Antsvorio pavojai: mažiau komforto – daugiau sveikatos

Tiesa, gydytojų nuomonė išsiskiria dėl nedidelį antsvorį turintiems kylančių pavojų, nes įvairūs tyrimai rodo prieštaringus rezultatus. Viena specialistų nesutarimo priežasčių yra ta, kad KMI yra primityvus rodiklis, neparodantis kūno riebalų masės, tačiau pilvo riebalai, vadinamasis pilvinis nutukimas, yra vienas aiškiausių širdies ligų rizikos rodiklių.

Išjunk televizorių

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorio, apie 20–30% iš jų yra nutukę. Lietuvoje duomenys panašūs. Įdomu tai, kad prieš keletą metų mūsų šalyje vykdyto tarptautinio suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo („Finbalt Health Monitor“) duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų ir moterų kinta skirtingai. Nutukusių vyrų dalis padidėjo nuo 11% (1994 m.) iki 17% (2008 m.), vyrų antsvoris per tą patį laikotarpį „užaugo“ nuo 47% iki 61%. Tyrimas parodė, kad tarp lietuvių moterų antsvorio paplitimas šiek tiek sumažėjo (nuo 51% iki 46%), o nutukimas beveik nepasikeitė. Pasak specialistų, panašios tendencijos stebimos iki šiol. Be to, visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, daugėja nutukusių vaikų (0–17 metų).

Dažniausiai įvardijamos nutukimo priežastys – maisto perteklius, agresyvi maisto reklama, fizinio aktyvumo stoka. Kalbėdami apie pastarąją, sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologijų pažanga leidžia žmogui mažiau judėti, taigi – prisiauginti antsvorio. Užuot ėję į darbą pėsčiomis bent pusę kelio, mes važiuojame. Didžiąją dalį laiko darbe sėdime, grįžę į namus – drybsome prieš televizorių. Anot specialistų, toks fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių.

Tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas yra ankstyvojo mirtingumo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos veiksnys. PSO duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių.

Sėdimos gyvensenos pavojai

Mokslininkai, tirdami fizinį aktyvumą, sukūrė naują terminą – sėdimos gyvensenos mirties sindromas. Šio sindromo požymiai – silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, nutukimas, bloga aerobinė ištvermė, tachikardija esant ramybės būsenos.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas sumažina riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis ligomis: širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, nutukimu, ateroskleroze, smegenų kraujotakos sutrikimais ir insultu, osteoporoze, kai kurių vėžio rūšių ligomis. Sakoma, kad fiziškai aktyvesni žmonės yra laimingesni, nes judant smegenyse išskiriama daugiau endorfinų – laimės ir pasitenkinimo hormonų. Žinoma ir tai, kad fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažiną dirglumą ir nerimą, didina pasitikėjimą savimi, fiziškai aktyvūs žmonės geriau miega. PSO rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 minučių per dieną ir geriausiai – kasdien. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną.

Truputis antsvorio netrukdo

Ne veltui sakoma: kiek žmonių, tiek nuomonių, net pagrįstų moksliniais tyrimais. VŽ „Savaitgalis“ šiuo atveju galvoje turi autoritetingame mokslo žurnale „Journal of the American Medical Association“ paskelbtus tyrimo rezultatus, prieštaraujančius rekomendacijoms, kurių anksčiau buvo siūloma laikytis.

Taigi, tyrimo išvadose skelbiama, kad riebalų perteklius – bet ne per didelis! – pailgina gyvenimą. Tiesa, pripažįstama, kad tam tikras svorio perteklius gali padidinti inkstų ligų ar mirties nuo diabeto tikimybę, tačiau šis dėsningumas nesusijęs su daugeliu kitų ligų, įskaitant onkologines ir širdies bei kraujagyslių ligas, tvirtino tyrimo autoriai.

Komentuodamas tyrimą laikraštis „The Independent“ rašė: „Jei peržvelgtume visą ligų, kurios gali pirma laiko pasiųsti jus į kapus, sąrašą, paaiškėtų, kad apkūnumas – žinoma, ne katastrofiškas – iš tikrųjų jums išties pagalbos ranką. Pasak mokslininkų, apkūnesnių žmonių mirtingumas mažesnis nei tų jų bendraamžių, kurių svoris yra mažesnis ar kur kas didesnis negu norma. O labiausiai stebina, kad apkūnesnių žmonių mirtingumas mažesnis nei svorio normą atitinkančių jų bendraamžių.“

Paneigti šias išvadas bus sunku, teigė dienraštis. Jos padarytos remiantis per kelis dešimtmečius JAV federalinių ligų kontrolės ir profilaktikos centrų sukauptų duomenų analize. Tai ne mokslininkų radikalų grupės tyrimas ir jo tikrai nefinansavo koks nors greitojo maitinimo užkandinių tinklas, tikino „The Independent“.

Antsvorio riba – 14 kg

„Žmonėms tiesiog pakanka žinoti, kad ryšys tarp nutukimo ir mirtingumo yra kur kas sudėtingesnis nei esame linkę manyti, – sakė tyrimo vadovė Katherine Flegal. – Nėra jokio universalaus, standartinio dėsningumo, pagal kurį padidėjusi kūno masė būtinai padidina jūsų mirties tikimybę nuo bet kurios iš galimų priežasčių.“

Vien tai, kad JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų specialistai paskelbė savo tyrimą moksliniame žurnale ir taip pritildė daug metų varomą propagandą, kad būti lieknam yra sveikiau, įsiutino kai kuriuos medicinos ekspertus, pabrėžia dienraštis.

„Tai tiesiog nesąmonė, – piktinosi Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos dietologijos profesorius Walteris Wilettas. – Absurdiška sakyti, kad nutukimas nėra mirtingumą didinantis rizikos veiksnys.“

„Tačiau nemanykite, kad šio tyrimo išvados – siūlymas pulti prie torto su grietinėle, – rašė „The Independent“. – Mokslininkai pabrėžia, kad jų nustatytais antsvorio pranašumais gali pasinaudoti tik tie žmonės, kurių svoris ne daugiau nei 14 kg viršija rekomenduojamą svorį atsižvelgiant į jų ūgį. Labiau nutukusiems jie nesuteikia jokios paguodos.“