Ko norėjote paklausti apie vyną: rožinis
Kitaip nei baltasis ar raudonasis, rožinis keliauja mažai: daugiausia jo išgeriama tame regione ar šalyje, kur jis padaromas. Kone trečdalis rožinio vyno pagaminama Prancūzijoje – prancūzai kasmet jo išgeria maždaug 7 mln. hektolitrų.
Į klausimus apie rožinį vyną, vadinamą vasaros gėrimu, atsako Petras Jarašūnas, Vyno klubo vyno ekspertas.
Vis dar išgirsi sakant, kad rožinis vynas – apskritai prastesnė vyno rūšis. Kad jis daromas sumaišius baltąjį ir raudonąjį vynus. Ar tiesa?
Ne, tai tikrai nėra prastesnė vyno rūšis! Labai tikėtina, kad pirmieji vynai pasaulyje buvo būtent rožiniai, mat išspaustas sultis kaipmat atskirti nuo odelių buvo išmokta kur kas vėliau.
Įprastai rožiniai vynai gaminami lygiai taip pat, kaip ir raudonieji, tik laikas, kurį sultys praleidžia kartu su vynuogių odelėmis, iš kurių įgauna spalvą, – kur kas trumpesnis. Vyno istorikas Hughas Johnsonas atkreipia dėmesį, kad galingoje Didžiosios Britanijos rinkoje ilgą laiką geriausiu Bordo regiono vynu buvo laikomas vin d‘une nuit, arba „vienos nakties“ vynas – rausvasis vynas, su odelėmis išbuvęs vos vieną naktį. Vyravo nuomonė, kad ilgiau su odelėmis laikytas ir tamsesnės spalvos vynas buvo žemesnės kokybės.
Iki vienuoliui Domui Perinjonui ištobulinant skaidraus vyno gamybą iš juodųjų vynuogių veislių, visas ankstyvasis Šampanės regiono „baltasis“ vynas buvo rausvos spalvos.
Kitas būdas gaminti rožinį vyną atsirado vyndariams pastebėjus, kad spaudžiant raudonąsias uogas pirmosios sultys būna rausvos, o ne raudonos. Tad nuleidę (metodo pavadinimas saignée verčiant tiesiogiai būtų „kraujo nuleidimas“) pirmąsias sultis, vyndariai iš jų padaro ypatingos kokybės rožinį vyną. Likusios sultys reikiamą laiką lieka ant odelių, tai raudonajam vynui suteikia daugiau spalvos ir kompleksiškumo. Vienu šūviu du zuikiai!
Įdomu, kad vienintelė vieta Europoje, kur leidžiama rožinį vyną gaminti į baltąjį įpylus raudonojo, yra aristokratiškoji Šampanė. Jei raudonojo vyno dalis nedidelė, tokį vyną ragaujant aklai sunku atskirti nuo baltojo – beveik nėra rožiniams vynams būdingų raudonųjų uogų aromatų. Šampanui gaminti naudojamas, tiesa, retai, ir sulčių laikymo su odelėmis metodas. Tokie šampanai vadinami Rosé de saignée ir būna ryškesnės koralų spalvos, jų aromate dominuoja raudonųjų uogų natos.
Gajus mitas, kad nuo rožinio vyno skauda galvą.
Nėra medicininių duomenų, siejančių galvos skausmą su rožinio vyno vartojimu. Jei visgi pastebite, kad išgėrus rožinio (ar kokio kito) vyno ima skaudėti galvą, galite pabandykite pasinaudoti šiais patarimais:
1. Ragaukite vyną atsakingai, kartu su maistu. Taip išvengsite ne tik galvos skausmo, bet ir pagirių.
2. Ragaudami vyną, nuolat gurkšnokite ir vandenį, jo nepamirškite ir prieš eidami miegoti.
3. Pasitikrinkite – jei manote, kad skauda galvą nuo taninų vyne, tas pats efektas turėtų pasireikšti ir išgėrus tamsios juodosios arbatos; jei manote, kad kalti sulfitai, galvos skausmas turėtų pasireikšti suvalgius saują džiovintų vaisių; jeigu kaltinate vyne esantį tiraminą, nemalonumų kelti turėtų ir brandus sūris bei rūkyta mėsa.
4. Jei nurodyti patarimai nepadeda, kreipkitės į gydytoją – galbūt esate alergiškas vynui. Deja, taip irgi būna.
Su kokiu maistu geriausiai tinka rožinis vynas?
Rožinis vynas itin universalus derinant su maistu! Šviesesnės spalvos sausus (iš Provanso, Burgundijos, Ronos ar Luaros slėnių) rožinius vynus vertėtų derinti prie lapinių salotų, jūros gėrybių, baltos žuvies ir minkštų sūrių.
Šiek tiek saldumo turintis rožinis vynas („Rose d’Anjou“, „White Zinfandel“) puikiai derės prie prieskoningų Indijos ar Kinijos virtuvių patiekalų, nesaldžių vaisinių desertų.
Sodrios spalvos ir uogų skonio kupini rožiniai vynai derės prie griliuje keptos žuvies bei mėsos, taip pat vidutinio kietumo sūrių.
Lengvą putojantį rožinį vyną galima derinti prie lapinių salotų bei jūros gėrybių, o prie rožinio šampano puikiai tiks kepsninėje keptos krevetės ar net žvėriena.
Rožinį vyną derėtų pateikti atšaldytą iki 8–10 C, kaip ir baltąjį vyną.
Rožinis vynas
Rosé (prancūzų k.), rosado (ispanų k.), rosato (italų k.) ar blush (anglų k.) – šie pavadinimai reiškia rožinį, arba rausvąjį, vyną. Jo spalva gali būti įvairi – nuo vos blyškios, pilkšvos rožinės iki ryškios ir gilios, priklausomai nuo vynui gaminti naudojamų vynuogių ir maceracijos trukmės, t. y. to, kiek ilgai vynuogių odelės mirkomos vynuogių sultyse. Kuo trumpesnė maceracija (ji gali siekti nuo vos kelių valandų iki kelių parų), tuo šviesesnis bus vynas, ir priešingai. Rožiniai vynai gaminami saldūs, pusiau sausi ir sausi. Būtent pastarojo stiliaus yra dauguma Europos vynų.VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
Šalių gebėjimą ugdyti ir pritraukti specialistus matuojančiame IMD talentų reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią laiptelį istorijoje ir užėmė 20 vietą iš 69 vertintų šalių. Inovacijų agentūros analitikai atkreipia dėmesį į reitinge įvertintas Lietuvos investicijas į talentus, mokymų prieinamumą, moterų užimtumą darbo rinkoje ir mentorystės bei pameistrystės galimybes.
