Mėsainiai nėra greitasis maistas, jei valgomi lėtai

Publikuota: 2016-08-14
„Greitojo maisto užkandinių tikslas – pigiai prikimšti skrandį“, – sako Simas Slabačiauskas, „Drama Burger“ direktorius.  
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Greitojo maisto užkandinių tikslas – pigiai prikimšti skrandį“, – sako Simas Slabačiauskas, „Drama Burger“ direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Atsiraitykite rankoves ir pasiruoškite skanauti! Simas Slabačiauskas, kavinių „Drama Burger“ direktorius, ir Žilvinas Stumbras, mėsainių festivalio „Vilnius Burger Fest“ organizatorius, pasakoja apie mėsainių priešistorę pasaulyje ir kultūrą Lietuvoje, o mitybos specialistė Vaida Kurpienė atsako į klausimą: vis dėlto „burgerius“ valgyti sveika ar ne?

Vienas turtingiausių planetos gyventojų Warrenas Buffettas ir apdriskęs paauglys iš Ekvadoro, pavadinkime jį Federiku, turi jungiančią giją – abu mėgsta mėsainius. Amerikiečių naujienų portalas „Business insider“ pateikia statistiką: „McDonald’s“ parduoda 75 suvožtinius per sekundę, t. y. 6.480.000 per dieną, ir valdo daugiau nei 35.000 užkandinių, kuriose dirba beveik 2 mln. žmonių. Nenuostabu, kad nuo 1940-ųjų veikiantis „McDonald’s“ tapo rinkos lyderiu, kita vertus, ir be jo rikiuojasi šimtai „burgerinių“, kurios generuoja milijoninius pelnus.

Mėsainių ekonomika

Mėsainiai populiarūs jau dešimtmetį. Apie juos rašo geltonoji spauda ir rimčiausi ekonomikos leidiniai. Pvz., Didžiosios Britanijos dienraštis „The Independent“ praneša, kad brangiausias mėsainis parduodamas už 250.000 Eur, o Guinnesso rekordų knygoje puikuojasi sunkiausio – 913.54 kg – kada nors iškepto suvožtinio nuotrauka.

„The Economist“ kasmet skaičiuoja mėsainių pardavimus ir naujus jų restoranus. Regis, šis patiekalas pasiekė apogėjų ir nežada trauktis, priešingai, randasi vis naujų bandelės ir mėsos dueto variacijų. Verslininkai ilgai netruko suprasti, kad šį XXI a. stebuklą reikia įtraukti į savo maitinimo įstaigų – nuo mažyčių užkandinių iki prabangiausių restoranų – valgiaraštį. Be abejonės, mėsainis greitojo maisto užkandinėje Gariūnuose ir tas pats patiekalas keturių žvaigždučių restorane – du skirtingi dalykai tuo pačiu pavadinimu.

Nepasidalija laurų vainiku

Gyvuoja daug įvairių nuomonių apie mėsainio kilmę. Viena – kad jis buvo sukurtas Hamburge, o vokiečių imigrantai atvežė jo receptą į Ameriką. Antri mano, kad pavadinimas kilęs nuo Niujorko valstijos miesto Hamburgo pavadinimo, kur 1885 m. broliai Frankas ir Charlesas Menchesai mugės lankytojams pasiūlė jautienos maltinių, patiektų tarp dviejų bandelių. Istorikai spėja, kad jiems baigėsi dešra (broliai pardavinėjo sumuštinius su kepta kiaulienos dešra) ir jie sumaniai išsisuko iš situacijos. Trečia versija sako, kad mėsainio „tėvas“ – virėjas Fletcheris Davisas iš Atėnų miesto Teksaso valstijoje (JAV). Vis dėlto dažniausiai minima mėsainių eros pradžia yra Louiso Lasseno 1900 m. pagamintas patiekalas. Kliento paprašytas paruošti ką nors karšto ir greitai, Louisas suformavo jautienos faršo kotletą ir iškepęs jį ant grotelių patiekė tarp skrudintos duonos riekių.

Susidomėjimas suvožtinais 1904 m. vykusioje Sent Luiso mugėje (JAV) buvo milžiniškas, tačiau prireikė bemaž 30-ies metų, kad mėsainis būtų padėtas vertinti kaip pagrindinis patiekalas. Pokytis į gerąją pusę įvyko JAV, kai Walteris Andersonas atidarė pirmąją greitojo maisto užkandinę „White Castle Hamburger“ ir ėmė prekiauti įvairiais mėsainiais.

