Gordijaus mazgo įkaitai

Publikuota: 2019-01-17
ClodaGh Kilcoyne („reuters“/“Scanpix“) nuotr.
ClodaGh Kilcoyne („reuters“/“Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko kyboti ore, kurstydami tolesnių spėlionių audrą: išlieka tikimybė, kad įvyks kietasis JK ir ES skyrybų scenarijus, Londonas gali prašyti nukelti išstojimo datą ir kt. Tačiau pastaruoju metu pasigirdo daugiau prognozių dėl galimybės surengti antrąjį referendumą.

Kol kas aišku viena – „Brexit“ sumanytojai įnešė dar daugiau sumaišties į procesą, kuris jau tęsiasi dvejus su puse metų. Ne paslaptis, kad tokiu chaosu, pleišto į ES vienybę varymu bene labiausiai suinteresuota viena valstybė rytuose. Vieną tikslą ji jau pasiekė: visa Europa kalba ne apie žmonių gerovę, ne apie ekonomikos augimą ir tolesnį bendrą darbą visos ES naudai, o ilgokai murkdosi „Brexit“ sukeltame chaose.

Britų premjerės sunkiai išsiderėta sutartis su ES antradienį Londone buvo išmesta į šiukšliadėžę. Tačiau laimėtojų nematyti niekur – likus kiek daugiau nei 2 mėnesiams iki skyrybų dienos, nežinia lieka tvyroti. Atrodo, kad JK atsidūrė visiškoje aklavietėje – regis, nei vyriausybė, nei parlamentas išties nežino nei ko nori, nei kaip elgtis toliau.

Politologai prognozuoja, kad dabar atsirado didelė galimybė, kad „Brexit“ įvyks be sutarties. Šis variantas būtų skaudžiausias pačiai JK – ES valstybių politikai jį vadina katastrofiniu Londonui. Tačiau iš ten pradeda sklisti signalai, kad britai norėtų surengti pakartotines derybas dėl sutarties su ES arba mėginti nukelti skyrybų datą. Šiuo atveju ES turi aiškų ir vienintelį atsakymą: jokių pakartotinių derybų dėl išstojimo sutarties nebus. Ar yra galimybė nukelti išstojimo datą? 50-ajam ES sutarties straipsniui pratęsti reikėtų visų 27 Bendrijos šalių patvirtinimo. ES atstovai jau yra pareiškę, kad „Brexit“ nukelti galima tik tuo atveju, jei šalyje būtų organizuotas antras referendumas arba rengiami nauji rinkimai.

Nemaža dalis politikų ir politologų sutaria, kad antras referendumas galėtų būti geriausias sprendimas. Balsuodami 2016 m. JK piliečiai, ko gero, nelabai įsivaizdavo, ką reiškia išstoti iš ES, kokia yra sutartis ir jos reikalavimai, galiausiai – kokią kainą reikės sumokėti paliekant ES. Britai tuomet tarsi puolė nuogi į dilgėles – už „Brexit“ agitavę politikai nei patys buvo pasiruošę, nei tinkamai informavo visuomenę apie padarinius. Todėl dabar visuomenė atrodo gerokai sutrikusi. ES nuolaidų daryti nelinkusi – Bendrija tvirtai laikosi savo pozicijos ir reikalauja vykdyti įsipareigojimus. Juolab kad būtent Bendrija diktuoja taisykles, todėl jos pozicijos yra stipresnės. O ir tarpusavio ryšiai su ES Londonui yra daug reikšmingesni nei ES su JK.

Britų žaidimas dėl išstojimo iš ES jau kainavo daug laiko ir kitų išteklių. Neradus sprendimo per dvejus su puse metų, mažai tikėtina, kad abi puses tenkinanti išeitis subręstų per likusį laiką iki kovo. Juolab kad Briuselis trauktis neketina. Antrasis referendumas galbūt sudėliotų visus taškus, suteiktų galimybę JK piliečiams dar kartą pasitikrinti ir suprasti, ko jie iš tiesų siekia – pagaliau būtų perkirstas Gordijaus mazgas ir galima būtų judėti toliau – kartu ar kas sau. Toks užsitęsęs chaosas silpnina ES, tačiau stiprina jos priešus. Net kai kurie sąjungininkai Bendrijoje jau pradėjo žaisti keistus žaidimus.

VŽ nuomone, britams subrendo tiesos akimirka – pats metas apsispręsti, ko iš tiesų jie nori. Tai, kas vyksta dabar, visiškai neprimena senosios, gerosios Anglijos – jos šlovė blėsta. Belieka apgailestauti, kad iš šalies, į kurią žvelgėme kaip į šimtametės diplomatijos vertybes puoselėjančią valstybę, dabar galime mokytis, kaip neįkristi į chaosą, supratome, kad reikia pasisemti išminties ir vertinti ją. Iš susiklosčiusios situacijos galėtų pasimokyti ir Lietuvos politikai – sprendimus priimti derėtų tik juos pasvėrus sveiku protu, o ne remiantis emocijomis. Chaose skendinti valstybė negali normaliai funkcionuoti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau