Gyvenamųjų rajonų apšaudymai tęsiasi, J. Bidenas telefonu pasikalbėjo su X. Jinpingu

Įvykių suvestines galima rasti čia.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1370?placement=

23:00 Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime šeštadienį 7 val.

22:20 Šveicarija uždraudė prabangos prekių eksportą į Rusiją

Šveicarija penktadienį prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų prabangos prekių eksportui į Rusiją, įvestų dėl Kremliaus karo Ukrainoje, ir pripažino, kad tai gali smarkiai paveikti kai kurias šveicarų bendroves.

Naujosios priemonės „įsigalios per kelias ateinančias dienas“, sakoma Šveicarijos vyriausybės pareiškime.

Plačiau skaitykite čia. 

22:14 Kremlius: Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas tikėtinas, kai bus galutinė sutartis

Vladimiras Medinskis, Rusijos delegacijos derybose su Ukraina vadovas, sako, kad abiejų šalių prezidentų susitikimas tikėtinas tik tada, kai bus parengta galutinė sutartis.

Pirmiausiai dėl teksto turi susitarti delegacijos, tada sutarčiai turi pritarti vyriausybės, o tada įmanomas prezidentų susitikimas, penktadienį sakė V. Medinskis, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą siūlė savo kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui susitikti. Maskva visad į tai reagavo santūriai.

22:04 Mariupolio vaizdai 

21:55 Daugiau nei 9.000 ukrainiečių ištrūko iš apsuptų miestų 

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad penktadienį 9.145 žmonės pabėgo humanitariniais koridoriais iš Rusijos pajėgų apsuptų šalies miestų.

21:26 JAV: neleisime sankcionuotiems asmenims keliauti pažeidžiant mūsų įstatymus

JAV prekybos departamentas pateikė sąrašą orlaivių, kurie „akivaizdžiai pažeidžia“ Eksporto administravimo reglamentus (EAR).

Tarp orlaivių yra ir Romanui Abramovičiui, Rusijos oligarchui, priklausantis lėktuvas, praneša CNN.

Departamentas perspėja, kad su Rusija susijusių orlaivių aptarnavimas – eksporto įstatymų pažeidimas, todėl asmenims, aptarnavusiems lėktuvus be leidimo, gali grėsti baudos, lengvatų paradimas ar net kalėjimas.  

„Skelbiame šį sąrašą, kad atkreiptume pasaulio dėmesį – neleisime Rusijos ir Baltarusijos įmonėms ir oligarchams nebaudžiamoms keliauti pažeidžiant mūsų įstatymus“, – sakoma Gina Raimondo, JAV prekybos sekretorės, pareiškime.

20:47 Baltieji rūmai: Kinijos lauks pasekmės, jei ji materialiai padės Rusijai

Baltieji rūmai pateikė savo poziciją, kaip vyko Joe Bideno, JAV prezidento, ir Xi Jinpingo Kinijos prezidento pokalbis. 

Baltųjų rūmų pareiškime teigiama, kad J. Bidenas apibūdino JAV pastangas sustabdyti invaziją, sankcijas Rusijai, bei įvardijo, kokios pasekmės lauks Kinijos, jei ji teiks materialinę pagalbą Rusijai.

„Prezidentas pabrėžė pritariantis diplomatiniam krizės sprendimui. Abu vadovai taip pat sutarė, kad svarbu išlaikyti atviras komunikacijos linijas, valdyti konkurenciją tarp mūsų šalių. Lyderiai pavedė savo komandoms tęsti šios dienos pokalbį“, – rašoma Baltųjų rūmų pranešime.

„Valstybių tarpusavio santykiai negali pereiti į karinės konfrontacijos etapą. Konfliktas ir konfrontacija neatitinka niekieno interesų. Taika ir saugumas yra brangiausi tarptautinės bendruomenės turtai“, – CCTV citavo X. Jinpingo žodžius, pasakytus skambučio metu.