Populiarėja Lietuvoje

Prieš 3 metus buvo sunku suskaičiuoti, kiek daug Vilniuje yra kebabų kioskų, o dabar ėmė daugėti mėsainių gamintojų. Jų skaičius kol kas nepranoksta pirmųjų, tačiau sunku rasti žmogų, nėkart neragavusio mėsainio.

Įprasta, kad, išgirdus žodį „mėsainis“, galvoje ima siausti spalvotas „McDonald’s“ klounas, tačiau Lietuvos mėsainių gamintojai tikina norintys pristatyti visai kitokią maisto kultūrą.

Vienintelis „bet“ – žmonės pernelyg ilgai buvo farširuojami informacija apie tai, kokie esami ir tariami baubai slypi mėsainyje. Vieni tvirtina, kad tai nuodas, kiti įsitikinę, kad suvožtinis – subalansuotas maistas. Klausimas, ką sveikiau valgyti – virtas bulves su kotletais ar kvietinę bandelę su jautiena, – amžinas.

Simas Slabačiauskas, „Drama Burger“ direktorius, neabejoja, kad mėsainiai yra sveikas pasirinkimas, tik žmonės nėra susipažinę su tikrąją šio maisto kultūra: „Nereikia tapatinti visko su tinklinėmis užkandinėmis, kuriose ir gamybai naudojami produktai prastesni, ir tikslas yra greitai ir pigiai užkišti skrandį.“

Ponas Simas mano, kad mėsainio kaip nesveiko maisto stereotipą išugdė tokie gigantai kaip „Burger King“ ar „McDonald’s“, kurie neatspindi nei JAV, nei kitų valstybių tikrųjų šio patiekalo tradicijų: „Neteigiu, kad, va, imkit ir pulkit valgyti mėsainius, nes tai nerealiausias patiekalas, tik noriu parodyti, kad bandelė su mėsa turi krūvą variacijų ir talentingi virtuvės meistrai gali atrasti „stebuklingus“ skonių derinius.“

Svarbiausia – kokybė

Liepos 28 d. Vilniuje vyko gurmaniškų mėsainių festivalis „Vilnius Burger Fest“, kuris, pasak jo organizatoriaus Žilvino Stumbro, sulaukė didžiulio antplūdžio. Jis skaičiuoja, kad pernai festivalyje apsilankė daugiau nei 6.000 žmonių, kurie suvalgė per 4.500 mėsainių, o šiemet skaičiai patrigubėjo.

Anot p. Žilvino, pasaulis kasmet rugpjūčio 25 d. švenčia tarptautinę mėsainių dieną ir tokie renginiai kaip „Vilnius Burger Fest“ nestebina didmiesčių gyventojų. Anaiptol, tokios maisto puotos rengiamos futbolo stadionuose ar užmiesčiuose, nes į juos susirenka dešimtys tūkstančių žmonių. Tokių renginių tikslas – parodyti mėsainių galimybes.

Kad išlaikytų aukštą festivalio kokybę, organizatoriai kruopščiai atrenka dalyvius. Pagrindiniai kriterijai du: dėmesys produktų kokybei ir kūrybiškumas gaminant.

Iš Italijos ir Jamaikos

Ponas Žilvinas patikino, kad jie išsiaiškina, kas, iš kur ir kokias žaliavas tiekia „Vilnius Burger Fest“ dalyviams. Pasižvalgius į festivalio mėsainių kepėjus buvo matyti, kad jie atsakingai žiūri į savo darbą ir nevengia eksperimentų.

„Joe“ virtuvės šefas gamino porchetta – tipišką centrinės Italijos patiekalą, kuris ruošiamas iš visos kiaulės: ji iškaulinama, išvaloma, marinuojama bent pusę paros ir kepama kepsninėje.

„Boom Burgers“ mėsą atsigabeno iš Airijos. Lankytojams jie siūlė mėsainių iš angusų rūšies jautienos, brandintos ypatingu šlapiuoju būdu, ir plėšytos kiaulienos su marinuotais agurkėliais, Chalapos aštriosiomis paprikomis ir svogūnų žiedais.

Mėsainių meka „Karvė ir Viščiukas“ gamino „jerk“ stiliaus vištieną, ji ilgai mirksta 17-os sudedamųjų dalių marinate, jame dominuoja pimento ir habanero pipirai. Vėliau vištiena kepama ant atviros ugnies ir ilgai rūkoma medžių dūmuose.

„Drama Burger“ kepėjai pristatė pastrami mėsainį. Pastrami – jautienos krūtinė, ruošiama devynias dienas: su prieskoniais savaitę marinuojama, šaltai rūkoma ir dvi dienas verdama žemoje temperatūroje.

Galėčiau vardyti ir toliau, tačiau, neduok Dieve, kas nors skaitys šį straipsnį alkanas. Verčiau nustosiu.

