Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

12
  • 2025-11-04T20:48:28+02:00

    Gana tipiška: tarp krūvos idėjų, kaip atimti ir padalinti, vos viena pastraipa - gal vyriausybėms vertėtų susimažinti išlaidas? Pasaulyje vos keletas valstybių, kurių biudžeto valdymą galima pavadinti racionaliu, efektyviu. Visos kitos veikia principu: dramblys - tai pagal valstybės užsakymą pagaminta pelė. Kad šitokį "efektyvumą" išlaikyti, būtina atimti vis daugiau ir daugiau. Milijardieriai išsisuks, tad ruoškitės visi kas žemiau

  • 2025-11-04T21:27:47+02:00

    Valstybė turi mesti sicialinę apsaugą, problema ne kad mažai jaunų turės išlaikyti daug senių, o kad seniai būdami jauni buvo kvailinami netaupyti, nes kita kata juos išlaikys. Amžių amžius populiacija neaugo taip kaip praeitame šimtmetyje, piramidės nebuvo ir visi turėjo rūpintis savimi. Ir tai vėl bus, jau grįžta. Agėmus tokį kiekį turto kuris tik akcijų verte išreikštas, bandant jį realizuoti griūtis garantuota

  • 2025-11-04T22:42:33+02:00

    Reikia apmokestinti mokesčius, tada bus surinkta dar daugiau mokesčių.

  • 2025-11-04T23:01:39+02:00

    www.xmeet.club

  • 2025-11-05T03:15:27+02:00

    Reikia suprasti, kad mums ir nereikia tos lygios visuomenės. Gyvenome tarybų sąjungoje ir nepatiko ta lygybė kai visiems vienodai padalinta. Mums ir reikia tu turtingų žmonių, nes kitaip neturėsime dinamiškos visuomenės.

    • 2025-11-05T04:23:57+02:00

      Nebuvo visiškos lygybrs tsrs komsomolcai nomenklatura ir kgbistai gaudavo daugiau

    • 2025-11-05T04:25:06+02:00

      Nomenklatura gsudavo net pranc vyno Naujiems Metams tai buvo prabanga tada

    • 2025-11-05T04:25:41+02:00

      gaudavo *

    • 2025-11-05T07:43:15+02:00

      Jei 20 žmonių metasi ant bendro tikslo - dovanos, laiptinės perdažymo ar pan., jie metasi po vienodai. Bet kai metasi ant valstybės išlaidų padengimo, tai jau metasi pagal savo pajamas. Manau mokėti vienodą procentą jau yra progresiniai mokesčiai. Nes daugiau pajamų turintys sumokės daugiau.

  • 2025-11-05T06:56:05+02:00

    Milijardieriai - bene patys mobiliausi žmonės. Priminkite, kaip baigėsi Prancūzijos noras įvesti 75% GPM... Jei kas neprisimena, tai prancūzai excelyje suskaičiavo, kad surinks 30 bEur, surinko 16 bEUR, turtingi prancūzai staiga tapo turtingais belgais :) :) :) Pavydas būna geras ir blogas. Geras pavydas - aš stengsiuosi irgi tai turėti, blogas pavydas - aš stengsiuosi, kad tu to neturėtum.

  • 2025-11-05T10:10:31+02:00

    Visi mokesčių keitimai vis tiek neišspręs problemos - kad vieni yra neturtingesni už kitus ir jie nežino, kad patys galėtų būti turtingesni ir kokie yra būdai legaliai to pasiekti. Jeigu turtingieji nori, kad į jų turtą būtų mažiau kėsinamasi, jie turėtų siekti finansinio raštingumo didinimo. Jis išvis turėtų būti privalomas mokyklose, visam pasaulyje. Dabar tai palikta tėvams arba pačiam išsiaiškinti, bet dauguma tėvų patys neturi supratimo arba asmuo nesupranta naudos tuo domėtis ir nesidomi.

  • 2025-11-05T13:02:07+02:00

    Socialistinės Europos skaičiai gerai iliustruoja ,kur juda kapitalistai. Deja ,bet tai logiška juda link išėjimo durų.

RUBRIKOS NAUJAUSI

Rytis Laurinavičius, „Omnisend“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Verslo klasė
2025-11-05 15:04
Mecenatystė pagal R. Laurinavičių: Lietuvai trūksta tik švietimo sistemos, kuri būtų geriausia Europoje 

„Švietimas yra vienintelis kelias Lietuvai būti klestinčia valstybe“, – įsitikinęs Rytis Laurinavičius, technologijų įmonės „Omnisend“ vienas įkūrėjų ir vadovas, ne pelno siekiančios organizacijos „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas, savo filantropinę veiklą kreipiantis dviem aiškiomis kryptimis – švietimo ir gynybos. Šnekėjomės apie filantropiją ir jos prasmę, tačiau pokalbis vis nuslysdavo jam labiausiai rūpima – švietimo – tema.