20:31 Per smūgį Mariupolio teatrui sunkiai sužeistas žmogus, niekas nežuvo

Apgultame Mariupolio mieste per Rusijos smūgį teatrui, kur slėpėsi civiliai gyventojai, buvo sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, penktadienį pranešė miesto taryba.

„Pirminiais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Tačiau yra informacijos apie vieną sunkiai sužeistą asmenį“, – paskelbė merija platformoje „Telegram“, pateikdama pirmuosius duomenis apie nukentėjusiuosius nuo trečiadienį suduoto smūgio.

„Griuvėsių valymas tęsiamas“, – nurodoma pranešime.

Pasak merijos, „iki 1.000 žmonių“ – daugiausia moterų ir vaikų – glaudėsi slėptuvėje po teatru, kai įvykdyta ataka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad pavyko išgelbėti 130 žmonių, tačiau dar „šimtai“ tebėra įstrigę slėptuvėje po griuvėsiais.

20:29 JAV: Rusijos pajėgos Ukrainoje sustojusios

Rusijos pajėgos Ukrainoje „daugiausia sustojusios“, tačiau vis dar turi apie 90% „surinktos kovinės galios“, sako aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Pareigūno teigimu, Rusijos pajėgos nepadarė „reikšmingos pažangos“ Kyjivo link, praneša BBC.

Pasak JAV pareigūno, nuo karo pradžios buvo paleista daugiau nei 1.080 Rusijos raketų. Pareiškime teigiama, kad pranešimai apie raketų atakas netoli Lvivo tarptautinio oro uosto „atrodo tikslūs“, tačiau žalos mastas nežinomas.

20:14 A. Schwarzeneggerio vaizdo kreipimasis į rusus per pusdienį peržiūrėtas beveik 25 mln. kartų

Holivudo aktoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio vaizdo kreipimasis į Rusijos žmones „Twitter“ paskyroje neliko nepastebėtas – per pusdienį jis buvo peržiūrėtas beveik 25 mln. kartų. 

„Jūsų gyvybės, jūsų kojos ir rankos, jūsų ateitis buvo paaukoti dėl beprasmiško karo, kurį pasmerkė visas pasaulis“, – sako buvęs aktorius ir politikas.

Plačiau skaitykite čia. 

19:54 Prasidėjo ESBO tyrimas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje

Prasidėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tyrimas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įvykdytų Rusijos sukeltame kare Ukrainoje.

Faktų nustatymo misijai vadovauja trys ekspertai, kuriuos Ukraina išsirinko pati iš ESBO pateikto sąrašo.

„Pati misija truks maždaug tris savaites, o po to Ukraina turės galimybę pakomentuoti ataskaitą, kol ji nebus baigta“, – CNN citavo Katia Andrusz, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) atstovę.

Jei ESBO nustatys karo nusikaltimus ir nusikaltimų žmoniškumui atvejų, ji neturi įgaliojimų teisiškai bausti Rusijos, tačiau surinkti faktai gali būti perduoti kitoms institucijoms, kurios gali tai daryti.

19:45 E. Macronas per pokalbį su V. Putinu pareikalavo laikytis paliaubų

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas,  penktadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Vladimiru Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Ukrainos Mariupolio likimo ir paragino „nutraukti apgultį bei užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto.

E. Macronas „dar kartą pareikalavo nedelsiant laikytis paliaubų“ Ukrainoje, pranešė Prancūzijos prezidento biuras.

Jiedu jau ne kartą kalbėjosi telefonu nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš tris savaites.

Tuo metu Kremlius pranešė, kad kalbėdamas su E. Macronu V. Putinas apkaltino Kyjivą dėl „karo nusikaltimų“ ir tvirtino, jog Maskva daro „viską, kas įmanoma“, kad išvengtų civilių žūčių Ukrainoje.

19:44 Rusija: derybos su Ukraina jau „pusiaukelėje“ 

19:59 papildyta Ukrainos derybininko pozicija

Vladimiras Medinskis, Rusijos derybininkas, teigia, kad Maskva ir Kijevas yra „pusiaukelėje“, kad susitartų dėl Ukrainos „demilitarizavimo“. Jis teigė, kad šalių požiūriai požiūriai labiausiai sutampa dėl Ukrainos neutralumo ir atsisakymo prisijungti prie NATO.

