Kęstutis Pūkas – jau nebe Seimo narys
Penktadienį Seimo plenariniame posėdyje buvo formaliai pradėta Kęstučio Pūko apkalta, tačiau jos pabaiga galėjo būti nukelta porai mėnesių – iki kovo viduryje prasidedančios pavasario sesijos.
Pats parlamentaras paprašė Seimo atidėti apkaltos procesą, nes jame negali dalyvauti prieš porą dienų į Argentiną išvykusi jo advokatė Aušra Ručienė.
Tačiau Seimas didele balsų dauguma nusprendė atmesti tokį Kęstučio Pūko prašymą – už jo patenkinimą balsavo tik 2 parlamentarai, o prieš buvo net 101.
„Atidėjimas nebūtų teisingas. Advokatė buvo laiku informuota apie planuojamą apkaltos posėdį, Seimas jam pasiruošė, apsisprendė, kaip balsuos, tad dabar reikalautume tęsti procedūrą“, – sakė Ramūnas Karbauskis, valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.
Po tokio Seimo apsisprendimo Kęstutis Pūkas iš tribūnos pranešė pats atsisakantis Seimo nario mandato ir pateikė atitinkamą prašymą parlamento pirmininkui Viktorui Pranckiečiui bei Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Tokią teisę kaltinamas turi – iki pat Seimo slapto balsavimo dėl mandato panaikinimo galima jo savanoriškai atsisakyti. Tokiu būdu išvengta tolimesnio apkaltos proceso. Be to, Kęstučiui Pūkui nebus taikomas konstitucinis apribojimas niekada daugiau gyvenime nesiekti jokių renkamų pareigų.
Netrukus penktadienį Seimas patvirtino nutarimą, kuriuo konstatuojamas mandato atsisakymas. Artimiausiu metu VRK turėtų priimti sprendimą dėl naujo Seimo nario pripažinimo – kadangi Kęstutis Pūkas į parlamentą pateko pagal Tvarkos ir teisingumo partijos kandidatų sąrašą, naująja parlamentare taps kita šio sąrašo atstovė Ona Valiukevičiūtė. Ji pareigas Seime pradės eiti, kai prisieks parlamento plenariniame posėdyje.
Pernai gruodį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad Kęstutis Pūkas pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, todėl jam gali būti vykdoma apkaltos procedūra Seime. Konstatuota, kad šio Seimo nario veiksmai, kai jis seksualiai priekabiavo prie jo padėjėjomis norėjusių įsidarbinti ar šias pareigas ėjusių merginų, traktuotini kaip grubus Konstitucijos nuostatų dėl teisinės ir demokratinės valstybės, valdžios galių ribojimo ir valdžios tarnavimo žmonėms pažeidimas.
Seimas dar pernai gegužę kreipėsi į KT išvados dėl Kęstučio Pūko veiksmų, tačiau procesas strigo dėl Seimo nario ilgalaikės ligos. Šią bylą KT lapkritį nagrinėjo uždaruose posėdžiuose.
Seimo specialioji Apkaltos komisija yra konstatavusi, kad šis parlamentaras neetišku elgesiu diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, nes bendraudamas su jo padėjėja dirbusia bei Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos siekiančiomis merginomis veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba pažemino kandidačių orumą, diskriminavo jas dėl socialinės padėties.
Gruodžio 5 d. Seimas panaikino Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę, kad prokurorai galėtų jam pateikti įtarimus galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.
Seimo nario mandatas galėjo būti panaikintas, jeigu už tai slapta balsuotų ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Kovo 10 d. prasidedančioje pavasario sesijoje Seimas svarstys dar vieną apkaltą – socialdemokratui Mindaugui Basčiui, kaltinamam neskaidriais ryšiais su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais. KT yra priėmęs nutarimą, kuriame šis Seimo narys pripažįstamas pažeidusiu Konstituciją ir sulaužiusiu duotą priesaiką. Penktadienį priimtas sprendimas apkaltos šiam Seimo nariui procesą surengti kovo 13 d. posėdyje.
