Lietuva tampa prestižinio ekonomikų klubo EBPO nare
Lietuva oficialiai taps 36-ąja stipriausias pasaulio ekonomikas vienijančios organizacijos nare.
Sutartį dėl Lietuvos įstojimo į EBPO taip pat pasirašė šios organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria. Netrukus po to jis bei Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas pasirašė sutartį dėl šios valstybės tapimo 37-ąja EBPO nare.
„Nepaisant įvairių ir gana gausių iššūkių tarptautinės ekonomikos plėtrai, taip pat ir mūsų organizacijai, mūsų šeima auga. Šiemet prie mūsų prisijungia Lietuva ir Kolumbija. Tai reiškia, kad organizacija stiprėja, kad kartu stiprėtų mūsų bendros pastangos atsakyti į iššūkius“, – ceremonijos metu sakė p. Gurria.
Kalbėdamas apie Lietuvos siekį įstoti į EBPO jis priminė, kad pirmasis bandymas tapti jos nare buvo dar prieš 22 metus. Tačiau pats oficialus derybų ir įstojimo procesas užtruko rekordiškai trumpai – trejus metus. „Galiu visus patikinti – tai buvo labai rimtas procesas, kurio metu atliktas Lietuvos įvairiausių sričių – pradedant kova su korupcija, baigiant statistika – 360 laipsnių monitoringas“, – sakė jis.
EBPO būstinėje, kuri yra Prancūzijos sostinėje, vykusioje ceremonijoje dalyvavo ir šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas. Būtent Prancūzijos vyriausybė turi deponuoti visas pasirašytąsias ir ratifikuotąsias narystės EBPO sutartis.
„Ši organizacija yra tarsi tarpvalstybinės bendrijos stipriausių ekonomikų bendras įvairių balsų ir įvairių požiūrių choras į tuos pasaulinės ekonomikos ir visuomeninius iššūkius, su kuriais susiduriame, tarp kurių yra nekontroliuojama globalizacija, tarptautinis terorizmas, bandymas užtikrinti solidų viduriniosios klasės gyvavimą“, – ceremonijos metu kalbėjo Prancūzijos prezidentas.
Trečiadienį kalbėdama ceremonijoje Paryžiuje p. Grybauskaitė sakė, kad narystė EBPO galutinai užbaigia valstybės įsitvirtinimą įtakingiausiose tarptautinėse organizacijose. Trejus derybų dėl narystės organizacijoje metus ji pavadino „tikru maratonu“, bet Lietuva, anot prezidentės, sugebėjo atlikti visus namų darbus – reformavo miškų urėdijas ir kelių priežiūros įmones, depolitizavo valstybės įmonių valdymą, sustiprino kovą su korupcija.
„Lietuva jungiasi prie organizacijos, kurios tikslas buvo atkurti Europą po Antrojo pasaulinio karo ir sustiprinti transatlantinę jungtį. Nuo to laiko EBPO išaugo ir tapo prestižine pasaulio demokratinių valstybių grupe, tačiau jos tikslai – skatinti ekonominį bendradarbiavimą ir piliečių gerovę – išlieka svarbesni nei bet kada“, – teigė valstybės vadovė.
Ji įsitikinusi, kad EBPO Lietuva „jaučiasi kaip namuose“: „Nes mus sieja bendras įsipareigojimas laisvei, ekonominiam klestėjimui ir suartėjimui. Nes mes žinome, kad daugiašalis bendradarbiavimas visada nugali izoliaciją. Nes mes suprantame, kad tvari plėtra yra įmanoma tik tuo atveju, jei nė vienas nepaliekamas nuošalėje.“
[infogram id="5dbd935c-26af-41b4-98f3-e56903d16832" prefix="49H" format="interactive" title="Copy: Verslo aplinka: Lietuvos stojimo į EBPO procesas"]
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad Lietuvai buvo naudingas jau pats stojimo procesas, nes jis „suteikė postūmį seniai pribrendusioms reformoms“. Kartu p. Grybauskaitė pažadėjo, kad Lietuva neapsiribos vien įstojimu į EBPO, nes narystė suteiks galimybę pasinaudoti tarptautine patirtimi vykdant pertvarkas švietimo, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos, įmonių valdymo srityse, taip pat toliau padės stiprinti kovą su korupcija, „nes ji gali apnuodyti pažangą bet kurioje srityje ir diskredituoti net geriausias idėjas“.
„Simboliška, kad Lietuva pasirašo EBPO stojimo sutartį švęsdama savo atkurtos nepriklausomybės šimtmetį. Šiandien Lietuva yra ten, kur visada buvo jos vieta, – tarp pasaulio laisvų, nepriklausomų ir klestinčių šalių“, – savo kalbą baigė p. Grybauskaitė. Jau birželį Seimas turėtų svarstyti klausimą dėl sutarties ratifikavimo. Iškart po to ji bus deponuota Prancūzijos vyriausybėje ir įsigalios. Tikimasi, kad tai įvyks dar iki liepos 5–6 d. numatyto p. Gurria vizito į Vilnių.
Preliminariai skaičiuojama, kad artimiausiais metais narystė EBPO Lietuvai kainuos 2,5–3,5 mln. Eur kasmet.
