Organizacijos keičiamos dėl 3 pagrindinių priežasčių

Harvardo verslo mokyklos profesorius emeritas Johnas Paulas Kotteris 1996 m. sukūrė dar ir šiandien aktualų aštuonių žingsnių pokyčių valdymo modelį ir jį atnaujino 2006-aisiais. „Vikipedijos“ nuotr.

Kokį atsakymą išgirstate pažįstamų klustelėję, kaip sekasi darbe? Aš pastaruoju metu sulaukiu kone to paties – viskas keičiasi.

Vis dėlto mano aplinkiniai paprastai kalba apie nedidelius pasikeitimus, kurie neatsiejami nuo kasdienio verslo. Apie pokyčius, kurie nėra tokie kasdieniški ir turi didelį poveikį organizacijai, „Verslo klasės“ gegužės numeryje kalbėjau su patyrusiais pokyčių valdytojais – tuo metu „Telia Lietuvos“ vadovo pareigas ėjusiu Kęstučiu Šliužu ir „Intrum“ Baltijos šalių bankų paskolų portfelio valdymo vadovu dr. Šarūnu Nedzinsku.

Pokyčių tema plati, tad gegužės straipsnyje paliečiau tik kelis aspektus. Aptariau skubos ir svarbos jausmo sukūrimo naudą, taip pat, ką pravartu priimti į pokyčių valdymo komandą ir kaip kurti pokyčio viziją. Šiuos etapus įgyvendinę, galite planuoti vizijos komunikaciją. Tiesa, šia tema išsamiai svarsčiau dar anksčiau („Verslo klasės“ 2017 m. žiemos numeryje). Visgi leiskite pasidalyti dar neminėta, bet svarbia komunikacijos taisykle, kuri per pokalbį išsprūdo Š. Nedzinskui: „Jei manai, kad reikia komunikuoti x kiekį informacijos, iš tiesų tas kiekis turi būti dešimtkart x.“ Tokia paprasta permainų komunikacijos matematika. Man pačiai dar neteko girdėti, kad įgyvendinant pokyčius komunikacijos būtų per daug. Paskalų – taip, bet ne korporatyvinės komunikacijos.