Mėsainiai nėra greitasis maistas, jei valgomi lėtai
Vienas turtingiausių planetos gyventojų Warrenas Buffettas ir apdriskęs paauglys iš Ekvadoro, pavadinkime jį Federiku, turi jungiančią giją – abu mėgsta mėsainius. Amerikiečių naujienų portalas „Business insider“ pateikia statistiką: „McDonald’s“ parduoda 75 suvožtinius per sekundę, t. y. 6.480.000 per dieną, ir valdo daugiau nei 35.000 užkandinių, kuriose dirba beveik 2 mln. žmonių. Nenuostabu, kad nuo 1940-ųjų veikiantis „McDonald’s“ tapo rinkos lyderiu, kita vertus, ir be jo rikiuojasi šimtai „burgerinių“, kurios generuoja milijoninius pelnus.
Mėsainių ekonomika
Mėsainiai populiarūs jau dešimtmetį. Apie juos rašo geltonoji spauda ir rimčiausi ekonomikos leidiniai. Pvz., Didžiosios Britanijos dienraštis „The Independent“ praneša, kad brangiausias mėsainis parduodamas už 250.000 Eur, o Guinnesso rekordų knygoje puikuojasi sunkiausio – 913.54 kg – kada nors iškepto suvožtinio nuotrauka.
„The Economist“ kasmet skaičiuoja mėsainių pardavimus ir naujus jų restoranus. Regis, šis patiekalas pasiekė apogėjų ir nežada trauktis, priešingai, randasi vis naujų bandelės ir mėsos dueto variacijų. Verslininkai ilgai netruko suprasti, kad šį XXI a. stebuklą reikia įtraukti į savo maitinimo įstaigų – nuo mažyčių užkandinių iki prabangiausių restoranų – valgiaraštį. Be abejonės, mėsainis greitojo maisto užkandinėje Gariūnuose ir tas pats patiekalas keturių žvaigždučių restorane – du skirtingi dalykai tuo pačiu pavadinimu.
Nepasidalija laurų vainiku
Gyvuoja daug įvairių nuomonių apie mėsainio kilmę. Viena – kad jis buvo sukurtas Hamburge, o vokiečių imigrantai atvežė jo receptą į Ameriką. Antri mano, kad pavadinimas kilęs nuo Niujorko valstijos miesto Hamburgo pavadinimo, kur 1885 m. broliai Frankas ir Charlesas Menchesai mugės lankytojams pasiūlė jautienos maltinių, patiektų tarp dviejų bandelių. Istorikai spėja, kad jiems baigėsi dešra (broliai pardavinėjo sumuštinius su kepta kiaulienos dešra) ir jie sumaniai išsisuko iš situacijos. Trečia versija sako, kad mėsainio „tėvas“ – virėjas Fletcheris Davisas iš Atėnų miesto Teksaso valstijoje (JAV). Vis dėlto dažniausiai minima mėsainių eros pradžia yra Louiso Lasseno 1900 m. pagamintas patiekalas. Kliento paprašytas paruošti ką nors karšto ir greitai, Louisas suformavo jautienos faršo kotletą ir iškepęs jį ant grotelių patiekė tarp skrudintos duonos riekių.
Susidomėjimas suvožtinais 1904 m. vykusioje Sent Luiso mugėje (JAV) buvo milžiniškas, tačiau prireikė bemaž 30-ies metų, kad mėsainis būtų padėtas vertinti kaip pagrindinis patiekalas. Pokytis į gerąją pusę įvyko JAV, kai Walteris Andersonas atidarė pirmąją greitojo maisto užkandinę „White Castle Hamburger“ ir ėmė prekiauti įvairiais mėsainiais.
Populiarėja Lietuvoje
Prieš 3 metus buvo sunku suskaičiuoti, kiek daug Vilniuje yra kebabų kioskų, o dabar ėmė daugėti mėsainių gamintojų. Jų skaičius kol kas nepranoksta pirmųjų, tačiau sunku rasti žmogų, nėkart neragavusio mėsainio.
Įprasta, kad, išgirdus žodį „mėsainis“, galvoje ima siausti spalvotas „McDonald’s“ klounas, tačiau Lietuvos mėsainių gamintojai tikina norintys pristatyti visai kitokią maisto kultūrą.
Vienintelis „bet“ – žmonės pernelyg ilgai buvo farširuojami informacija apie tai, kokie esami ir tariami baubai slypi mėsainyje. Vieni tvirtina, kad tai nuodas, kiti įsitikinę, kad suvožtinis – subalansuotas maistas. Klausimas, ką sveikiau valgyti – virtas bulves su kotletais ar kvietinę bandelę su jautiena, – amžinas.
Simas Slabačiauskas, „Drama Burger“ direktorius, neabejoja, kad mėsainiai yra sveikas pasirinkimas, tik žmonės nėra susipažinę su tikrąją šio maisto kultūra: „Nereikia tapatinti visko su tinklinėmis užkandinėmis, kuriose ir gamybai naudojami produktai prastesni, ir tikslas yra greitai ir pigiai užkišti skrandį.“
Ponas Simas mano, kad mėsainio kaip nesveiko maisto stereotipą išugdė tokie gigantai kaip „Burger King“ ar „McDonald’s“, kurie neatspindi nei JAV, nei kitų valstybių tikrųjų šio patiekalo tradicijų: „Neteigiu, kad, va, imkit ir pulkit valgyti mėsainius, nes tai nerealiausias patiekalas, tik noriu parodyti, kad bandelė su mėsa turi krūvą variacijų ir talentingi virtuvės meistrai gali atrasti „stebuklingus“ skonių derinius.“
Svarbiausia – kokybė
Liepos 28 d. Vilniuje vyko gurmaniškų mėsainių festivalis „Vilnius Burger Fest“, kuris, pasak jo organizatoriaus Žilvino Stumbro, sulaukė didžiulio antplūdžio. Jis skaičiuoja, kad pernai festivalyje apsilankė daugiau nei 6.000 žmonių, kurie suvalgė per 4.500 mėsainių, o šiemet skaičiai patrigubėjo.
