Riedel šeimos verslas: stiklo pūtikų nepakeitė ir 260 metų istorija
Dalyvavusieji vadinamosiose taurių degustacijose, kai tas pats vynas skirtingose taurėse atrodo kaip visai kitas gėrimas, susimąsto: išleidai pinigų kokybiškam vynui, gal verta įsigyti ir specialias tam skirtas taures? Kita dalis, ir nemaža, taurės įtakos gėrimui nesureikšmina, net kai kurie garsieji pasaulio vyndariai nemato esminių vyno savybių pokyčių skirtingo dizaino ir stiklo taurėse.
Kad ir kiek būtų „už“ ir „prieš“ profesionalias vyno taures, jų paklausa yra. Kaip kitaip galėtum paaiškinti „Riedel“, šiemet švenčiančios 260 metų sukaktį, sėkmę. 2015 m. šios įmonės apyvarta siekė 240 mln. eurų.
Pradžia – Bohemijoje
Sukakties proga „Riedel“ pakvietė apie 40 svečių iš viso pasaulio į kelionę po istorines šeimos vietas, klestinčius stiklo fabrikus. Kelionės geografija apėmė tris Europos valstybes, o gidu pasišovė būti pats Maximilianas Riedelis, vienuoliktos kartos šeimos atstovas, „Riedel Crystal“ generalinis direktorius.
Riedelių verslo istorija vadinama viena įdomiausių. Iki 1940-ųjų ištisos šeimos kartos pūtė stiklą Bohemijoje, dabartinės Čekijos teritorijoje. Tad nenuostabu, kad kelionė laiku prasidėjo Christiansthalyje, nelengvai pasiekiamoje miškingoje vietovėje nacionaliniame parke. Anuomet stiklo dirbiniams gaminti reikėjo itin aukštos temperatūros krosnių, tad manufaktūros dėl nenutrūkstamo medienos poreikio buvo statomos tankiuose miškuose. Būtent čia 1776 m. Johannas Leopoldas Riedelis įkūrė savo pirmąjį stiklo liejimo cechą.
Sportišku žingsniu p. Maximilianas veda išlikusių krosnių griuvėsių link ir nusitvėręs šaką ima rausti žemę. Kasinėjimų rezultatų ilgai laukti nereikia: verčiasi įvairiaspalvės stiklo šukės, raižytos, nupoliruotos stiklo sagos. Vos ne prieš 300 metų gaminto stiklo likučiai stebina grožiu ir kokybe. Ponas Riedelis pasakoja, kad ištyrus rasto stiklo pavyzdžius tapo aišku, jog jų sudėtis mažai skiriasi nuo dabar gaminamo. Tačiau tai, kaip buvo išgaunamos unikalios spalvos, vis dar lieka paslaptis.
Atsiplėšę nuo muziejinės vertės šukių, traukiame senovinių kapinaičių link. Čia palaidota nemažai Riedelių šeimos narių. Toliau kelias veda pro vaizdingas kalvotas apylinkes. Pakeliui matyti keli veikiantys stiklo fabrikai, juos irgi įkūrė Riedelių šeima.
Mūsų kelionės tikslas – Desna, art nouveau stiliaus šeimos vila, pastatyta XIX a.
„Galite įsivaizduoti, mano senelis gimė čia“, – neslėpdamas jaudulio sako p. Riedelis. Šiuo metu viloje veikia muziejus, vaikų darželis. Mus pasitinka miestelio meras ir būrelis gyventojų. Šie žmonės prisimena šeimą, kuri kadaise pakėlė regiono ekonomiką, garantavo darbo vietas. Jų protėviai dirbo „Riedel“ fabrikuose, ir jie patys vis dar dirba stiklo pramonėje.
Vaza – į šiukšlių dėžę
Toliau kelionė veda per Vokietiją, „Riedel“ stiklo fabrikus. Veideno fabriko darbuotojai pasitinka su bavarišku orkestru ir „Ruinart“ šampanu. Atmosfera lyg per kaimo vestuves, nesunku pajusti ypatingą pagarbą, rodomą vadovui.
