2017-12-21 22:12

Žaidžiame pokytį, žaiskime įtikinamai

„Variantas „jie kažką slepia ir man nesako“ yra šimtąkart blogesnis už „visko gali būti, bet aš bent jau žinau, kas laukia“, – tikina Valdas Lopeta. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Variantas „jie kažką slepia ir man nesako“ yra šimtąkart blogesnis už „visko gali būti, bet aš bent jau žinau, kas laukia“, – tikina Valdas Lopeta. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
2009 m. lapkričio šiokiadienį Donata, kaip įprasta, pabudo penktą ryte ir mieguista pasiekė autobuso stotelę. Sulaukusi dūmų kamuoliais kosėjančio kiauro it rėtis autobuso, klestelėjo ant šaltos kėdės ir spėjo ją sušildyti per pusvalandį kelionės. Rytinę pamainą mergina pradėjo 6.30.

Kalbų mokykloje diena prabėgo nejučia. Tirpstant paskutinėms valandoms iki savaitgalio, Donatos kolegė buvo netikėtai pakviesta pasikalbėti su direktoriumi. Po pusės valandos grįžusi ji nieko neprasitarė net paklausta. „Dabar negaliu sakyti, pakalbėsime vėliau. Tau viską paaiškins, dabar tave kviečia, na, eik greičiau“, – paragino Donatą.

Donatai kalbų mokyklos pokyčiai nugriuvo it perkūnas iš giedro dangaus. Jai buvo pranešta, kad artimiausiu metu keisis įmonės savininkai, organizacijos struktūra ir penktadalis darbuotojų atleidžiama. Darbuotojams nebuvo paaiškinta, kokiu būdu atrinkta, kas bus atleisti, kokia numatoma tolesnė įmonės veikla ir kokių pokyčių laukti kasdieniame darbe.

52795
130817
52791