Jamesas A. Robinsonas, 2024 m. Nobelio ekonomikos premijos vienas iš laureatų. Vilmo Narečionio (VŽ) iliustracija.
Verslo klasė
2025-10-29 05:45
Išskirtinis VŽ interviu su Nobelio laureatu: apie Europos paralyžių ir kur slypi valstybių sėkmės kodas

Kodėl vienos valstybės klesti, o kitos neišsikapanoja iš sąstingio ir žlunga? Dažnai girdime, kad vienas pakelia, o kitas smukdo geografinė padėtis, turimi žemės gelmių ištekliai ar gyventojų mentalitetas, kultūriniai aspektai. Atsakymo į šį klausimą paieškos užtruko kelis dešimtmečius, o uolus akademinis darbas, persmelktas ekonomikos, istorijos ir antropologijos žinių, Jamesui A. Robinsonui, Daronui Acemoglu ir Simonu Johnsonui pernai atnešė Nobelio ekonomikos premiją. Jų išvada paprasta, bet gili – ekonominė sėkmė visada yra politinė. Valstybė, kuri nesugeba steigti institucijų, įgalinančių visuomenę susikurti ekonominę gerovę, anksčiau ar vėliau ima byrėti iš vidaus.

9
Parodos „Aleksandra Kašuba. Spektro užuomina. 1975 metų projektas Nacionalinėje dailės galerijoje (2014 12 05–2015 03 01)“ vaizdas. Antano Lukšėno (LNDM) nuotr.
Adona Gustas. Hippendrei / Hipiuojant tryse.
Menotyrininkė, parodų kuratorė dr. Laima Kreivytė. Tomo Petreikio nuotr.
Verslo klasė
2025-10-27 19:14
Lietuviško meno mitologija: kaip kuriamos žvaigždės

XX a. pradžios modernizmas Lietuvoje dažnai tapatinamas su keliomis aiškiomis pavardėmis ir stilistinėmis kryptimis – pirmiausia su „Keturių vėjų“ judėjimu, Čiurlionio simbolizmu ar vėlyvuoju tarpukario neoklasicizmu. Tačiau ši kultūrinė schema slepia daug daugiau nei oficialiai kanonizuoti vardai. Lietuviškojo modernizmo horizontas buvo kur kas platesnis – lyg choras su daugybe balsų, kurie dėl politinių, estetinių ar ideologinių priežasčių liko paraštėse. Dabartiniai muziejai, kuratoriai ir tyrėjai vis dažniau bando juos iškelti į paviršių, kartais net paversdami „naujomis žvaigždėmis“.

Kepti karveliai, patiekiami su patroškintais šviežiais žaliaisiais žirneliais ir jaunučiais svogūnais. Giedriaus Vilpišausko nuotr.
Barščiai ant didikų stalų absoliučiai nepriminė skystos lapienės, tokią greičiau jau srėbė valstiečiai, neturintys laiko turtingųjų kulinarinėms nesąmonėms. Giedriaus Vilpišausko nuotr.
Verslo klasė
2025-10-19 18:00
Patiekalai Žygimantui ir Barborai 

Praeitame „Verslo klasės“ numeryje papasakojau apie šaltinius, iš kurių žinome, kokie produktai būdavo pristatomi į Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės virtuves, taip pat pademonstravau, kaip keičiasi kulinarijos terminai ir ingredientai metams bėgant: pavyzdžiui, XVI a. viduryje kulinarijoje „powidla“ buvo visiškai ne „uogienė“ ar „slyvienė“, kaip dabar, o vaisinė „oda“, išdžiovinta ir susukta į vamzdelius.

Prof. Eugenijus Arvydas Janulaitis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Verslo klasė
2025-10-08 13:01
A. Janulaitis: turime visus neįvykusios valstybės požymius

„Moraliniu ir apsisprendimo požiūriu filantropija man labiausiai imponuoja tada, kai dalijamasi atplėšiant nuo savęs ir donoras tai jaučia“, – sako moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje prof. dr. Arvydas Janulaitis, biotechnologijų bendrovių „Fermentas“ (dabar „Thermo Fisher Scientific“ padalinys) ir „Biofa“ (dabar „Teva Sicor“) įkūrėjas, nacionalinis mecenatas, Ateities biomedicinos fondo steigėjas.

22
„Shutterstock“ nuotr.
Verslo klasė
2025-09-27 15:02
Tikrąją lyderystę kursto serotoninas ir oksitocinas  

Scena: restorane pietų metu sėdi grupelė kolegų, tarp vyriškių viena moteris. Pūkštauja, kaskart besilenkdama virš lėkštės; lošdamasi atgal apsiveja nemažą ir jau plačiai aptartą pilvą. Jos kolega, linksmindamas aplinkinius, pasakoja, kokios moterys neadekvačios nėštumo metu. Na, kaip ir pagimdžiusios – dar kurį laiką gerai pakrikusios. Moteris atsako vienu kitu žodžiu, kiek pavargusi, kiek pasibodėjusi, tarytum nebylų ane be klaustuko tardama.

Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija