Ekspertas: kava turi lydytis burnoje kaip karštas sviestas
Pašnekovą galime vadinti kaip tik norime: kavos žinovas, ekspertas, mokslininkas. Ponas Songeris 30 metų nepraranda aistros kavai, šviečia kolegas ir kelia pasaulinius šio tonizuojamo gėrimo kokybės standartus. Per dieną paragavęs dešimtį skirtingos kavos rūšių, kitą dieną jis geba jas atpažinti ir aiškiai prisiminti, kurią, iš kokio puodelio, pastatyto konkrečioje vietoje, kelintą iš eilės ragavo ir kaip ją įvertino.
Smėlio pilys
Pirmoji p. Paulo pažintis su kava įvyko, kai jam buvo 3-eji. Tąkart tėvai mažyliui į taurę įpylė nesaldintos kavos ir leido pamakaluoti joje pirštus; jis, kaip ir visi vaikai mėgsta daryti, netrukus susikišo juos į burną.
Metai ėjo, žmonės ir toliau mėgo kavą, o jaunas vyras dar nė nežinojo, kad šis gėrimas, kurį jis kasdien pradėjo gerti koledže, taps jo hobiu ir pragyvenimo šaltiniu. Taip jau sutapo, kad pirmasis p. Paulo darbas buvo glaudžiai su tuo susijęs.
Pradžia niekada nėra lengva. Šį ar panašų posakį esame girdėję šimtus kartų. Tipiška pašnekovo darbo savaitė buvo kaip ir visų mirtingųjų: didelis krūvis, skubėjimas ir saviplaka. Anot kavos eksperto, darbe buvo ir gerų, ir blogų dalykų: „Ateidavau į įstaigą, išgerdavau kavos, susirinkdavau visus savo įrankius ir leisdavausi į kelią. Keliaudavau iš vieno miesto į kitą, perveždavau šimtus kilogramų kavos, valydavau ir paruošdavau kavos aparatus darbui. Darbo diena trukdavo amžinai.“
Minutę patylėjęs jis sako, kad labiausiai jam dirbant šį darbą nepatiko žmonių abejingumas.
„Daug kartų, kai gaudavau pranešimą apie neveikiantį kavos aparatą, paaiškėdavo, kad savininkai paprasčiausiai nemokėdavo juo naudotis; jei bandydavau gražiai jiems tai pasakyti, greitai suprasdavau, kad nieko jiems neįrodysiu. Klientas visada teisus. Gaila“, – prisimena kavos ekspertas.
Taip jis dirbo 5–7 m. ir galiausiai ėmė domėtis kava kaip produktu. Tik pakeitęs darbo pobūdį p. Paulas pasijuto savo vėžėse.
„Kol esi jaunas, tiek daug visko darai ir tiek visko paviršutiniškai, kad net nėra galimybių į veiklą pasinerti rimtai. Ar tai būtų darbas, santykiai ar dar kas nors“, – sako pašnekovas.
Kava – ne Amerikai
Pasak p. Paulo, ilgą laiką daryti ne tai, ką mėgsti, – normalu, bet nenormalu tai supratus nebandyti ko nors keisti.
Kavos ekspertas įsitikinęs, kad kiekvienas mūsų turi ieškoti maloniausio užsiėmimo. Jam tai – kavos ragavimas ir įmonių konsultavimas su ja susijusiais klausimais.
Jauno vyro ambicijos sukti tokį verslą anuomet buvo didžiulės, bet procesą lėtino tai, kad JAV nebuvo ryškios kavos kultūros. Anot jo, Amerikoje žmonės linkę kavą gerti namie.
„Vis dėlto tokios tradicijos. Mes statome ar perkame didelius namus, kad galėtume į juos pakviesti kuo daugiau žmonių. Labai retai su šeimos draugais susitinkame kavinėje, bet tai po truputį keičiasi. Europoje visai kas kita“, – kalba p. Paulas.
