Trentino vyno keliais: svaigios pažintys

Trentino-Alto Adidžės autonominis regionas Šiaurės Rytų Italijoje ribojasi su Austrija ir Šveicarija. Trumpas brūkšnelis tarp dviejų provincijų pavadinimų išties reiškia daugybę skirtumų – kultūrinių ir ekonominių. Taip pat – vyndarystės, o šiuos geriausiai pažinsi keliaudamas.

Tokių kelionių atradimai – vynai iš vietinių veislių vynuogių; kartais net sunku patikėti, kiek jų – nežinomų arba žinomų tik teoriškai – pasaulyje yra. Trentino provincija (jos centras – Trento miestas) palyginti nedidelė – per keturias penkias dienas gali susidėlioti apčiuopiamą vaizdą apie jos vynus. Be abejo, visuomet kils klausimas – kodėl Trentinas, o ne Alto Adidžė (centras – Bolcano)? Arba gretimas Venetas, ar dar žemyn Adrijos pakrante – Emilija-Romanija? Išties, Trentinas smarkiau iš kitų Italijos regionų neišsiskiria – kiekvienas jų turi ką nors, ko neturi kitas. Tarkime, Venetas, – amaronę, bardolino, prosecco vynus; Emilija-Romanija – lambruską ir balzaminį actą...

Trentino prekių ženklai

Trentino-Alto Adidžės „prekių ženklai“ – tradiciniu Šampanės metodu daromi putojantys „Trentodoc“ vynai iš aukštai virš jūros lygio mišrioje dolomitinių klinčių ir vulkaninio tufo dirvoje augančių ’Chardonnay‘ vynuogių; raudonieji – iš vietinių ’Teroldego‘, ’Lagrein‘, ’Marzemino‘ veislių, jau nekalbant apie didingus Dolomitinių Alpių vaizdus ir galimybes slidininkams bei dviratininkams.

Kaip ir visoje Italijoje, su daugeliu vyninių dėl vizito pravartu susitarti iš anksto, tačiau važiuodamas už Trento besitęsiančia Strade del Vino (it. Vyno gatvė) į dažną gali ir taip užeiti, paragauti ar nusipirkti vyno. „Čia gyvena geriausi „Pinot Grigio“ ir „Chardonnay“ gamintojai“, – apie Strade del Vino sakė Martina Togn, viena iš vyninės „Maso Poli“ šeimininkių.

Konsorciumas investuoja

Kita priežastis kalbėti apie Trentiną – įspūdžiai. Trentino vyno konsorciumas „Consorzio di Tutela“ (www.vinideltrentino.com) investuoja į vyno populiarinimą ir vis pakviečia žurnalistų iš viso pasaulio. Šįsyk kvietimas buvo priderintas prie Trento mieste, Roccabruna šeimos rūmuose (Palazzo Roccabruna), keturias gegužės dienas vykusio 79-ojo festivalio „Mostra Vini Del Trentino“, kuriame savo vynus pristatė 43 gamintojai.

Skaičiuojama, kad per 4 dienas rūmuose apsilanko apie 10.000 žmonių. Publika už tris taures bazinio vyno susimoka 5 Eur, už tris riserva – 10 Eur. Prieš atidarant rūmus lankytojams, saujelė vyno žurnalistų visus 128 vynus galėjo paragauti vieni, netrikdomi minios.

Degustavome juos iš pradžių dalydamiesi įspūdžiais, paskui jau kas kaip. Mano taktika buvo paprasčiausia: pirmiausia – visi „trentodokai“, paskiau pagal veisles – ’Gewurztraminer‘, ’Muller Thurgau‘, tada raudonieji iš vietos veislių – ‘Teroldego‘, ’Lagrein‘, ’Marzemino‘, taip į juslinę atmintį lengviau įsisriegia skoniai ir kvapai.

Įsisriegė. Kai vėl keliausiu į Trentiną – ar maža ką – ieškosiu „Letrari“, „Endrizzi“, „Villa Corniole“, „Grigoleti“ vynų.

Tada – vyno iš vietos veislių, jo Lietuvoje mes neturime arba turime vieną kitą butelį.

Kitas dalykas: ragaudamas negali nepajusti, jog vynai – baltieji ir raudonieji, palyginti stiprūs. Vyndariai sako, kad Trentine – kalnai, daug saulės, todėl daug ir alkoholio, bet jiems vyne svarbiausias balansas.

Ūkyje „Villa Corniole“

Išvykstant iš Lietuvos termometro stulpelis rodo +28 C, tad nė nedingteli pasitikrinti oro prognozių, – argi Pietuose gali būti šalčiau. Gali. Čia šalta, lyja, vėjuota. Su kolegomis kur kas mieliau apžiūrinėjame vynuogynus pro automobilio langus, bet vis tiek išlipame Valternigo vietovėje, aukščiau nei 600 m virš jūros lygio – čia Dolomitai, klintys ir kalnų terasomis į aukštybes lipantys ’Chardonnay‘, ’Gewurztraminer‘ ir ’Muller Thurgau‘ ploteliai.