Anot p. Žilvino, pasaulis kasmet rugpjūčio 25 d. švenčia tarptautinę mėsainių dieną ir tokie renginiai kaip „Vilnius Burger Fest“ nestebina didmiesčių gyventojų. Anaiptol, tokios maisto puotos rengiamos futbolo stadionuose ar užmiesčiuose, nes į juos susirenka dešimtys tūkstančių žmonių. Tokių renginių tikslas – parodyti mėsainių galimybes.
Kad išlaikytų aukštą festivalio kokybę, organizatoriai kruopščiai atrenka dalyvius. Pagrindiniai kriterijai du: dėmesys produktų kokybei ir kūrybiškumas gaminant.
Iš Italijos ir Jamaikos
Ponas Žilvinas patikino, kad jie išsiaiškina, kas, iš kur ir kokias žaliavas tiekia „Vilnius Burger Fest“ dalyviams. Pasižvalgius į festivalio mėsainių kepėjus buvo matyti, kad jie atsakingai žiūri į savo darbą ir nevengia eksperimentų.
„Joe“ virtuvės šefas gamino porchetta – tipišką centrinės Italijos patiekalą, kuris ruošiamas iš visos kiaulės: ji iškaulinama, išvaloma, marinuojama bent pusę paros ir kepama kepsninėje.
„Boom Burgers“ mėsą atsigabeno iš Airijos. Lankytojams jie siūlė mėsainių iš angusų rūšies jautienos, brandintos ypatingu šlapiuoju būdu, ir plėšytos kiaulienos su marinuotais agurkėliais, Chalapos aštriosiomis paprikomis ir svogūnų žiedais.
Mėsainių meka „Karvė ir Viščiukas“ gamino „jerk“ stiliaus vištieną, ji ilgai mirksta 17-os sudedamųjų dalių marinate, jame dominuoja pimento ir habanero pipirai. Vėliau vištiena kepama ant atviros ugnies ir ilgai rūkoma medžių dūmuose.
„Drama Burger“ kepėjai pristatė pastrami mėsainį. Pastrami – jautienos krūtinė, ruošiama devynias dienas: su prieskoniais savaitę marinuojama, šaltai rūkoma ir dvi dienas verdama žemoje temperatūroje.
Galėčiau vardyti ir toliau, tačiau, neduok Dieve, kas nors skaitys šį straipsnį alkanas. Verčiau nustosiu.
Vidutinė kaina
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
Lietuvių startuolis pasauliui pristatys ateities technologiją: duomenis saugos molekulėje
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
Rygoje lietuvių vystomas kvartalas „Preses Nama Kvartāls“ išleidžia ketvirtąją obligacijų emisiją su 10 proc. palūkanomis
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
„Vilmers“ vadovas Ovidijus Jalonskis – apie pokyčius įmonėje: „Reikėjo pamatyti viską iš šalies“
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
„Rani Group“ įrodė: įsigyjant UAB „Umaras“ duoti pažadai – vykdomi
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
2
VERSLO TRIBŪNA
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
Skanu? Taip, bet geri dalykai kainuoja. Anot p. Simo, žmonės jau suvokia, kodėl mėsainis specializuotose kavinėse kainuoja brangiau nei tinklinėse, ir įrodinėjimų metas baigėsi. Įdomumo dėlei sudėjau bene visų Vilniuje egzistuojančių „burgerinių“ kainas ir galiu daryti išvadą, kad vilniečiai vidutiniškai už mėsainį moka 5 Eur, brangiausiai kainuoja mėsainiai su aviena ar arkliena, atitinkamai 7.30 ir 9.90 Eur.
Kartais ima atrodyti, kad mėsainių mada išsivadės ir žmonės persimes prie ko nors kito, kad ir glazūruotų kiaulienos šonkauliukų. Tokias prognozes pašnekovai neigia. Anot jų, jei maistas geras, žmonės jį valgys kaip valgę.
„Drama Burger“ direktorius tiki, kad mėsainių banga pasaulyje kiek atslūgs, tačiau Lietuvoje išliks stipri, nes čia gamintojai tik mokosi ir turi kur tobulėti ne tik darydami patiekalus, bet ir valdydami tokias maitinimo įstaigas.
Ponas Simas pabrėžia, kad silpnoji mėsainių verslo pusė – nesugebėjimas tvarkytis su personalu: „Darbuotojams reikia sudaryti geras sąlygas, nes jie yra raktas į sėkmę, deja, daugelis restoranų to nesugeba.“
Valgyti saikingai
Mitybos specialistai siūlo atidžiau pažvelgti į produktų kokybę, gaminimo būdą ir bendrą savo mitybos racioną. Anot dietologės Vaidos Kurpienės, mėsainis kaip toks nėra nesveikas patiekalas: „Žinoma, jei gamybai naudojama antrarūšė mėsa, tona majonezo ir sūrio, jokio teigiamo rezultato sveikatai nereikia tikėtis.“ Taigi, saikingai galima valgyti viską.
