Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

  • 2019-11-18T10:48:21+02:00

    Korumpuotos demagogijos virūnė. Štai kaip reikia duonos užsidirbt mokesčių mokėtojų parazitams.

RUBRIKOS NAUJAUSI

Iš kairės: G. Gucci, P. Reggiani, G. Armani, R. Karpavičius, B. Lubys. VŽ koliažas
Verslo klasė
2025-11-18 15:03
Paveldėjimo ekonomika, arba Paskutinė valia, kai dar niekas nesibaigia: koks bus Lietuvos planas

Iki detalių sustyguota paskutinioji mados karaliaus Armani valia priminė svarbią temą – kaip laiku reikia kalbėti apie nebūtinai malonius paveldėjimo klausimus. Šiuolaikinėje Italijoje paveldimo turto vertė sudaro daugiau kaip 15 proc. BVP, o daugelyje kitų šalių turto dalis iš paveldėjimo reikšmingai auga ir veikia ekonomiką. Lietuvoje duomenų apie pirmosios nepriklausomybės verslininkų kartos sukaupto kapitalo vertę šykštoka, bet, akivaizdu, poreikis ruoštis ir kurti efektyvaus turto perdavimo būdus artimiausius 20–30 metų tik augs.

Asmeninio archyvvo nuotr.
Liūtis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Verslo klasė
2025-11-16 18:53
Šunų sportas: turtingųjų hobis ar magiškas ryšys su kita rūšimi? 

Anglų kokerspanielis Liūtis darbe (taip, taip, jis beveik etatinis „Verslo žinių“ redakcijos darbuotojas) dažniausiai saldžiai pučia į akį ant sėdmaišio, o sunerimę kolegos domisi, gal negaluoja, gal liūdnas, gal serga, kad toks ramus. O Liūtis – sveikas kaip ridikas, nuo kojų jį nuvaro šunų sporto „Obedience“ treniruotės. Kol kas jis bando įveikti paprasčiausios – pirmos – klasės pratimus, prieš tai sėkmingai užbaigęs nacionalinę klasę BH/VT egzaminu. Tačiau Lietuva gali didžiuotis ne vienu vedliu ir šunimi, įsiveržusiais į aukščiausio lygio tarptautines šunų sporto varžybas.

1
Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Verslo klasė
2025-11-15 11:00
Istorijos vėtrų sūkuryje: Europa, Lietuva ir Trečiojo pasaulinio šešėlis

Istorikas prof. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius, svarsto, ar gyvename aršaus civilizacijų susidūrimo, gal net tam tikro Trečiojo pasaulinio karo sąlygomis, kiek vakarietiškas vertybes puoselėjanti Europa gebėtų egzistuoti be JAV paramos, kokia mažų valstybių, tokių kaip Lietuva, vieta ir vaidmuo milžinų žaidimuose, taip pat ir apie istorines galimybes – kiek svarbu jomis pasinaudoti.

1
Verslo klasė
2025-11-06 05:45
Paprasta matematika ir dar paprastesnė literatūra

Vaikystėje sekdavosi matematika. Greičiausiai klasėje išspręsdavau visas aritmetikos užduotis, pusę pamokos iš neturėjimo, ką veikti, dykinėdavau. Paskui prasidėjo algebra – su iksais, ygrekais, zetais ir visais kitais nežinomaisiais. Atsilikau beviltiškai, į teigiamą pažymį ištempdavo geometrija. Kas kam neaišku – raidės įneša sumaištį į tobulą skaičių pasaulį. Raidės jungiasi į žodžius, slepiasi vienos už kitų, kažką simbolizuoja, kuria metaforas. Kuo daugiau raidžių, tuo lengviau pamesti prasmę, tikslą – kas visais tais uždaviniais skaičiuojama, kam tau to reikia? Į kur veda tos amžinos protų pratybos?

2
Rytis Laurinavičius, „Omnisend“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Verslo klasė
2025-11-05 15:04
Mecenatystė pagal R. Laurinavičių: Lietuvai trūksta tik švietimo sistemos, kuri būtų geriausia Europoje 

„Švietimas yra vienintelis kelias Lietuvai būti klestinčia valstybe“, – įsitikinęs Rytis Laurinavičius, technologijų įmonės „Omnisend“ vienas įkūrėjų ir vadovas, ne pelno siekiančios organizacijos „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas, savo filantropinę veiklą kreipiantis dviem aiškiomis kryptimis – švietimo ir gynybos. Šnekėjomės apie filantropiją ir jos prasmę, tačiau pokalbis vis nuslysdavo jam labiausiai rūpima – švietimo – tema.

1
Jamesas A. Robinsonas, 2024 m. Nobelio ekonomikos premijos vienas iš laureatų. Vilmo Narečionio (VŽ) iliustracija.
Verslo klasė
2025-10-29 05:45
Išskirtinis VŽ interviu su Nobelio laureatu: apie Europos paralyžių ir kur slypi valstybių sėkmės kodas

Kodėl vienos valstybės klesti, o kitos neišsikapanoja iš sąstingio ir žlunga? Dažnai girdime, kad vienas pakelia, o kitas smukdo geografinė padėtis, turimi žemės gelmių ištekliai ar gyventojų mentalitetas, kultūriniai aspektai. Atsakymo į šį klausimą paieškos užtruko kelis dešimtmečius, o uolus akademinis darbas, persmelktas ekonomikos, istorijos ir antropologijos žinių, Jamesui A. Robinsonui, Daronui Acemoglu ir Simonu Johnsonui pernai atnešė Nobelio ekonomikos premiją. Jų išvada paprasta, bet gili – ekonominė sėkmė visada yra politinė. Valstybė, kuri nesugeba steigti institucijų, įgalinančių visuomenę susikurti ekonominę gerovę, anksčiau ar vėliau ima byrėti iš vidaus.

10
Parodos „Aleksandra Kašuba. Spektro užuomina. 1975 metų projektas Nacionalinėje dailės galerijoje (2014 12 05–2015 03 01)“ vaizdas. Antano Lukšėno (LNDM) nuotr.
Adona Gustas. Hippendrei / Hipiuojant tryse.
Menotyrininkė, parodų kuratorė dr. Laima Kreivytė. Tomo Petreikio nuotr.
Verslo klasė
2025-10-27 19:14
Lietuviško meno mitologija: kaip kuriamos žvaigždės

XX a. pradžios modernizmas Lietuvoje dažnai tapatinamas su keliomis aiškiomis pavardėmis ir stilistinėmis kryptimis – pirmiausia su „Keturių vėjų“ judėjimu, Čiurlionio simbolizmu ar vėlyvuoju tarpukario neoklasicizmu. Tačiau ši kultūrinė schema slepia daug daugiau nei oficialiai kanonizuoti vardai. Lietuviškojo modernizmo horizontas buvo kur kas platesnis – lyg choras su daugybe balsų, kurie dėl politinių, estetinių ar ideologinių priežasčių liko paraštėse. Dabartiniai muziejai, kuratoriai ir tyrėjai vis dažniau bando juos iškelti į paviršių, kartais net paversdami „naujomis žvaigždėmis“.

Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija