Žvalgyba: per rinkimus galimos kibernetinės atakos

Publikuota: 2019-01-08
Atnaujinta 2019-01-08 12:58
Roberto Dačkaus (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos) nuotr.
Roberto Dačkaus (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos) nuotr.

Grėsmių lygis per metus reikšmingai nepakito ir nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į politinius procesus Lietuvoje, teigia specialiosios tarnybos. Tačiau jos kartu pabrėžia, kad šiemet per gausius rinkimus Lietuvoje galimos Rusijos inicijuojamos kibernetinės atakos, kuriomis gali būti siekiama paveikti rezultatus. Tiesa, Lietuva yra palyginti gerai pasirengusi šiam iššūkiui.

Tai konstatuota antradienį vykusiame prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.

Živilė Šatūnienė, VGT sekretorė, pranešė, kad posėdyje buvo apsvarstyta šalies saugumo padėtis ir metinė grėsmių apžvalga, patvirtintos žvalgybos tarnybų ilgalaikes veiklos strategijas.

„2013 m. įgyvendinta Lietuvos žvalgybos sistemos pertvarka sustiprino VGT vaidmenį vykdant žvalgybos tarnybų priežiūrą ir jų veiklos kontrolę. VGT kasmet vertina Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teikiamą informaciją, nustato žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus“, – sakė p. Šatūnienė.

Anot jos, VGT apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad „grėsmių lygis 2018 m., palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys“.

„Tačiau trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvai yra ribotos, nepaisant tobulėjančių į mūsų šalį nukreiptų galios bei įtakos instrumentų. Šiais trejų rinkimų Lietuvoje metais tikėtinos agresyvesnės trečiųjų šalių, pirmiausiai – Rusijos kibernetinės atakos, siekiant paveikti rinkimų eigą ir rezultatus. Prezidentė pabrėžia, kad, laikydamasi aukštų saugos prieš kibernetines atakas standartų, kuriuos vertina ir kitos Europos valstybės, tokioms grėsmėms Lietuva yra pakankamai atspari“, – sakė VGT sekretorė.

„Nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys reikšmingai veikia šalies politinę sistemą, konstatavo VSD apibendrinusi įvairių žvalgybos tarnybų pateiktą informaciją. Žvalgybos neturi duomenų teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į Lietuvos politinius procesus reikšminga apimtimi“, – pridūrė ji.

Apie tai esą informuoti visi aukščiausi šalies pareigūnai.

Prieš kurį laiką premjeras Saulius Skvernelis buvo kreipęsis į specialiąsias tarnybas, prašydamas pateikti turimą informaciją apie tai, ar nėra nedemokratinio kišimosi į politinius procesus Lietuvoje.

VGT taip pat patvirtino žvalgybos tarnybų – VSD ir AOTD – ilgalaikes veiklos strategijas, leisiančias joms efektyviai veikti besikeičiančioje aplinkoje ir užtikrinti šalies nacionalinį saugumą.

VGT sudaro prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

VGT posėdžiauja po kelis kartus per metus, vienas iš svarbiausių Taryboje aptariamų klausimų – šalies gynybinių pajėgumų stiprinimas bei finansavimo perspektyvos. Šiemet krašto apsaugai ketinama skirti iki 2,05% prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Parlamentinės partijos susitarė iki 2030 m. tam skirti ne mažiau kaip 2,5% BVP.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau