Jeigu niekas Baltijos šalių ginti nesiruoštų, tai niekas nesiųstų į tas šalis nei karių, nei ginkluotės. Negi manote, kad JAV, JK, Vokietija, Kanada ir kt. čia siunčia kelis tūkstančius "expendable" savo karių bei taipgi tankų, šarvuožių, artilerijos sistemų ir kt.? Jos ką, perdaug viso turi, tad nusprendė patylomis tuo "pertekliumi" atsikratyti (dargi primokėdamos už tai)? :-). Pagaliau, jei NATO nesiruoštų ginti vienų savo narių, tai kokias garantijas tada turi kitos narės? Pavyzdžiui, Liuksemburgas, Islandija, Juodkalnija, Kroatija, Norvegija? O jeigu "niekas nėra garantuotas" dėl to, ar bus laikoma sutarties, tai ko tada ta sutartis išvis verta? Jei - nieko, tai ko tada Putinas taip "parinasi" dėl tos NATO plėtros? Mastykite logiškai ir nesikarščiuodamas,

Dėkui už atsakymą. Vertinu, bet nesutinku (ir tai nėra svarbu). Pabandysiu nuosekliai: 1) siųsti karius reikalauja "pažeidžiamos narės rytuose", tad tai gali būti "reikalinga juos nuraminti šiai dienai". Tai nėra būtinai susiję su realiais gynybos įsipareigojimais. Tai grindžiu ekspertų pozicija (dominavusia iki karo), kad Baltijos šalys neapginamos, jas reiktų "atkovoti". Kuo keli tūkstančiai apsuptų karių būtų naudingi pergalei pasiekti prieš antrą pasaulio armiją (ikikarinis požiūris, labai dabar džiaugiuosi rusų armijos impotencija)? Ar ne geriau būtų stiprinti pa-front-ę Lenkiją? Manau tokios nuotaikos tikrai laikėsi vakaruose. 2) Mažą kontingentą galima lengvai evakuoti. Technikos galima ir palikti, afganams palikta tikrai nemažai. Tad mano galva nėra akivaizdu, kad "pertekliumi atsikratoma". 4) Dėl kitų narių - pilnai sutinku. Na, ne dėl pateikto sąrašo, bet sutinku. Tik priminsiu hibridinio karo galimybę - tokiame kontekste sprendimams dėl konfrontacijos yra daugiau laisvės. 5) Sutartimis nėra niekas garantuotas. Nėra pasaulio policijos, turinčios baudimo teisę. Tarptautinėje teisėje mano supratimu susitarimai galioja tik tol, kol šalys jų nori laikytis. Ukrainos pavyzdys.

tarptautinės sutartys, nenumatančios baudimo mechanizmo, yra tik deklaracijos. Tai putino nuolatos vykdomas "ribų tikrinimas" ir pabrėžia. Todėl būdami NATO nariais turime atsakomybę siekti, kad visi nariai laikytųsi įsipareigojimų, nuo jų neišsisukinėtų, o atvirkščiai, stiprintų įsipareigojimus. Čia reikia pasidžiaugti kad ne kokius vengrus priimame. Vėlgi, dėkui už nuomonę, neįtikinote, bet tikrai diskusijoje norėčiau Jūsų pusę palaikyti :)

Lenkija YRA stiprinama, negi negirdėjote? Kai dėl "kelių tūkstančių apsuptų karių", tai nepamirština, kad (a) Mariupolyje keli tūkstančiai jau prieš tą "antrą pasaulyje armiją" (antrą dydžiu, bet, regis, ne pajėgumu) kariauja jau mėnesį, (b) kariautų ne tik tie, kurie jau yra užpultoje šalyje, bet ir tie, kurie pradėtų karo veiksmus prieš agresorių iš kitų NATO šalių, (c) karo veiksmų prieš NATO šalį atveju, karas toli gražu nebūtinai vyks tik toje teritorijoje, į kurią įsiveržė agresorius (pavyzdžiui, Kaliningradas būtų visiškai logiškas NATO taikinys tokiu atveju - ir ne tik jis, bet ir kita Rusijos bei Baltarusijos teritorija). Pagaliau, keista nuomonė, kad sąjungininkų pajėgos agresijos atveju nestotų į mūšį (arba kad jas rusai stengtųsi apeiti, "neužkabinti"), o iškart pakuotųsi evakuacijai (kuo, beje, evakuotųsi? plentais? geležinkeliu? juk oro uostai tai būtų vienas pirmųjų taikinių). Taip, sutartys pačios savaime negina, bet jei tokios sutartys, kaip NATO, tėra simbolinės, "tik popierėlis", tai kartoju klausimą: ko tas Putinas taip "parinasi" dėl NATO plėtros? Jis ką - geopolitikoje kvailesnis už tamstą?:)

Good points. Prie mano anksčiau nustatytos savo logikos klaidos - pamiršta apie "priimančių valstybių" vietines pajėgas (kurios tikrai kokybiškos), visa puokštė gaunasi. Putinas parintis gali ir dėl kitų priežasčių (išorės priešas tokiai valstybės raidai yra naudingas), geopolitikoj jis tikrai "kietas", gerai kad galiausiai padarė lemiamą klaidą.