Jaunoji prancūzų karta laužo Viduržemio jūros regiono įpročius
Tačiau papročiai keičiasi. 2022 m. duomenimis, maždaug 10% prancūzų vyno išgerdavo kasdien, tuo metu 1980-aisiais tokių buvo maždaug pusė. 1960 m. statistinis prancūzas per metus vidutiniškai išgerdavo 116 litrų vyno. Nuo 2000 iki 2018 m. šis kiekis sumažėjo nuo 28 iki vos 17 litrų.
Taurė vyno, jau nekalbant apie kadaise įprastą pichet, vis rečiau matoma ant pietų stalo. Priežastis – ne tik kaina. Prancūzijos prekybos centruose vis dar galima rasti butelį Bordo vyno už mažiau nei 3 Eur, o kai kurie kaimų kooperatyvai pardavinėja savo produkciją tiesiai iš statinės po 1,90 Eur už litrą, ir tai yra pigiau nei šviežios apelsinų sultys, rašo „The Economist““.
Vienas iš tokios metamorfozės paaiškinimų būtų tas, kad Viduržemio jūros regiono gyventojų įpročius keičia alus: dabar prancūzai apklausose teigia, kad jie mieliau renkasi alų nei vyną. Alus, įskaitant kraftinį alų, sudaro daugiau nei pusę viso Prancūzijos prekybos centruose parduodamo alkoholio. Net pietų Prancūzijoje kai kuriuose baruose iš čiaupo pilstomas importuotas belgiškas ar vokiškas alus.
Jaunoji karta „pasuoja“
Sveikata besirūpinanti jaunoji karta vartoja vis mažiau alkoholio. Ketvirtadalis 18–34 m. prancūzų teigia apskritai niekada negeriantys svaigiųjų gėrimų. Net 39% jaunesnių nei 35 m. amžiaus žmonių teigia, kad negeria vyno, o tarp vyresnių nei 50-mečių tokių yra tik 27%.
„Sausasis sausis“, kai po didžiųjų metų švenčių susilaikoma nuo alkoholinių gėrimų, tapo įprasta nacionalinio leksikono sąvoka.
Tiesa, „Wine Intelligence“ duomenimis, vyresni nei 55-erių prancūzai ir toliau bent dešimt kartų per mėnesį išgeria taurę raudonojo, baltojo ar rožinio vyno. Tačiau ši karta „nesugebėjo perduoti šio palikimo jaunesniems prancūzams“, nes apie 39% jaunesnių nei 35 m. amžiaus žmonių dabar pirmenybę teikia alui.
Pasak „The Economist“, Prancūzijoje, o ir visoje Europoje, populiarėja ir nealkoholiniai gėrimai su mažu alkoholio kiekiu. Gėrimų milžinė „Pernod Ricard“, bandydama prabilti į Z kartą, vykdo rinkodaros kampaniją su šūkiu „buvez plus... d'eau!“ (gerkite daugiau... vandens!), nors, galima įtarti, jog tai reiškia, kad tarpuose tarp vandens geriami ir ne tokie nekalti gėrimai.
Žinoma, aukštos kokybės vyno suvartojimas Prancūzijoje, kuri 2023 m. buvo didžiausia vyno gamintoja pasaulyje, išlieka didelis. Tačiau pigesnio vyno vartojimo mažėjimas šaliai turi tam tikrų pasekmių: antai 2023 m. vasarą vyriausybė skyrė 200 mln. Eur supirkti pertekliniam pigiam vynui, kurio gamintojai negalėjo parduoti.
Kai kuriose vietovėse vynuogių augintojai naikina prastesnių vynmedžių plotus. Mažiau alkoholio, rašo „The Eonomist“, gali pagerinti sveikatą, bet nebūtinai vyndarių nuotaiką ar Prancūzijos kaimo kraštovaizdį.
O Bernardas Fargesas, Nacionalinės pavadinimų ir geografinių nuorodų tarybos CNIV prezidentas, įspėjo, kad „dėl jaunosios kartos entuziazmo stokos vyno pasaulis gali patirti didžiausią atleidimo iš darbo bangą šiame amžiuje“, rašo „Le Figaro“.
Įžvelgia tendencijų pokyčius
Naujoje „The Drinks Business“ ataskaitoje, kurioje analizuojami pasaulinės vyno rinkos pokyčiai 2022–2027 m., teigiama, kad vyno vartojimo tendencijos „gali pasikeisti“.
„Research and Markets“ analitikų atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad siekiant apžvelgti pasaulinį vyno sektorių sujungti įvairūs duomenys iš 107 šalių parodė, jog 2022 m. pasaulio vyno sektoriaus vertė siekė 346,8 mlrd. USD. Tikimasi, kad 2022–2227 m. jis augs 8,8% ir pasieks 528,2 mlrd. USD.
Be to, kalbant apie kiekį, išvados rodo, kad 2027 m. pasaulinė vyno rinka pasieks 26,7 mlrd. litrų, palyginti su 24 mlrd. litrų 2022 m.
Didžiausią sektoriaus dalį – 49,5%, apima Vakarų Europa, po jos – JAV su 21,6%.