Mus atlydėjęs „Villa Corniole“ (www.villacorniole.com) enologas Matthiasas Clementi pats gūždamasis pasakoja, kad naktį šaltas vėjas iš šių aukštikalnių pučia Gardos ežero link, o kiekvieną popietę, tiksliai trečią valandą, sugrįžta šiltas nuo ežero. Vyndariai jį vadina L’Ora (italų k. – valanda) ir tikina, kad pagal jį galima tikrinti laikrodžius.

Tik ne šiandien, todėl geriau važiuojame į vyninę, ji netoliese. Maža moderni Pellegrini šeimos „Villa Corniole“ – naujosios italų vyndarių bangos pavyzdys. Karta iš kartos auginę vynuoges ir pardavinėję jas kooperatyvams, 2002-aisiais nusprendė patys imtis vyno. Dabar jį daro vyndarys Onorio Pellegrini, jo žmona Maddalena ir enologas Matthiasas, jiems talkina trys dukros. Klasikiniu Šampanės metodu daromų putojančiųjų „Trento DOC“ linija pavadinta jų vardų santrumpa – „Salisa“.

„Tai didelės investicijos“, – sprendimą pilstyti vyną patiems juokdamasi įvertina Maddalena. Bet jos atsipirko – ant sienų kabo įvairių prestižinių vyno čempionatų diplomai, tarp jų – ir 2009 m. „Decanter World Awards“ už 2007 m. derliaus „Teroldego Rotaliano DOC“.

„Villa Corniole“ daro gerus ir skirtingus vynus, mat jų vynuogės Čembros (Cembra) slėnyje auga skirtinguose aukščiuose. Aukštai kalnuose jos bręsta ilgiau, išlaiko daug rūgšties; kitoms veislėms, pvz., ’Pinot Grigio‘, reikia daugiau šilumos, todėl šias augina Piana Rotalianos slėnyje. Po du tris padėklus įvairaus vyno šeima parduoda HORECA sektoriui Europoje, Kalifornijoje, Brazilijoje, Dominikos Respublikoje – elitinėms rinkoms. Ragaudama tuos vynus nuoširdžiai pasigailiu, kad mūsų rinka – ne elitinė.

„Maso Poli“ ir amerikiečiai

Minėtoji Tognų šeimos vyninė „Maso Poli“ (www.masopoli.com) – irgi iš naujosios vyndarių kartos. Namams vadovauja trys seserys – už pardavimus atsakinga Martina, agronomė Romina ir vyndarė Valentina. Jų senelis vyną pardavinėjo statinėmis, tėvas pradėjo pilstyti į butelius ir diegti technines naujoves.

„Maso“ italų kalba reiškia tipinį ūkį su namais iš akmens, įsipaišantį į kalnų, slėnių ir vynuogynų peizažą. XVIII a. statytas Tognų šeimos „maso“ dabar renovuotas, jam priklauso apie 10 ha vynuogynų, kiekvienas jų plotelis pritaikytas esamam aukščiui, dirvožemiui ir ekspozicijai į saulę. Kaip ir „Villa Corniole“, čia galima apsistoti nakvynei. Nakvynės mums nereikia, ragausime vyno.

Martina pasakoja, kad „Pinot Grigio“ jie daro dviejų stilių. Vienas – tarptautiniam skoniui, lengvesnis, mažiau charakteringas. Trentino žmonėms – kitoks, jis šviežesnis, traškesnis, išraiškingesnis. Lyginame: taip ir yra. Mums labiau patinka Trentino variantas, o amerikiečių vyno žurnalistas Davidas Lyonas sako pagaliau supratęs, kodėl savo namuose Bostone jis ragauja tą patį, bet kitokį vyną. Į JAV „Maso Poli“ išsiunčia 20% vyno. Apie 20% brandina statinėse – būtent tą, kuris skirtas Amerikos rinkai, jis saldesnis, gėliškesnis.

Gal jau vaidenasi, bet ir „Gewurztraminer“ čia kitoks: mažiau rožiškas, turi daugiau malonios rūgšties. Šis vynas čia populiarus, – Martina juokiasi, kad italai „gewurztraminer“ sako dažniau negu „myliu“.

„Grigoletti“ forma ir turinys

Verta stabtelėti, jeigu kelias vestų pro „Azienda Agricola Grigoletti“ (www.grigoletti.com). Tai vynui atsidavusios mielos šeimos vyninė, per metus padaranti 50.000 butelių. Vynuogynais rūpinasi į 70-metį įkopęs tėvukas Bruno, jo sūnus Carmelo daro vyną, šio žmona Marica vadovauja prekybai.

