1. Pagrindinis
  2. Verslo klasė
2023-04-01 13:30
Jonas Mazas

Kaip Amerika pamilo modernųjį meną

P. Picasso mėgo pasilikti geriausius savo kūrinius, todėl daugelį metų paveikslą „Avinjono merginos“ laikė suvyniotą į ritinį ir tik išrinktiesiems leisdavo pamatyti savo studijoje Paryžiuje. „Scanpix“ nuotr.
P. Picasso mėgo pasilikti geriausius savo kūrinius, todėl daugelį metų paveikslą „Avinjono merginos“ laikė suvyniotą į ritinį ir tik išrinktiesiems leisdavo pamatyti savo studijoje Paryžiuje. „Scanpix“ nuotr.
1939-aisiais Niujorke nutiko iš pirmo žvilgsnio keisti mainai. Prancūzų impresionisto Edgaro Degas nutapyta viena iš žirgų lenktynių scenų buvo iškeista į Pablo Picasso darbą „Avinjono merginos“.

Vienai šio sandorio pusių atstovavo Alfredas H. Barras (1902–1981), Moderniojo meno muziejaus Niujorke, mums geriau žinomo kaip MoMA (The Museum of Modern Art), pirmasis ir tuometis direktorius. Kitai – Germainas Seligmannas (1893–1978), sėkmingas Paryžiaus prekiautojas meno kūriniais, kolekcininkas ir meno istorikas, žymus dar tuo, kad užaugo XVIII a. statytame prabangiame H?tel de Monaco, kurį 1936 m. jis pardavė lenkams, o dabar tai yra viena gražiausių Paryžiuje įsikūrusių užsienio diplomatinių atstovybių.  

1907 m. nutapytos „Avinjono merginos“ (tiksliau būtų „mergšės“ arba dar šiurkščiau, bet mes – kultūringi žmonės) iki pat šio sandorio retai buvo viešai eksponuojamos. P. Picasso mėgo pasilikti geriausius savo kūrinius, todėl daugelį metų laikė jį suvyniotą į ritinį ir tik išrinktiesiems leisdavo pamatyti savo studijoje Paryžiuje.  

REKOMENDUOJAME

52795
130817
52791