M. Sinkevičius: jei teks rinktis tarp gynybos biudžeto ir koalicijos su „aušriečiais“, rinksimės gynybą
Atnaujinta skyreliu „Žemaitaičio grasinimai trauktis iš koalicijos partnerių negąsdina“
„Visus pasiūlymus siųsime Vyriausybei ir ji turės progą susipažinti su lakia mūsų Seimo narių fantazija“, – komiteto posėdyje sakė BFK pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
Anot jo, parlamentarai pateikė „tik 110“ pasiūlymų, o dauguma jų nėra pagrįsti aiškiais finansavimo šaltiniais.
Politiko teigimu, Seimo nariai siūlydami, kam išleisti papildomai, tačiau nenurodydami lėšų šaltinių, nesilaiko Seimo statuto.
„Šaltinius reikia būtinai nurodyti. Bus pretekstas Vyriausybei atmesti ir nesvarstyti tokių (pasiūlymų – BNS), jei net šaltinių nenurodote“, – teigė A. Sysas.
„Papildomų lėšų Biudžeto komitete (BFK – BNS) nėra“, – pabrėžė jis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Raimondas Kuodis pastebėjo, kad daug parlamentarų siūlo daugiau biudžeto lėšų išleisti įvairioms regionų miestų ir miestelių reikmėms, kurios iš tikrųjų turėtų būti dengiamos savivaldybių biudžetų lėšomis.
Kitas konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad daugumą pasiūlymų Seimo nariai siūlo dengti iš viršplaninių pajamų.
A. Sysas savo ruožtu pabrėžė, jog viršplaninės pajamos nėra pagrįstas finansavimo šaltinis, kadangi pagal teisinę bazę šios pajamos turi būti skiriamos skolos aptarnavimo išlaidoms dengti. Jo teigimu, dabar pasakyti, kiek kitąmet valstybė surinks viršplaninių pajamų, neįmanoma.
BNS skaičiavimais, Seimo nariai 2026 metų biudžetui pateikė pasiūlymų už maždaug 1,1 mlrd. Eur.
Pirmadienį BFK jau pavedė Vyriausybei apsispręsti dėl maždaug 630 mln. Eur vertės Seimo komitetų ir komisijų pasiūlymų.
Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad jeigu partija bus priversta rinktis tarp „Nemuno aušros“ buvimo koalicijoje ir 5,38% bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, socialdemokratai rinksis pastarąjį variantą.
„Jeigu partija bus priversta rinktis, ar koalicija su „Nemuno aušra“, ar 5,38% (BVP gynybai – BNS), mes liksime prie 5,38%“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė jis.
„Aušriečių“ vedlys Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad koalicija buvo sutarusi dėl 5% BVP krašto apsaugai. Anot jo, trūkstant lėšų kitoms sritis, tai, kas dabar numatyta virš 5% BVP galėtų būti skirta keliams, statutiniams pareigūnams ir panašiai.
Tuo metu Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai yra suplanavusi skirti 4,8 mlrd. Eur arba 5,38% BVP. Tą socialdemokratų lyderiai vadina nediskutuotina riba.
R. Žemaitaičio grasinimai trauktis iš koalicijos partnerių negąsdina
Tuo metu naujausią R. Žemaitaičio grasinimą trauktis iš koalicijos, jei socialdemokratai nesutiks atlikti krašto apsaugos sistemos audito, M. Sinkevičius vertino pozityviai.
„Manau, kad auditai nėra blogis savaime, auditus galima atlikti ir turbūt svarstytina ir vertintina, kad tie auditai būtų atliekami“, – teigė socialdemokratų lyderis.
Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vykstančių procesų stebėsena turėtų būti stiprinama, įtraukiant Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
M. Sinkevičiaus nuomone, tai ypač svarbu vykdant „strateginės reikšmės ir brangiai kainuojančių įrenginių (įsigijimus – BNS)“.
„Mes esame visi tuo suinteresuoti“, – nurodė politikas.
Tokios pat nuomonės buvo ir premjerė Inga Ruginienė.
„Auditai visiškai nesusiję su Žemaitaičiu. O jeigu kažkam nepatinka būt koalicijoje, tai gali iš jos išeiti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė I. Ruginienė.
Kita vertus, ministrė pirmininkė tvirtino, kad krašto apsaugos sistemai skiriant vis daugiau lėšų, stiprinama ir įsigijimų kontrolė, tačiau pabrėžė, jog „galbūt yra erdvės tam tikrus dalykus tobulinti“.
Pasak jos, auditas ministerijoje galėtų būti padarytas, „kad naujam ministrui pagelbėtų su tinkamais patarimais, kaip dar efektyviau išleisti tuos pinigus“.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
Norite būti ramūs dėl savo verslo veiklos tęstinumo – užtikrinkite, kad tinkamai veiktų IT ir ryšio infrastruktūra. Bėda ta, kad dėl objektyvių priežasčių dažnoje organizacijoje IT tinklo priežiūra prisimenama tik nutikus rimtam incidentui. Suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti priverstinis verslo sustojimas, vis dažniau renkasi modernią priežiūrą: tinklo operacijų centrą, vadinamą NOC (angl. Network Operations Center).
Kas penktas II pakopos pensiją kaupiantis gyventojas svarsto po pensijų reformos pasirinkti III pakopos pensijų fondus, rodo „Artea“ grupės klientų apklausos. Ekspertai palankiai vertina pasirinkimą toliau kaupti pensijų fonduose ir priduria, kad ilgalaikiam taupymui naudingi abu instrumentai, kurie papildo vienas kitą.
2024 m. vos 29 proc. moterų didžiausiose Lietuvos bendrovėse, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, užėmė vadovaujamas pozicijas. Panaši situacija ir visoje Europos Sąjungoje, kur moterų vadovių dalis siekia apie 35 proc. Specialistai įsitikinę, kad vienas iš būdų keisti šią statistiką – ugdyti lyderystės kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi per studijas bei profesinį tobulėjimą.
R. Žemaitaitis apie grasinimus trauktis iš koalicijos, jei socdemai nesutiks atlikti krašto apsaugos sistemos audito, išsakė trečiadienį kalbėdamas Žinių radijui.
Anot R. Žemaitaičio, valstybinis LRT auditas buvo geras koalicijos bendro darbo pavyzdys. Jo teigimu, „Nemuno aušra“ dirbs koalicijoje tol, kol „galės prisidėti, kad valstybėje būtų skaidriau“.
