1. Pagrindinis
  2. Verslo klasė
2025-10-27 19:14
Ignas Kazakevičius
Ignas Kazakevičius

Lietuviško meno mitologija: kaip kuriamos žvaigždės

Sėkmė meno pasaulyje nėra atsitiktinė – ji gimsta iš nuoseklaus, kantraus darbo

Parodos „Aleksandra Kašuba. Spektro užuomina. 1975 metų projektas Nacionalinėje dailės galerijoje (2014 12 05–2015 03 01)“ vaizdas. Antano Lukšėno (LNDM) nuotr.
Parodos „Aleksandra Kašuba. Spektro užuomina. 1975 metų projektas Nacionalinėje dailės galerijoje (2014 12 05–2015 03 01)“ vaizdas. Antano Lukšėno (LNDM) nuotr.
Adona Gustas. Hippendrei / Hipiuojant tryse.
Adona Gustas. Hippendrei / Hipiuojant tryse.
Menotyrininkė, parodų kuratorė dr. Laima Kreivytė. Tomo Petreikio nuotr.
Menotyrininkė, parodų kuratorė dr. Laima Kreivytė. Tomo Petreikio nuotr.
XX a. pradžios modernizmas Lietuvoje dažnai tapatinamas su keliomis aiškiomis pavardėmis ir stilistinėmis kryptimis – pirmiausia su „Keturių vėjų“ judėjimu, Čiurlionio simbolizmu ar vėlyvuoju tarpukario neoklasicizmu. Tačiau ši kultūrinė schema slepia daug daugiau nei oficialiai kanonizuoti vardai. Lietuviškojo modernizmo horizontas buvo kur kas platesnis – lyg choras su daugybe balsų, kurie dėl politinių, estetinių ar ideologinių priežasčių liko paraštėse. Dabartiniai muziejai, kuratoriai ir tyrėjai vis dažniau bando juos iškelti į paviršių, kartais net paversdami „naujomis žvaigždėmis“.

Tačiau ar šios pastangos iš tiesų išplečia mūsų supratimą apie meną, ar tik perrašo jį naujomis formomis? Kai kurie autoriai lietuvio meno vertintojo sąmonėje neįsitvirtino dėl elementarių priežasčių. Šių kūrėjų marginalizacijos priežastys kompleksinės. 

Pirmiausia, politinės aplinkybės: daugelis po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė į JAV, Prancūziją, Vokietiją, tad jų kūryba sovietmečiu buvo nutylima arba vertinama neigiamai. Tuomet modernizmas Lietuvoje ilgai buvo siejamas su tam tikru „herojišku“ arba „tautinės formos“ idealu. 

REKOMENDUOJAME

52795
130817
52791