Anot p. Maximiliano, plėtoti verslą šiose apylinkėse labai brangu: „Žemė, darbo jėga, ištekliai, energetika sudaro begalinius kaštus. Seniai galėjome iškelti gamybą į Aziją ar Rytų Europą, tačiau šeimos vertybės neleidžia to daryti.“
Tiek Veideno, tiek Ambergo stiklo fabrikuose dauguma darbų automatizuoti, tačiau galutinė kokybės kontrolė patikima žmogaus akiai. Net širdį suskausta, kai įmantraus dizaino vazą ir kelias grakščias taures griežtas ūsočius meta į duženų talpyklą, – kontrolierius pastebėjo broką, kurio prašalaitis net neįtartų esant.
Ponas Riedelis paaiškina, kad duženos perlydomos ir naudojamos gamybai. Taip dar geriau, nes nereikia supirkti stiklo duženų iš nežinomų tiekėjų.
Kufšteino manufaktūroje
Tikrieji stebuklai prasideda Austrijoje, Kufšteino manufaktūroje, kur visi darbai atliekami rankomis, kaip ir prieš 300 metų. Čia dirba stiklapūčiai, reto amato išmokę iš tėvų ir senelių. Net galva susisuka stebint, kaip pučiamas prabangus dekanteris „Mamba“: vienas vyriškis čiumpa karštą stiklo masę it kokią tešlą ir ją iškočioja. Kito padedamas, ima pūsti savotiška balioną, o antrasis, sučiupęs vieną baliono galą, formuoja „gyvatę“.
Tokių dekanterių per dieną padaroma 12, nuo pradinės iki galutinės stadijos prie jo prisiliečia 24 žmonių rankos. Patalpoje tvyro apie 30 laipsnių temperatūra: galingos krosnys veikia čia pat, jose nuolat kepami stiklo masės ruošiniai, iš jų pučiamos neįtikėtinai plonos „Superlegerro“ taurės.
Veiksmas ceche primena pasakų miestelį: kiekvienas užsiėmęs savo darbu, kiekvienas judesys preciziškai tikslus. Stiklapūčiai net apsirengę kaip pasakų veikėjai nykštukai: baltos palaidinės, kelnės iki kelių su petnešomis, avalynė – patogios klumpės.
Kufšteino manufaktūroje dirba 140 žmonių, per dieną išlydoma apie 1,6 t stiklo (palyginti – visiškai automatizuotoje Ambergo gamykloje išlydoma 28 t per dieną), per metus pagaminama vos 250.000 vienetų.
Iš čia kilę prabangiausi „Riedel“ indai, čia įsikūrusi ir pagrindinė įmonės būstinė. Taurių degustacijos, kurias dažniausiai veda p. Maximilianas, irgi vyksta čia. Šeimos rezidencija – netoliese, Kufšteine.
Manufaktūra Austrijoje buvo atidaryta praėjus geram dešimtmečiui nuo Antrojo pasaulinio karo. Mat visi Bohemijos fabrikai buvo nacionalizuoti, o tuometė šeimos galva Walteris Riedelis kaip talentingas stiklo profesionalas dešimčiai metų buvo išsiųstas į Sovietų Sąjungą konsultuoti karinės pramonės specialistų. Jam grįžus, kita kilminga ir žinoma Austrijos šeima – Swarovski – finansiškai ir moraliai parėmė Riedelių verslo atkūrimą.
Forma ir funkcija
Revoliucinį taurių dizainą pasiūlė Walterio sūnus Clausas Riedelis, sakęs, kad forma turi atlikti funkciją. 1958 m. jis sugalvojo, o jo stiklapūčiai pagamino itin plono krištolo kiaušinio formos vyno taurę – užlenktais į vidų kraštais, su plona kojele. Madingų raižinių, puošmenų atsisakęs Clausas visą dėmesį skyrė taurės funkcijai. Pirmoji ne akiai, o geriausioms vyno savybėms atskleisti skirta kolekcija vadinosi „Sommeliers Collection“.
