Hipnotizuotoja – Mirga Gražinytė-Tyla
Leiskit pradėti skambiai: nėra kito nepriklausomoje Lietuvoje užaugusio žmogaus, kuris dabarties kultūrai reikštų tiek daug, kiek M. Gražinytė-Tyla. Jos pasirodymą recenzuoja „The New York Times“, iš jos interviu ima „Financial Times“, ją filmuoja BBC. Tai tapo taip natūralu, kad nuorodomis apie Mirgą jau nebesidalijame feisbuke.
Mirgos vietą klasikinės muzikos pasaulyje suvokti sunku, nes šis atrodo paslaptingas, uždaras ir nepriimantis prašalaičių. Bet ir tai ji pamažu keičia. Po koncerto Romoje į specialiai jai surengtą prezidentės priėmimą atsiimti Vasario 16-osios medalio Mirga iš užkulisių atbėgo su džinsais. Italijos publikai ji papasakojo apie lietuvių Dainuojančią revoliuciją nuverčiant sovietų okupaciją. „Mes kovojome muzika. Kultūra yra didžiausias mūsų ginklas“, – sakė ji skambiu balsu ir plačiai mojuodama rankomis, tarsi toliau diriguotų. Tai buvo momentas be mažiausio lašo snobizmo, nuo klasikinės muzikos, atrodytų, neatsiejamo.
Kai Vilniuje muzikantų šeimoje užaugusi „Čiurlionkės“ absolventė pradėjo dirbti su Los Andželo filharmonijos orkestru, jai buvo 26-eri. 28-erių ji dirigavo Lietuvos nacionaliniam orkestrui. 29-erių pradėjo vadovauti Birmingamo orkestrui. Šią gegužę Mirga tapo pirmąja lietuve, dirigavusia Niujorko Metropoliteno orkestrui legendinėje Carnegie salėje Manhatane. Ji yra jaunesnė už daugelį orkestrų muzikantų, kuriems diriguoja.
Mirgos buvimas klasikos scenoje griauna dar vieną barjerą: ji yra moteris. Klasikinės muzikos pasaulyje, net 2018-aisiais, tai yra svarbu. Be Vienos orkestro meno vadovės Marin Alsop, tapusios pirmąja moterimi per 118 metų dirigavusia „BBC Proms“ festivalio baigiamajam koncertui, klasikinės muzikos sfera išlieka ypač konservatyvi. Galbūt jau nedaug liko taip mąstančių kaip Vasilijus Petrenka, rusų dirigentas, prieš penkerius metus argumentavęs, kad moterys neturėtų vadovauti orkestrams, nes „rizikuoja blaškyti muzikantus“ ir „negali savęs atiduoti muzikai“, nes pirma turi rūpintis šeima. Tačiau šimtmečius besiformavusi tradicija dirigento poziciją padarė viena vyriškiausių muzikoje. Matyti Mirgą diriguojančią Metropoliteno orkestrui, tam pačiam, kuriam prieš tai kelis dešimtmečius vadovavo Jamesas Levine’as, dirigentas, atleistas dėl priekabiavimo (tiesa, ne prie moterų), rodo, kaip klasikos pasauliui reikia pokyčių. Mirga yra jų simbolis: visapusiškai atviresnės naujos klasikinės muzikos kartos.
Mirgos asmenybės veiksniai – amžius, lytis, tautybė, įvaizdis, – be abejo, prisideda prie jos fenomeno. Bet jie tik priedas prie svarbiausio: kad ji yra labai stipri dirigentė. Kritikai turi pastabų: kad jos dirigavimo stilius dalies ausims per daug „kapotas“, kad ji neva renkasi saugius kūrinius. Galbūt. Tačiau, mano ausims, Mirga tai atpirko savo santykiu su kūriniais. Atrodo, kad ji rado būdą, kaip paliesti pačią muziką. Romoje dirigentės vadovaujamas orkestras grojo Mozartą ir Debussy, Niujorke – Čaikovskį, Musorgskį ir Naujalio „Svajonę“. Laviruodama per skirtingus žanrus, laikotarpius ir geografijas, Mirga kūriniams suteikė naujos energijos, lengvumo ir šypsenos. Mes nematėme tų valandų darbo, kurias dirigentė įdėjo į savo amatą, tačiau matyti tai, kaip ji išjaučia kūrinius, yra ekstazę kelianti patirtis. Neatrodo, kad Mirga padėtų atlikti muziką, – ji pati ir yra muzika.
Po koncerto Niujorke ji daro pertrauką – vasarą taps mama. Jau dirigentė scenoje yra retas reiškinys, o kūdikio besilaukianti dirigentė yra anomalija. Per šimtametę „Santa Cecilios“ Romos orkestro istoriją tai buvo pirmas kartas, kai orkestrui vadovavo besilaukianti moteris. Motinystė yra viena priežasčių, kodėl moterų karjera sustoja. Mirga nori to išvengti – po kelių mėnesių planuoja grįžti į sceną.
Duodama interviu „Deutsche Welle“ ji prisiminė koncertą Los Andžele. Prie jos priėjo motina ir padėkojo už koncertą: „Ačiū, kad mano dukros galėjo tai pamatyti.“ Lig šiol tokio pavyzdžio klasikinės muzikos pasaulyje daugeliui merginų nebuvo. Tada kažkas iš klausytojų pridėjo: „Kad sūnus galėjo pamatyti – irgi ačiū!“ Mirgos muzikinė hipnozė lyčiai nepavaldi. Kaip Meilutytė paskatino mus plaukti, taip Mirga didelę dalį Lietuvos milenialų sudomino klasikine muzika. O tai jau – kai kas iš magijos srities.
