Kuriam laikui nustoja galioti sprendimas dėl referendumo paskelbimo

Jeigu KT nuspręstų, kad prieštaravimo nėra, nutarimas dėl referendumo paskelbimo vėl įsigalios ir prasidės oficialus pasirengimas kitų metų gegužės mėnesį įvyksiančiam visuotiniam balsavimui dėl Konstitucijos pakeitimo, įteisinant dvigubą pilietybę.

Jeigu Teismo išvada bus neigiama, Seimas žada skubos tvarka spręsti, ką daryti toliau, kaip pašalinti nutarimo prieštaravimą Konstitucijai.

Bet kuriuo atveju, anot parlamento valdančiųjų, referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, tikimasi, įvyks 2019 m. gegužę.

Ketvirtadienį KT pranešė, kad buvo priimtas nagrinėti spalio 25 d. viso Seimo patvirtintas kreipimasis išnagrinėti, ar Konstitucijai neprieštarauja spalio 18-ąją priimtasis nutarimas dėl privalomojo dvigubos pilietybės įteisinimo referendumo paskelbimo.

Seimas teiraujasi KT, ar teisėta konstitucinį, privalomąjį referendumą rengti dvi balsavimo dienas su dviejų savaičių pertrauka tarp jų. Seimo nutarime dėl dvigubos pilietybės referendumo paskelbimo numatyta, kad toks visuotinis balsavimas rengiamas 2019 m. gegužės 12 ir 26 d., t. y. per Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.

Seimas klausia Teismo, ar dviguba balsavimo diena su dviejų savaičių pertrauka tarp jų „neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam referendumo nepertraukiamumo principui ir Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui“.

Kadangi KT priėmė šį Seimo kreipimąsi nagrinėti, Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, ketvirtadienį oficialiai pranešė, kad yra „sustabdomas Seimo 2018 m. spalio 18 d. nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ galiojimas iki bus paskelbtas KT nutarimas šioje byloje“.

Konstitucija numato, kad kai į KT kreipiasi visas Seimas, skundžiamojo teisės akto – įstatymo, nutarimo ar kt. – galiojimas laikinai stabdomas iki Teismo verdikto.

Tokios bylos, kurią „padiktavo“ visas parlamentas, KT imasi be eilės, todėl Seimo valdantieji tikisi, jog Teismo išvada bus paskelbta vėliausiai kitų metų pradžioje, likus dar pakankamai laiko iki gegužę numatytojo referendumo.

Konstituciniam privalomajam referendumui numatoma teikti priimti toki Pagrindinio šalies įstatymo 12 straipsnio pakeitimo formuluotę: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Pagal galiojančią teisinę normą, ši pataisa Konstitucijoje galės būti priimta tik tuo atveju, jeigu už ją balsuos daugiau kaip pusė visų šalyje įregistruotų rinkėjų, t. y. jeigu į referendumą ateis mažiau kaip 50% įregistruotų balsuotojų, referendumas bus automatiškai paskelbtas neįvykusiu. O jeigu jų bus kiek daugiau kaip 50%, tuomet faktiškai visi dalyvavusieji balsavime turėtų pasisakyti už siūlomą pataisą.

Tačiau kitą savaitę Seimo valdantieji ketina pristatyti Referendumo įstatymo pataisą, numatančią, kad sprendimas privalomajam referendumui dėl Konstitucijos pakoregavimo gali būti priimtas ir už tai balsuojant ne mažiau kaip 40% visų rinkėjų. Prezidentė, parlamento opozicija ir dalis teisininkų kritikuoja tokią pataisą, tvirtindami, kad referendumo kartelės nuleidimas gali ne tik prieštarauti Konstitucijai, bet ir sukelti abejonių dėl referendumo rezultatų teisėtumo.