Kai paklausiu, ar europiečių ir amerikiečių skonis kavos atžvilgiu sutampa, jis sako, kad nevisiškai: „Įsivaizduok, eilinis kavos tinklas per metus parduoda 17 mln. kavos puodelių. Iš jų 90% sudaro latė, o daugiausia kavos JAV parduoda spurginė „Dunkin Donuts“, kurioje kava – apskritai antraeilis dalykas. Tai rodo Amerikos kavos kultūrą“, – atskleidė pašnekovas. Anot jo, amerikiečiai beveik negeria espreso, nes jiems neskanu: „Mūsų žmonės geria kavos skonio pieną su daug priedų. Vėlgi, supratimas ateina kartu su branda ir saviverte. Ir aš juk, kai buvau visai jaunuolis, nebuvau kavos gurmanas.“
Brangini save ir kavą
Pasak p. Paulo, jo požiūris į gėrimus ir maistą pasikeitė, kai jis pats pakeitė požiūrį į save ir būtį: „Branda ateina, kai nustoji užsiimti savidestrukcija ir lėkti kaip pasiutęs. Priešingai nei 25-erių, nebesinori gerti kavos paskubomis iš kartoninio puodelio. Atsiranda pagarba sau. Nepanikuoji, nekaltini, nesitiki, o mėgaujiesi.“
Pašnekovas patikina nesąs „snobas, kuriam žūtbūt reikia porcelianinio puodelio su auksuotu krašteliu ir kavos, kuri kainuoja 10 USD už gurkšnį“, ir dar pakartoja, kad norint pajusti tikrąjį skonį, reikia atsisakyti bevertės pompastikos ir vengti vidinių konfliktų.
Man smalsu, kas jam padėjo rasti tą vidinę ramybę.
„Man pasisekė, kad galėjau dirbti skurdžiausiose Lotynų Amerikos šalyse. Ypač Bolivijoje ir Nikaragvoje. Tai praplėtė pasaulėvaizdį ir privertė susimąstyti, kodėl tie žmonės, kurie 12 val. per parą skina pupeles, šypsosi dažniau nei aš“, – prisimena kavos ekspertas. Jo manymu, tik meilė sau, darbui, šeimai – būdas išvengti pilietinio karo savyje. Paskiau jis visiškai į mane nekreipdamas dėmesio kalba, kaip nuostabu būtų gerti kavą, pėdas įmerkus į vulkaninį ežerą Gvatemaloje. Mes gi geriame kavos čia, Vilniuje.
„Ši kvepia mangais, o jos skonis – juodų pipirų“, – beria pašnekovas. Kai dirbdamas konsultuoja kavos gamintojus, skrudintojus ir tiekėjus, p. Paulas išgeria daug kavos: „Daugiausia, kiek teko ragauti, – 50 skirtingų kavos rūšių per vieną dieną.“
Norint pajausti skonį, reikia ne tik žinoti apie techninę kavos auginimo ir paruošimo pusę, bet ir rūpintis savo sveikata: gerti daug vandens ir tinkamai maitintis.
„Mokslininkai seniai įrodė, kad išsekęs organizmas nesugeba tinkamai reaguoti į aplinkos dirgiklius. Tragiškiausia, kad žmonės, kurie dirba laukuose Bolivijoje ir ruošia itin aukštos kokybės gurmanišką kavą, dėl išsekimo negali pajusti, koks puikus šio gėrimo skonis“, – kalba p. Paulas.
Pašnekovas ilgus metus pardavinėjo kavos aparatus, tačiau mėgstamiausias jo ruošimo būdas – užplikyti kavą tiesiog puodelyje. Mėgstamiausia – 4 šaukštai juodos rupiai maltos kavos ir 200 ml vandens.
„Kava turi lydytis burnoje kaip karštas sviestas, – sako kavos ekspertas ir priduria: – Geriausia kava – be priedų. Kalbant apie kavos pupeles, galioja paprasta taisyklė: brangios – gera kava, o pigios – bloga.“
VERSLO TRIBŪNA
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
Pabaigai
Sėdime ir renkame nuotraukas straipsniui, fone groja „Cigarettes After Sex – Nothing‘s Gonna Hurt You Baby“, apdulkėjusiame kompiuterio ekrane šypsosi trumpaplaukės mulatės, rausta kavos pupelės.
„Aš jau pasiruošęs, Paulai“, – šmėsteli pro durų tarpą Vytautas Kratulis, kavinės, kurioje vyko pokalbis, savininkas.
„Dievaž, kad visi taip mylėtų savo darbą kaip jis“, – pamaniau išeidama iš kavinės.