Vėliau jo sūnaus Georgo iniciatyva buvo išleista „Vinum“ taurių serija, jas gaminant rankų darbą pavaduoja automatai. Tai buvo pirmosios taurės, skirtos konkrečių vynuogių veislių vynams. Dėl prieinamos kainos ir kokybės šios taurės užkariavo ne tik Europą, bet ir kitas pasaulio šalis, sulaukė didžiulio palaikymo iš vyndarių bendruomenės žvaigždžių: Angelo Gaja’os, Christiano Moueix, o Robertas Mondavi pareiškė, kad šios taurės padėjo jam suvokti, kokį gerą vyną jis pats daro.
Atrodo, kad kūrybingumas Riedelių šeimoje perduodamas iš kartos į kartą. Dabartinis vadovas p. Maximilianas sugalvojo O formos taures, kurios neturi kojelių.
VERSLO TRIBŪNA
MO muziejus ir viena didžiausių Europos fasadų projektavimo bei įrengimo įmonių „Staticus“ susitarė dėl dar dviejų metų MO veiklos paramos. Po jau vienerių metų draugystės organizacijos ateinančius metus tęs misiją suteikti socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams galimybę per meną ugdyti kūrybiškumą ir emocinį intelektą.
Praeitų metų rudenį oficialiai atidarytas ALEX Kauno inovacijų parkas jau tapo vienu ryškesnių ambicingos Kauno ateities simbolių. Pirmųjų investuotojų sulaukęs parkas žengia sekantį žingsnį: investuotojams uždegta žalia šviesa – jie kviečiami teikti paraiškas dėl įsikūrimo plyname lauke esančiuose sklypuose su paruošta antžemine ir požemine infrastruktūra.
Lietuva užima vis ryškesnę vietą Europos mažmeninės prekybos inovacijų žemėlapyje – startuolių integracijos į didžiųjų prekybos įmonių veiklą tampa nebe pavienėmis iniciatyvomis, bet nuoseklia strategija, darančia mūsų šalį ne pigios darbo jėgos, o talentų ir jų idėjų testavimo aikštele. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad vyksta fundamentalus pokytis – jei anksčiau lietuvių prekybininkai važinėjo semtis patirties į užsienį, tai dabar jau mūsų šalis tarptautiniu mastu demonstruoja pavyzdį, kaip inovatyvias idėjas paversti realiais sprendimais.
100 milijonų eurų – tiek pinigų investuotojai jau sutelkė per „Letsinvest“ platformą. Jos valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris sako, kad ši suma atspindi ne tik pelnytą investuotojų bendruomenės pasitikėjimą, bet ir sukurtą realią ekonominę naudą visiems – nuo naujų darbo vietų iki pastatytų būstų.
„Jos patogios terasoje, jas galima pastatyti ant žolės. Aš šią taurę pasiimu keliaudamas ar net lipdamas į lėktuvą“, – juokiasi jaunasis Riedelis. Jis nusiteikęs iš šampano mėgėjų gyvenimo išguiti senamadiškas fleitos ir tulpės formų taures: „Šampanas – labai specifinis vynas. Jis ilgai daromas, todėl jam atsiskleisti reikia erdvės. Šiam gėrimui reikalingos plačios taurės pasiaurintu kraštu ir aukščiausios kokybės krištolas.“ Ir iš tikrųjų neseniai pristatyta „Veritas“ serijos šampano taurė šampano ekspertų buvo įvertinta puikiai.
Beje, „Riedel“ gamina ne tik vyno taures. 2013 m. buvo pristatyta taurė „Coca-Colai“, vėliau – „nespresso“ kavai. Artimiausiuose planuose – retoms alaus rūšims skirtos taurės.
Entuziastingojo p. Maximilliano galva prikimšta planų. Tačiau svarbiausia, sako jis, – „išlaikyti šeimos palikimą ir įmonės reputaciją, plėtoti verslą, kaip tai iš kartos į kartą darė Riedelių šeima“.
