, tų interesų grupių savininkų naudojami: ir įtaka politinei sistemai, įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, neapskaitomi pinigai, kuriuos iš esmės galima naudoti papirkimui ar motyvavimui reikalingų žmonių, sistemiškumas“, – teigė V. Bakas.

Jis parlamentarams siūlė eiti sprendimų, o ne tolimesnių tyrimų keliu ir pritarti tyrimo išvadoms.

Nusikalsti turi neapsimokėti

Ponas Bakas, atsakydamas į klausimus, pažymėjo, kad su tyrime minimomis verslo grupėmis nereikia tapatinti kito šalies verslo, nes minimų grupių net negalima vadinti verslu. Jis taip pat atmetė kritiką dėl specialiųjų tarnybų informacijos naudojimo, esą joms tikslus nurodo Valstybės gynimo taryba.

Konservatoriui Jurgiui Razmai paklausus, ką reikėtų daryti, kad šalyje po šio tyrimo neatsirastų naujas galios centras, p. Bakas tikino, kad tam tikras pamokas politikai jau išmoko. Jo teigimu, vienas iš sprendimų yra viešumas.

„Parodėme visą jų veikimo sistemą, kuri atsirado ne tik dabar, buvo tobulinama daugelį metų. Tą sistemą viešumas jau privertė susigūžti“, - teigė p. Bakas.

Jis taip pat siūlė „išmontuoti ekonominius pamatus“ – britų pavyzdžiu įvesti civilinį turto konfiskavimą, kad nusikalsti neapsimokėtų. Šiuo metu, anot parlamentaro, „labiau apsimoka sėdėti po stalu ir naudojantis galia, lengviau pasiekti rezultatų“.

Neteko dalies vertės

Konservatorius Arvydas Anušauskas tvirtino, kad neabejotinai šiam tyrimui įtakos turėjo išslaptinta medžiaga, kuri neaiškiomis aplinkybėmis buvo paviešinta.

„Iš vienos pusės, geras dalykas, kad visuomenė turėjo galimybė tiesiogiai dalyvauti tyrime, iš kitos pusė,  komitetas buvo statomas į nepatogią poziciją, kai visi viską žino, o mums dar reikia žengti žingsnius, kviesti liudininkus“, - kalbėjo parlamentaras.

Jo teigimu, dėl šios priežasties tyrimas neteko dalies savo vertės.

Pasak p. Anušausko, išvadose neatsispindi tai, ką iš tiesų verslo grupės pasiekė, o ne tik tai, ko jos siekė.

„Iš bendro politikos proceso mes žinome, kad dauguma tų siekių taip ir liko siekiais, jie nebuvo įgyvendinti“, - pažymėjo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas teigė sutinkantis su Ramūno Karbauskio, „valstiečių“ vadovo, pasiūlymu toliau tęsti tyrimo darbus. Anot jo, vertėtų domėtis „Vičiūnų“ įtaka Kaune, taip pat „Vikondos“ istorija, „Lukoil“ veiksmais, „Gazprom“ poveikiu Žygaičių bendruomenei ir naujos atominės statybų projekte.

Jis kėlė klausimą, ar tikrai VSD pažymos yra neginčijamos, po jose pateikiamos išvados – realistiškus.

„Jei sakoma, kad įkūrus Liberalų Sąjūdį, jis tapo pilnai kontroliuojamas, bet pirmus dvejus metus negavo nei cento (...) Tiesiog logikos pritrūksta“, - teigė p. Gentvilas.

Jo manymu, VSD pažymose matoma daug „MG Baltic“ vadovų bravūros, tačiau VSD tai pateikė kaip tikrovę, o NSGK perrašė šiuos vertinimus į išvadas.

Konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad susidaro įspūdis jog, yra dvi išvadų versijos – p. Bako versija bei ta, kurią pateikia NSGK narys Dainius Gaižauskas. Politikas sveikino, kad tyrimo išvados išgąsdins Lietuvos oligarchus bei Kremliaus veikėjus, tačiau jose trūksta „Rosatom“ įtakos referendume dėl naujos atominės statybų.

Savo ruožtu socialdemokratė Rasa Budbergytė žadėjo, kad frakcija palaikys išvadas, nors tyrimas ir primena savireklamą.

Valdantieji nesutarė

„Valstietis“ p. Gaižauskas iš Seimo tribūnos, kalbėdamas frakcijos vardu, daugiau kalbėjo ne apie tyrimo rezultatus, tačiau apie konservatorių valdymo metus 2008-2012 m. Esą tuo metu „negailima“ įvairių visuomenės grupių žmonių nuo pensininkų iki mokytojų ar pareigūnų.  

Jo teigimu, būtent Andrius Kubiliaus vyriausybės valdymo metais koncernas „MG Baltic“ išgyveno aukso amžių.


