Pietų Afrikos vynas – vertinamas, bet vis dar mažai žinomas

Indinės bėgikės antys PAR vynuogyne vietoje pesticidų padeda natūraliai kovoti su kenkėjais – sulesa sraiges ir vabalus.Vergenoegdo vyno ūkis Stelenboše. Esos Alexander („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Šiemet Pietų Afrikos Respublika (PAR) mini demokratijos pergalės 30-metį: 1994-ųjų gegužę Nelsonas Mandela tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu šalies prezidentu. 2024-ieji PAR svarbūs ir dėl dar vienos sukakties – lygiai prieš 30 metų vyndarys Kenas Forresteris, visame pasaulyje išgarsinęs PAR vyną, nuėmė pirmąjį savo derlių. PAR vynas šiuo metu patiria dvejopą situaciją: viena vertus, šalies vyninės ir vyno prekių ženklai nuolat įvertinami svarbiais tarptautiniais apdovanojimais, kita vertus, daugumai jie tebėra egzotika.

1652 m. Olandijos „East India Comapny“ Keipo kyšulyje įkūrė Keiptauną, stotį, skirtą į Indiją ir aplinkines vietoves plaukiantiems bendrovės prekybiniams laivams aprūpinti maistu. Šviežiais vaisiais, daržovėmis ir mėsa apsirūpinę jūreiviai ten galėjo atgauti jėgas. Ilgainiui stotis plėtėsi ir peraugo į miestą. 1655 m. Keipo gubernatorius pasodino vynuogyną, o po ketverių metų, vasario 2 d., iš Pietų Afrikos vynuogių buvo pagamintas pirmasis vynas.

Žinoma, iš pradžių vyndarystė patyrė daug nesėkmių, daugiausia dėl ūkininkų neišmanymo apie vynuoges. Padėtis pagerėjo, kai 1679 m. Keipo gubernatoriumi tapo Simonas van der Stelas, gerai išmanęs ir vynuogininkystę, ir vyndarystę. Savo ūkyje „Constantia“ jis įveisė vynuogyną ir nuo pat pradžių gamino aukštos kokybės vyną. Vėliau ūkį įsigijo Cloete šeima, o jų vynai išgarsėjo visame pasaulyje.