Ministras poligonų savivaldybėse iš gynybos lėšų žada finansuoti ir dalį bendros paskirties projektų
Papildyta naujomis R. Kauno citatomis
„Tose savivaldybėse, kuriose poligonai kuriami, bendros paskirties – pabrėžiu, kad tai yra ir kariuomenės lūkesčiams atliepti, ir savivaldybės bendradarbiavimo lūkesčiams atliepti – tam tikros investicijos bus numatomos, tačiau labai saikingos ir labai ribotos“, – Liberalų sąjūdžio frakcijoje ketvirtadienį sakė R. Kaunas.
„Ginklai, karinis patarimas, kariniai poreikiai yra pirmoje vietoje ir čia kitaip būti negali“, – pridūrė jis.
Vyriausybė krašto apsaugai kitų metų biudžete yra suplanavusi skirti 4,8 mlrd. Eur, arba 5,38% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tam dar turės pritarti Seimas.
Šių lėšų kariuomenei reikia Lietuvoje siekiant iki 2030 metų išvystyti diviziją ir iki 2027-ųjų pabaigos priimti Vokietijos brigadą.
Prezidentūra anksčiau yra sakiusi, kad visas gynybos biudžetas turėtų būti skirtas tik kariuomenės reikmėms.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė teigia, kad nors asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, juose bus numatytos lėšos ir kitiems, tiesiogiai su karinių pajėgumų plėtra nesusijusiems projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams. Tai, anot jos, divizijos plėtrai įtakos nedarys.
Be kita ko, šią savaitę Valstybės gynimo taryba sutarė iš esamų lėšų per trejus metus išvystyti integruotą oro gynybos sistemą. Nors tai greičiausiai pareikalaus tam tikrų įsigijimų peržiūros, pareigūnai ramina, kad tai įtakos divizijai neturės.
„Aš suprantu, kad yra nuogąstavimas. Biudžetas yra didelis, beveik 5 mlrd. Eur. Infrastruktūrinių problemų turime visoje Lietuvoje, nebūtinai susijusių su gynybos poreikiais, sutinku. Ir šitoje vietoje mano, kaip ministro, ir mano komandos darbas, (...) kad visa infrastruktūra, kuri galimai galėtų būti finansuojama, turi būti tiesiogiai susijusi su gynyba“, – sakė ministras.
Žada ginti krašto apsaugos sistemos biudžetą
Valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad koalicija buvo sutarusi dėl 5% BVP krašto apsaugai, o trūkstant lėšų kitoms sritims, virš 5% BVP numatytos lėšos galėtų būti skirtos keliams, statutiniams pareigūnams.
Grupė Seimo narių yra registravusi siūlymą gynybai skirti būtent 5% BVP.
„Seime, be abejo, mes turime įvairių iniciatyvų, kas yra, sakyčiau, normalu, (...) tačiau, kaip ir partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pasakė viešojoje erdvėje ne vieną kartą, kaip ir premjerė I. Ruginienė jau ne vieną kartą viešojoje erdvėje pasakė, taip ir aš pakartoju, kad 5,38% yra iškalta akmenyje, negalime mes tų skaičių mažinti“, – pabrėžė R. Kaunas.
„Atsakant į klausimą, ar aš ginsiu šitą skaičių? Be abejo“, – pridūrė krašto apsaugos ministras.
Anot jo, bet kuris politikas, veikdamas net gerais ketinimais, gali sukelti žalą ir chaosą, tačiau dėl krašto apsaugos biudžeto Seime „chaoso tikrai nebus“.
„Labai konkrečiai atsakau, kad turėsime tiek balsų, kad gynybos biudžetas būtų apgintas“, – žadėjo R. Kaunas, liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen paklaustas, kiek balsų valdančioji koalicija turi.
„Mano sąžinė yra rami“
Jos partijos kolega Eugenijus Gentvilas ministro klausė, ar jis yra gavęs užuominų iš premjerės arba socdemų lyderio M. Sinkevičiaus elgtis vienaip arba kitaip dėl „Fegdos“, kurios į Rūdninkų poligoną nutiesto defektyvaus kelio aplinkybes aiškinasi Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Savo ruožtu R. Kauno pirmtakė Dovilė Šakalienė tinklalaidėje „Politika“ šią savaitę svarstė, kad prie jos pareigų netekimo galėjo prisidėti griežta laikysena „Fegdos“ atžvilgiu.
Kaip skelbta, M. Sinkevičius kurį laiką, kai dėl „čekiukų“ baudžiamosios bylos negalėjo vadovauti Jonavos rajono savivaldybei, dirbo „Fegdos“ komercijos direktoriumi.
„Dėl „Fegdos“ aš visgi atsakysiu abstrakčiau, kadangi nenoriu paslysti tarp teisinių supratimų. Dar kartą kartoju, kad mano sąžinė yra rami, spaudimo aš neturiu, ir sprendimus priiminėju aš, kadangi aš už tuos sprendimus ir atsakysiu“, – sakė R. Kaunas.
Plačiau su „Fegda“ susijusios situacijos jis nekomentavo, motyvuodamas pradėtu STT tyrimu, nors E. Gentvilas jį pataisė teisėsaugą atliekant aplinkybių patikslinimą, kas, liberalo teigimu, neįpareigoja konfidencialumui.
R. Kaunas antradienį teigė paprašęs visos informacijos, susijusios su defektyviu „Fegdos“ nutiestu keliu, ir žadėjo sprendimus, jeigu būtų nustatyta neleistinų veiksmų.
