Rusams Tėvynė svarbiau už internetą

Tai paaiškėjo atlikus visuomenės nuomonės apklausą – ją atliko Rusjios viešosios nuomonės centras (VCIOM) ir JAV Pensilvanijos universiteto Pasaulinių komunikacijų centro Interneto politikos tyrimų centras prie Pensilvanijos Universiteto.

Tyrimas parodė, kad 42% respondentų mano, kad užsienio valstybės naudoja internetą Rusijos nenaudai, 49% mano, kad informaciją internete reikėtų cenzūruoti, o 81% yra neigiamai nusistatę prieš internete platinamus raginimus protestuoti prieš šalies valdančiuosius.

„Įprasta manyti, kad pilietinė visuomenė yra pagrindinė užkarda, sauganti valstybę nuo autoritarinių polinkių, – sako Monroe Price‘as, Pasaulinių komunikacjų centro vadovas. – Tačiau, kaip rodo tyrimas, viskas gali būti visiškai atvirkščiai. Visuomenė pati gali nevertinti savo teisės į informaciją. Kuomet nusiteikimas drausti pasireiškia ir visuomenėje, ir valdančiųjų tarpe, teigiamų pokyčių, ypač primetant juos iš išorės, bus sunku pasiekti“.

Visuomenė be interneto jo nenori

Studija parodė, kad svarbiausiu naujienų šaltiniu internetą laiko vos 10% respondentų, 6% juo įvardino socialinius tinklus. 60% apklaustųjų pagrininiu naujienų šaltiniu įvardino valstybinę televiziją, 6% – radiją, 5% – laikraščius. Likusieji kliaujasi vietos tradicine medija.

Internetą rusai naudoja pirmiausia „informacijos paieškai savo reikmėms“ (63%), „bendravimui socialiniuose tinkluose“ (62%). Rusiškas naujienas internete skaito 45% respondentų, užsienio naujienas – 31%, tinklaraščiuose ir forumuose naršo 25% aklaustųjų.

Internetu besinaudojantys Rusijos piliečiai nemato jame didelių grėsmių, kuomet mažiau internetu besinaudojantys piliečiai baiminasi gerokai labiau. 39% internetu nesinaudojančiųjų sutinka, kad jis kenkia šeimos vertybėms, 33% – politiniam stabilumui. Interneto naudotojų tarpe šie skaičiai atitinkamai siekia 18% ir 19%.

Tiesa, tai nereiškia, kad interneto naudotojai nenori riboti internete sklindančios informacijos.

„Internete vartotojai susiduria su šokiruojančiu turiniu, kuris įvairioms visuomenės grupėms sukelia atmetimo reakciją“, – teigia Olga Kamenčiuk, VCIOM direktorė.

43% reguliarių interneto vartotojų vienu ar kitu būdu pritaria tinklo cenzūrą (ši dalis dar didesnė tarp tų, kurie internetu nesinaudoja – 57%). Apklaustieji kai kuriais atvejais buvo pasirengę ir drastiškiems veiksmams – „vyriausybės įvykdytam laikinam, bet visiškam interneto atjungimui“. Tokiam žingsniui pritartų 58% apklaustųjų, svariausias argumentas jiems būtų nacionalinis saugumas.

42% teigė, kad tokiam veiksmui nepritartų, tačiau imtis realių, ne virtualių veiksmų prieš interneto laisvės ribojimą yra pasiruošę vos 9% apklaustųjų. 40% jų teigė, kad visiškas interneto uždraudimas būtų tinkama protestų priežastis.