„Tuoj baudžiamoji byla parodys savo požymius, gerbiamieji konservatoriai , jums riesta, dar tik ateis debesis ant jūsų“, - rėžė p. Gaižauskas, sulaukęs dalies parlamentarų plojimų.

Toks p. Gaižausko pareiškimas sulaukė ne tik konservatorių, bet ir p. Bako atsako. Jis pareiškė negalintis pritarti tokiems teiginiams, nes NSGK tyrimas nebuvo nukreiptas prieš kurią nors vieną partiją ir grupę ir nėra platforma naujiems tyrimams arba politiniam susidorojimui.

„Bent šiandien sustokime nuo noro atkeršyti kažkam už nuoskaudą (...) grįžkime į pradžią, pažiūrėkime ne per vienos partijos prizmę“, - ragino p. Bakas.

  

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Teismų korupcijos byloje prašoma suimti 18 asmenų, pareikšti įtarimai Druskininkų merui 4

Teismų korupcijos byloje prokurorai prašo suimti 18 įtariamųjų, tarp kurių yra trys advokatai. Šiandien...

Į teismų skandalą įsipainiojęs verslininkas kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje Premium

Teismų korupcijos byloje suimtas statybos UAB „Indema“ vadovas ir akcininkas Rolandas Vasiliauskas kaltinamas...

Politologė: asmeninė V. Matijošaičio pergalė bus lengva, komandinė – nebūtinai Premium 8

Pastaruosius ketverius metus Kauno miestui vadovavęs verslininkas Visvaldas Matijošaitis, tikėtina, bus...

Septyni kandidatai į Kauno merus: kokį gyvenimą jie žada miestiečiams Premium 1

Šiemet prie Kauno mero rinkimų starto linijos stos tik septyni kandidatai, dvigubai mažiau nei prieš...

Euro zonos pramonė perėjo į susitraukimo būseną 1

Nors vasarį privatus euro zonos sektorius teberodė lėtą ekonominio aktyvumo augimą, pramonės sektorius pateko...

Rinkos
12:53
Katalikų bažnyčia mėgina vaduotis iš seksualinio išnaudojimo liūno 1

Vasario 21 d., ketvirtadienį, Vatikane prasideda neeilinis Romos katalikų bažnyčios viršūnių suvažiavimas, į...

Laisvalaikis
11:41
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 8

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
05:45
Priblokšti politikai ieškos, kaip nušveisti teismus 12

Šalyje kilus neregėto masto teismų korupcijos skandalui, politikai prabilo apie būtinybę griežtinti teisėjų...

Perkūnas iš ne itin giedro teismų dangaus 11

Naujiena apie galimai korumpuotus teisėjus ir advokatus visuomenę smarkiai sukrėtė, tačiau audringai...

Rusijos kariai nebegalės naudotis išmaniaisiais prietaisais 8

Rusijos Dūma antradienį balsavo už draudimą šalies kariams naudotis išmaniaisiais telefonais ir socialiniais...

Technologijos
2019.02.20
V. Šapoka: reikia bendros ES pinigų plovimo prevencijos  1

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų...

Finansai
2019.02.20
Dėl „Brexit“ nesutarimų iš Th. May partijos taip pat traukiasi trys narės

Trys JK premjerės Theresos May vadovaujamos Torių partijos parlamentarės pasitraukė iš partijos ir prisijungė...

Verslo aplinka
2019.02.20
Prezidentė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 aukšto rango teisėjus 37

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi...

Verslo aplinka
2019.02.20
Krentant reitingams V. Putinas ramino šalį geresnio gyvenimo pažadais 16

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, krentant jo populiarumui šalyje trečiadienį skaitė savo metinį...

Verslo aplinka
2019.02.20
VTEK: Vilniaus meras R. Šimašius supainiojo interesus 4

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pažeidė įstatymus savo feisbuko paskyroje talpinęs savivaldybės...

Verslo aplinka
2019.02.20
Rinkimai: panevėžiečių laukia dilema, kaip vertinti korupcijos skandalą

Panevėžiečių savivaldos rinkimuose kitą mėnesį laukia dilema: patikėti dar vieną kadenciją teisėsaugos...

Verslo aplinka
2019.02.20
Gigantiškame teismų korupcijos tyrime – dešimtys įtariamųjų, bus daugiau 34

Teisėsaugos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl itin stambaus masto korupcijos teismų sistemoje – dešimtys...

Verslo aplinka
2019.02.20
Kas antra savivaldybė skyrė lėšų su politikais susijusiai žiniasklaidai

Nuo 2015-ųjų savivaldybės trečdalį – 2 mln. Eur – viešinimo lėšų skyrė su politikais susijusiai...

Rinkodara
2019.02.20
VRK spausdinimo paslaugų konkursas sudomino tik „Lodvilą“ Premium 1

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepavyko pritraukti daugiau dalyvių į konkursą spausdintai informacijai...

Verslo aplinka
2019.02.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau