Kraujo donorystė: faktai ir skaičiai

Neatlygintina kraujo donorystė Lietuvoje įteisinta 2003 m. Tuo metu neatlygintinai kraujo dovanojo 9% donorų. Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Nuo 2021 m. Lietuvoje visos donacijos jau yra neatlygintinos.

79-iose pasaulio valstybėse daugiau kaip 90% kraujo gaunama iš savanorių neatlygintinų kraujo donorų, tačiau 54-ios šalys už daugiau nei 50% kraujo atsargų donorams moka.

Kraujo donorystė ir paskatos 

Donorų skatinimas, siekiant užtikrinti pakankamą kraujo tiekimą, vertinamas nevienareikšmiškai.  

Vieni teigia, jog vien altruizmo nepakanka, kad būtų patenkinta paklausa, ir kad paskatos galėtų išspręsti šią problemą padidindamos kraujo donorų skaičių. 

Kiti replikuoja, kad paskatos mažina vidinę asmenų motyvaciją, todėl nedaro jokio poveikio kraujo pasiūlai arba net nepasiteisina. Be to, yra rizika, kad donorai nutylės apie savo sveikatos problemas. 

2006 m. Šveicarijoje buvo atliktas eksperimentas, siekiant patikrinti, kaip materialinis atlygis veikia kraujo donorystę. Rezultatai apibendrinami mokslo žurnale „ScienceDirect“. Eksperimentas truko 3 mėnesius, jame dalyvavo daugiau kaip 10.000 donorų. 

Pagrindinės išvados: 

• loterijos bilietai padidina donorų, ypač mažiau motyvuotų, skaičių;
• nemokamas cholesterolio kiekio kraujyje tyrimas neturi pastebimo poveikio kraujo donorystei;
• po eksperimento donorų nesumažėjo.

2018 m. Vokietijoje atlikti du eksperimentai, kuriuose dalyvavo 53.000 ir 31.000 kraujo donorų. Jų metu buvo pasiūlyta paskata – dovanojamas išsamus kraujo tyrimas. Priešingai nei ankstesniuose susijusiuose tyrimuose, nustatyta, kad ši patikrinimo paskata daro didelį teigiamą poveikį donorystės elgsenai.

2023 m. liepą–rugpjūtį Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir JAV mokslininkai nagrinėjo, kokios naudos siūlomos kraujo donorams 63-iose pasaulio valstybėse. Donorų skatinimo politikos įvairovė yra plati: pusė šalių taiko didelės vertės finansines paskatas (pvz., dovanų kortelės, loterijos, mokesčių lengvatos, maisto papildai), dažnai donorams siūlomas laisvas nuo darbo laikas.

Dažniausiai minima paskata yra nuo darbdavio priklausantis darbo laikas. Paprastai laisvas nuo darbo laikas suteikiamas tik aukojimo laikotarpiui (1 val.).

Nuo darbdavio nepriklausantis laisvas nuo darbo laikas (t. y. nacionalinė politika, pagal kurią visiems kraujo donorams suteikiamas laisvas nuo darbo laikas) taip pat yra gana dažnas.

Trečioje vietoje yra siūlomos dovanų kortelės, kurių vertė siekia 10–15 Eur.

258.000 kraujo donorų Lietuvoje

Nuo duomenų kaupimo pradžios 2012 m. Lietuvoje šiuo metu yra užregistruota daugiau kaip 258.000 kraujo donorų – tiek žmonių gyvena Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tam, kad šalis galėtų savarankiškai apsirūpinti krauju ir jo produktais, būtina, jog kraujo duotų 2–6% šalies gyventojų.

Lietuvoje 2023 m. kraujo ar jo sudėtinių dalių davė 2,1% visų šalies gyventojų (2022 m. – 2%).

Europos Komisijos skaičiavimu, daugiausia kraujo aukoja Kipro gyventojai (6,5% visų šalies piliečių), danai (3,1%), slovėnai (3%), italai (2,8%) ir belgai (2,5%).

Pasaulyje kasmet surenkama apie 119 mln. kraujo donacijų, skaičiuoja Pasaulio sveikatos organizacija.

60.000 davė kraujo

Lietuvoje 2023 m. kraujo ar jo sudėtinių dalių davė daugiau nei 60.000 asmenų, t. y. 4% daugiau nei 2022 m. Panašiai tiek žmonių gyvena Marijampolės savivaldybėje.

2023 m. daugiau kaip 12.000 lietuvių kraujo davė pirmą kartą, kas sudarė 20,1% visų užregistruotų donorų. Panašiai tiek žmonių gyvena Ignalinos rajono savivaldybėje.

Nei vieno donoro Neringoje ir Alytaus rajone

Didžiausiu donorų skaičiumi, tenkančiu tūkstančiui savivaldybės gyventojų, išsiskyrė šios savivaldybės: Jonavos r. (42,1), Vilniaus m. (36,4), Kauno m. (36,2), Šiaulių m. (34,8) ir Klaipėdos m. (32,8).

Minėtų savivaldybių rodikliai gerokai viršijo Lietuvos vidurkį (20,9) ir pasaulio vidurkį (dideles pajamas gaunančių šalių vidurkis – 31,5).

Mažiausias rodiklis – Jurbarko r. (2,9), Šiaulių r. (2,7) ir Birštono (1,9) savivaldybėse, o Alytaus r. ir Neringos savivaldybėse donorų neužregistruota.

Aktyviausi – penkiasdešimtmečiai

Donorų aktyvumo pagal amžiaus grupes analizė parodė, kad 2023 m. dažniausiai kraujo dovanojo 50–54 m. amžiaus grupei priklausantys donorai – vienam šios amžiaus grupės donorui teko vidutiniškai 2,11 donacijos.

2016 m. aktyviausi buvo 15–19 metų amžiaus jaunuoliai (vidutiniškai 1,78 donacijos).

Kasdien kraujo reikia 200 žmonių

Remiantis Nacionalinio kraujo centro duomenimis, kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių. Kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis, kraujo turėtų dovanoti 400 donorų per dieną.

Vieno donoro kraujagyslėmis teka 4–6 litrai kraujo. Vienos donacijos metu paimama 500 ml kraujo, iš kurio išgaunami skirtingi komponentai: eritrocitai, trombocitai ir plazma. Dėl to sakoma, kad vienos donacijos metu gelbstimi trys pacientai. Donoro kraujo paruošimas transfuzijoms (sulašinti pacientams) užtrunka 24 valandas.

40 kartų davusiam kraujo – garbės donoro vardas

Ilgamečiams donorams suteikiami garbės donoro vardai. Garbės donoro vardas suteikiamas žmogui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos.

Jie taip pat turi teisę pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri mokama sulaukus senatvės pensijos amžiaus. 2024 m. pensijos dydis siekia 144,7 Eur.

Šaltiniai: Higienos institutas, Pasaulio sveikatos organizacija, Valstybės duomenų agentūra, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Nacionalinis kraujo centras, „Sodra“, Europos Komisija, „ScienceDirect“, VŽ skaičiavimai