Taip pat socialdemokratai, bet kitokie...

Na pagaliau. Su krašto apsaugos ir kultūros ministrų paskyrimais, atrodo, baigėsi nuo nepriklausomybės atgavimo laikų neregėtas valstybės valdymo chaosas. Ne tik verslo bendruomenei, bet ir didesnei daliai Lietuvos visuomenės norėtųsi, kad suformuota Vyriausybė būtų tvarus darinys, gebantis racionaliai naviguoti šalį per vidaus ir išorės iššūkių kupiną vandenyną.

Jau neabejojama, kad ponios Blinkevičiūtės melais kadenciją pradėję socialdemokratai net nebūtų įklimpę į šį politinį liūną, jeigu būtų laikęsi bent vieno savo pažado rinkėjams – nekurti valdančiosios koalicijos su populistais aušriečiais. Tačiau tik elementarius sudėties veiksmus gebantys atlikti partijos lyderiai, deja, nepasižymėjo strateginio mąstymo įgūdžiais, o pagunda turėti absoliučią valdžią neretai aptemdo ir blaiviausią protą.

Julianas Zelizeris, Prinstono universiteto politinės istorijos profesorius, leidiniui „Financial Times“ sakė, kad partijoms „rinkėjai gali atleisti „išverstą kailį“ ar nuomonės pasikeitimą. Tačiau didžiausias problemas visada kelia destruktyvi politika.“ Taigi, klausimas, ar chaosas tikrai baigėsi, lieka atviras. Abejonėms turime bent kelis argumentus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)