Vidutinė kaina

Skanu? Taip, bet geri dalykai kainuoja. Anot p. Simo, žmonės jau suvokia, kodėl mėsainis specializuotose kavinėse kainuoja brangiau nei tinklinėse, ir įrodinėjimų metas baigėsi. Įdomumo dėlei sudėjau bene visų Vilniuje egzistuojančių „burgerinių“ kainas ir galiu daryti išvadą, kad vilniečiai vidutiniškai už mėsainį moka 5 Eur, brangiausiai kainuoja mėsainiai su aviena ar arkliena, atitinkamai 7.30 ir 9.90 Eur.

Kartais ima atrodyti, kad mėsainių mada išsivadės ir žmonės persimes prie ko nors kito, kad ir glazūruotų kiaulienos šonkauliukų. Tokias prognozes pašnekovai neigia. Anot jų, jei maistas geras, žmonės jį valgys kaip valgę.

„Drama Burger“ direktorius tiki, kad mėsainių banga pasaulyje kiek atslūgs, tačiau Lietuvoje išliks stipri, nes čia gamintojai tik mokosi ir turi kur tobulėti ne tik darydami patiekalus, bet ir valdydami tokias maitinimo įstaigas.

Ponas Simas pabrėžia, kad silpnoji mėsainių verslo pusė – nesugebėjimas tvarkytis su personalu: „Darbuotojams reikia sudaryti geras sąlygas, nes jie yra raktas į sėkmę, deja, daugelis restoranų to nesugeba.“

Valgyti saikingai

Mitybos specialistai siūlo atidžiau pažvelgti į produktų kokybę, gaminimo būdą ir bendrą savo mitybos racioną.  Anot dietologės Vaidos Kurpienės, mėsainis kaip toks nėra nesveikas patiekalas: „Žinoma, jei gamybai naudojama antrarūšė mėsa, tona majonezo ir sūrio, jokio teigiamo rezultato sveikatai nereikia tikėtis.“ Taigi, saikingai galima valgyti viską.

FOTOGALERIJA Akimirkos iš mėsainių festivalio (44 nuotr.)

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kalėdos gali būti pavojingos jūsų sveikatai 

Galima numanyti, kad šventinis laikotarpis – darbo, draugų vakarėliai, šeimos pietūs, saldėsiai, alkoholiniai...

Laisvalaikis
07:46
JAV vegetariško maisto gamintojos siekia leidimo vadinti savo gaminius „mėsainiais“

JAV teismas sustabdė įstatymą, draudžiantį vegetariškų pakaitinių patiekalų gamintojams vartoti žodį „mėsa“...

Paslaugos
2019.12.13
Vienas geriausių sušių restoranų išbrauktas iš „Michelin“ gido

Tokiją pelnytai galima vadinti pasaulio gurmanų sostine. Prestižinis restoranų gidas „Michelin“ į 2020-ųjų...

Laisvalaikis
2019.12.10
Restoranų konsultantės: pradėkite nuo „Excel“ lentelės, jei nemokate – išmokite Premium 1

Vertinant pagal naujų vardų kūrimąsi, jau žinomų plėtrą ir naujos koncepcijos maitinimo įstaigų bumą,...

Gazelė
2019.12.10
Jaunieji virtuvės meistrai: pripažinimą reiškia ne tik „Michelin“ žvaigždė Premium

Nebegalime skųstis, kad Lietuvoje stinga tikrai gerų restoranų ar turime vos kelis kūrybingus virtuvės...

Laisvalaikis
2019.12.08
Du Vilniaus restoranai pateko tarp geriausių pasaulyje

Du Lietuvos restoranai pateko į naujausią „50 Geriausių atradimų“ (50 Best Discovery) sąrašą – tai...

Paslaugos
2019.11.27
Klimatui šylant, Lietuva gali tapti vyndarystės šalimi 1

„The Economist“ Lietuvai prognozuoja vyno šalies ateitį – dėl klimato pokyčių piečiau esančiose šalyse...

Laisvalaikis
2019.11.26
P. Jurkevičius: Mūsų skrandžiai? Literatūrinė-kulinarinė klastotė! Premium 1

Diskusija kaip diskusija... Iš pradžių – normaliai emocinga, pritvinkusi sąmojo, aitraus žurnalistinio...

Verslo klasė
2019.11.24
Maisto halių konkurencija Vilniuje auga – išliks stipriausieji Premium

Maisto halės yra vienas madingiausių kelių pastarųjų metų maitinimo įstaigų veiklos formatų. Vilniuje jų yra...

Laisvalaikis
2019.11.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau