Atsparumas pagirtinas, bet geriems rezultatams trūksta tvarumo

Klaipėdos uostas išgyvena krovos pakilimą, kurio perspektyva skęsta abejonėse. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Lietuvos jūrų uostas ir jam krovinius tiekiantys „Lietuvos geležinkeliai“ rodo pagirtiną atsparumą, tačiau šioje geroje istorijoje esama nevienareikšmes išvadas skatinančių faktų. Uosto požiūriu, Lietuva nebėra tranzitinė valstybė ir kitų metų perspektyva šalies geležinkelių ir jūrų logistikai verčia laikyti sukryžiuotus pirštus. Arba ieškoti naujų sprendimų.

Tarptautinės sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai ir jos pagalbininkei Baltarusijai iš Klaipėdos uosto eliminavo šių valstybių krovinius. Šis pokytis tiek tarptautinio jūrų uosto, tiek į jį krovinius vežančių „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) apyvartą sumažino ne mažiau nei trečdaliu.

Dvi Susisiekimo ministerijai pavaldžios bendrovės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo ataskaitose deklaruoja įspūdingą gebėjimą atlaikyti tokio masto smūgius savo kuruojamuose versluose. „LTG Cargo“, „LTG Link“ ir pirminė AB „Lietuvos geležinkeliai“ jau porą metų figūruoja VŽ sektorių lyderių TOP 10, į kurį atrenkamos didžiausią įvairių rezultatų augimą rodžiusios bendrovės. KVJUD tuo metu nepaliaujamai praneša apie vis augančią uosto krovą ir infrastruktūros plėtrą.