SAM pasiekė susitarimą su verslo konfederacija dėl to, kaip dirbs viešos ir privačios klinikos
Nors verslas ilgai kritikavo SAM vykdomas reformas, tačiau, pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, susitarimą pavyko pasiekti, nes abi pusės atsitraukė nuo maksimalių reikalavimų.
„Atsitraukėme nuo savo maksimalus išpildymo reikalavimų ir ieškojome kompromiso. Ir tas kompromisas buvo pasiektas pirmiausia suderinant, kad priemokos pacientams išliks už medicinos priemones. Tai yra visi pacientai, kurie norės gauti brangiau kainuojančias medicinos priemones, galės sumokėti kainos skirtumą“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministrė.
„Ir taip pat kompromisinis variantas ir susitarimas yra tai, kad komforto paslaugos, nemedicininės paslaugos, bus prieinamos už papildomą kainą tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose“, – pridūrė ji.
LVK pirmininkas Andrius Romanovskis sakė, kad susitarimu nustatytos taisyklės, kaip sugyvens viešasis ir privatus sektoriai.
„Karas tarp viešojo ir privataus sektoriaus yra pabaigtas ir kad mes dabar turime e sugyvenimo principą, kur mes turim labai aiškias žaidimo taisykles, kur privatus sektorius išlieka“, – teigė jis.
„Mes sutinkame, kad prioritetas ir finansavimas turi būti skiriamas viešajam sektoriui, nes jeigu viešasis sektorius nulūš, jeigu jis degraduos, (tai – BNS) privatus sektorius negalės išlaikyti to krūvio“, – pridūrė A. Romanovskis.
M. Jakubauskienė žada, kad pasirašius susitarimą Lietuvos gyventojams bus užtikrintas geresnis medicinos paslaugų prieinamumas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.
„Mes susitarėme, kad privačios vidinė įstaigos remia valstybės pastangas stiprinti viešąjį sektorių ir prisideda, palaiko mūsų pastangas naikinti priemokas, dvigubus apmokėjimus ir kartu dirbti stiprinant būtent viešąjį sektorių Lietuvoje. (...) Paslaugų prieinamumas gyventojams be priemokų viešose ir privačiose gydymo įstaigose bus esminis ir labai svarbus eilių mažinimo faktorius“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.
Susitarimu konfederacija ir ministerija įtvirtino, kad nuo 2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto augimo lėšos pirmiausia bus skiriamos viešajam sektoriui, o privačių įstaigų finansavimas valstybės lėšomis bus ribojamas pagal 2025 metų jo faktines apimtis.
Anot susitarimo autorių, taip bus užtikrinama, kad nepaisant prioriteto viešosioms įstaigoms, privatus sektorius turės finansinį stabilumą.
Susitarimu taip pat numatyta, kad 2027 metais paslaugos, viršijančios sutartas apimtis, bus apmokamos tik viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, išskyrus atvejus, kai viešasis sektorius negali patenkinti esamo paslaugų poreikio. Tokiais atvejais paslaugos galės būti perkamos ir iš privačių įstaigų.
Taip pat numatoma sudaryti galimybes gyventojams rinktis platesnį paslaugų spektrą ir plėsti papildomąjį sveikatos draudimą. Bus siekiama, kad tiek darbdavio, tiek gyventojo papildomojo sveikatos draudimo sutartys nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jeigu jų vertė per metus neviršys 1 minimalios mėnesinės algos dydžio.
LVK ir ministerija taip pat susitarė, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai dalyvaus rengiant specialistus, keliant jų kvalifikaciją ir pritraukiant naujus talentus į sveikatos sistemą, bendradarbiaus su universitetais ir kitomis švietimo įstaigomis.
BNS rašė, kad Seimas antradienį ėmėsi svarstyti SAM siūlymą, jog Valstybinei ligonių kasai (VLK) sudarant sutartis su gydymo įstaigomis prioritetas būtų teikiamas valstybės ir savivaldybių įstaigoms.
Projektu siūloma paslaugų mastą pirmiausia paskirstyti valstybės, savivaldybių viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms. Su privačiomis įstaigomis VLK sutartis sudarytų dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos.
Šie principai nebūtų taikomi pirminei sveikatos priežiūrai, nes čia nenustatomas paslaugų teikimo mastas. Pacientai ir toliau galėtų rinktis jiems labiausiai priimtiną viešąją ar privačią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
