Finansinės technologijos: superalgoritmo paieškos

Triukšmingos biržų prekybos salės ateinant kompiuteriams rimsta. „Reuters“ nuotr.

Prieš beveik tris dešimtmečius Warrenas Buffettas juo besižavintiems investuotojams parašė kasmetį laišką, kuriame išjuokė naują investavimo strategiją, padėjusią žengti į pinigų valdymo verslą – kompiuterio padiktuotą išmintį.

„Mano supratimu, investavimo sėkmę lems ne kokios nors ezoterinės formulės, kompiuterių programos ar akcijų ir rinkų kainų diagramos“, – rašė jis 1987 m., taip pašiepdamas stebuklingos formulės ieškotojus. Tačiau gali būti, kad strateginiu mąstymu pagarsėjęs „Berkshire Hathaway“ pirmininkas šį kartą nuvertino vieną svarbiausių investavimo veidą keičiančių veiksnių.

Milžiniškais žingsniais auganti kompiuterių galia negrįžtamai pakeitė kone kiekvieną šiuolaikinio gyvenimo sferą. Ne išimtis ir finansų rinkos. Sėkmingiausiai pasirodantys rizikos draudimo fondai dabar graibsto ne verslo srityje pasikausčiusius ekonomistus ar investicinės bankininkystės ekspertus, o kompiuterių specialistus. Netgi seni geri tradiciniai investiciniai fondai, prikimšti kūdikių bumo kartos atstovų santaupų, ir naftą eksportuojančių šalių investiciniai fondai dabar mielai pasitelkia „kiekybinius“ metodus, kurių esmė – sudėtingi matematiniai modeliai, apskaičiuojami šiuolaikiniais kompiuteriais.