Keista toji vyninė – rūsiuose šnara dirbtinėmis gėlėmis apkaišyti šaltinėliai, skamba muzika, bet išorinis kičas galiausiai virsta puikiu turiniu: ne taip seniai jų „Merlot Antico Vigna“ iš 60 m. senumo vynuogynų buvo paskelbtas geriausiu Italijos „Merlot“. Carmelo pasakoja, kad po Antrojo pasaulinio karo, ekonominiu sunkmečiu, ’Merlot‘ buvo jų ir kitų aplinkinių šeimų duona – šias vynuoges kur pasodinsi, ten ir augs.

Be kitų vynų, jis daro paprastą „Merlot“ kasdienai, o sunką iš senųjų vynuogynų derliaus fermentuoja ąžuole, 6 mėn. brandina prancūziško ąžuolo statinaitėse ir dvejus metus – buteliuose. Tas vynas – prieskoningas, vyšnių ir erškėtuogių skonio, šiltas ir apvalus burnoje, minkštų taninų. Sako, būtent toks yra tikras Trentino „Merlot“.

Vyninės pasididžiavimas vis dėlto yra „Gonzalier“ iš 50% ’Merlot‘ ir po 25% ’Cabernet Sauvignon‘ bei ’Cabernet Franc“. Vynuogės jam skinamos mėnesiu vėliau nei kitiems vynams, jis fermentuojamas ąžuole, brandinamas ąžuolo ir vyšnios statinaitėse. Vynas – velvetinis, vaisiškas ir prieskoningas, 14 laipsnių stiprumo, išpilstytas į magnum butelius. Jų nusipirkti galima tik vyninėje, kainuoja 65 Eur.

„Letrari“ jėga – putojantieji

Roverete veikiančios šeimos vyninės „Letrari“ (www.letrari.it) vynai – itališkojo vynų žinyno „Gambero rosso“ favoritai. 1976 m. ją įkūrė Maria Vittoria ir Leonello Letrari, dabar vyną daro jų dukra Lucia ir sūnus Paolo Emilio.

Turimuose 23 ha vynuogynų aplink Valagariną Letrari augina vietines ir tarptautines veisles. Iš Trentino DOC derliaus daro įstabius putojančius „Trentodoc“; juos pradėjo daryti antri po „Ferarri“ vyninės, vadinamos „Trentodoc“ vėliavnešiu, ir pirmieji – žinovų vertinamą dosaggio zero, kitais žodžiais, brut nature vynus, į kuriuos per antrąją fermentaciją papildomai nededama cukraus.

Įspūdingas jų „Brut Riserva“ – iš 60% ’Pinot Noir‘ ir 40% ’Chardonnay“, mažiausiai 48 mėn. praleidęs su mielėmis. Kreminės tekstūros, vaisiškas, su aiškia skrebučių nata – tarsi apatinis laiptelis kylant iki „Letrari Riserva del Fondatore“, su mielėmis išlaikyto 96 mėn. Šis nenusileidžia geriausiems šampanams.

Letrari šeimai priklauso ir puikaus maisto restoranas, ir parduotuvė „Casa del Vino“, kurioje mielai lankosi turistai, ir nedidelis viešbutėlis.

„Endrizzi“ – beveik tobula

Neteisinga būtų nepaminėti vyninės „Cantina Endrizzi“ (www.endrizzi.it), dar vienos specializuotų vyno leidinių ir įvairių tarptautinių parodų favoritės. (Tiesą sakant, ją reiktų minėti pirmąją.) 1885 m. įkurta „Cantina Endrizzi“ – ketvirta pagal dydį Trentino šeimos vyninė, o jos šeimininkas dr. Paolo Endrici nepraleidžia progos įgelti kooperatyvams. Paolo – ketvirtos kartos vyndarys, jam padeda dukra Lisa Maria.

Šeima turi 55 ha vynuogynų, vyną importuoja į 22 šalis, valdo vyno parduotuves keliose Europos sostinėse.

„Pas jus, – šypteli Paolo, paklaustas, ar nesirengia prekiauti su Lietuva, – patekti labai sunku.“

Gaila. Vien paragavus „Gran Maseto“, demonstruojančio, kad iš vietinės ’Teroldego‘ veislės galima padaryti puikiausią vyną. Jo spalva giliai raudona, beveik juosva. 18 mėn. vynas brandinamas senose ąžuolo statinėse, dar keletą metų prieš išleidžiant į rinką – buteliuose.

Paolo pasiūlo vertikalią „Gran Masetto“ degustaciją – nuo 2011 iki 2006 metų. Kiekvienas vynų turi karamelizuotų vyšnių, šokolado skonį, prieskoniškumo. Kuo senesni, tuo labiau primena amaronę, bet Paolo sako, kad jie nesistengia daryti į ją panašaus vyno, nors, kaip ir amaronei gaminti, vynuoges kurį laiką pavytina, kad šios prarastų drėgmę. Vynai stiprūs, 15–16 laipsnių, bet sykiu elegantiški. Kai dauguma balsuoja už 2010-ųjų vyną, Paolo šypteli: tų metų derlius šiame amžiuje buvo geriausias.

FOTOGALERIJA Trentino vyno keliais (10 nuotr.)