Kad šalis nesijungs prie NATO jau pripažino Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ citavo V. Medinskį, kuris sakė, kad derybų grupė diskutuoja apie saugumo garantijas, jei Ukraina nebebandys prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Rusija taip pat reikalauja Ukrainos, kad šalis atliktų „nusiginklavimo procesą“ ir „apsaugotų rusų kalbą“.

Michailo Podoliakas, Ukrainos derybininkas, socialiniame tinkle „Twitter“ patikino, kad Rusijos pusės pareiškimai yra tik jų pozicijos, konkrečių susitarimų nėra.  

„Visais pareiškimais, inter alia, siekiama sukelti įtampą žiniasklaidoje. Mūsų pozicija nesikeičia. Paliaubos, kariuomenės išvedimas ir tvirtos saugumo garantijos konkrečiomis formulėmis“, – rašė M. Podoliakas.

19:20 Baltijos šalys reikalauja Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje

Šią savaitę Lietuva, Latvija ir Estija išplatino du bendrus pareiškimus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą.

Šiuose pareiškimuose reikalaujama užtikrinti, kad Rusija ir visi šios šalies atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn už „grubius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir karo nusikaltimus Ukrainoje“.

Plačiau skaitykite čia.

19:07 Lenkija siūlys taikos palaikymo misiją Ukrainoje

Lenkija kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime planuoja pateikti pasiūlymą dėl taikos palaikymo misijos Ukrainoje, penktadienį sakė Mateuszas Morawieckis, ministras pirmininkas.

„Lenkija labai aktyviai dalyvauja šiame forume tiek NATO, tiek ES, ir mes esame tie, kurie ragina juos imtis šių žingsnių“, – CNN citavo Lenkijos premjerą.

18:28 Mariupolyje vyksta mūšiai

Vadymas Boičenko, Mariupolio meras, praneša, kad mūšiai gatvėse pasiekė miesto centrą.

„Taip, šiandien jie buvo tikrai aktyvūs. Tankų ir kulkosvaidžių mūšiai tęsiasi. Visi slepiasi bunkeriuose“, – V. Boičenko citavo BBC.

Jis sako, kad daugiau nei 80% gyvenamųjų pastatų yra apgadinti arba sunaikinti, o 30% neįmanoma atkurti. Mariupolio meras priduria, kad žmonių gelbėjimo iš subombarduoto teatro operacija tęsiasi, tačiau nepateikė aukų skaičiaus.

18:21 Į TKS išskrido trys rusų kosmonautai

Į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) penktadienį išskrido trys rusų kosmonautai.

Rusijos kosmoso veteranas Olegas Artemjevas ir naujokai Denisas Matvejevas bei Sergejus Korsakovas į TKS išskrido 17 val. 55 min. Lietuvos laiku, parodė NASA tiesioginė transliacija. Jie pradėjo trijų valandų kelionę į orbitinę laboratoriją, kur juos pasitiks dviejų rusų, keturių amerikiečių ir vieno vokiečio įgula.

18:04 V. Zelenskis kitą savaitę kreipsis į Prancūzijos parlamentarus

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, trečiadienį kreipsis į Prancūzijos parlamentą, siekdamas užsitikrinti tarptautinę pagalbą Rusijos invazijai nutraukti.

„Karas, smogęs Ukrainos žmonėms, turi įtakos visoms Europos tautoms ir jų parlamentinėms asamblėjoms“, – sakoma penktadienį paskelbtame žemųjų parlamento rūmų Nacionalinės Asamblėjos pirmininko biuro pareiškime.

Šią savaitę V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į amerikiečių ir vokiečių įstatymų leidėjus, perspėdamas, kad ketvirtą savaitę vykstančiame kare daugėja žiaurumų prieš Ukrainos civilius gyventojus. 

Ukrainos prezidentas anksčiau jau kreipėsi į Britanijos, Kanados įstatymų leidėjus, taip pat – į Europos Parlamentą, o sekmadienį sakys kalbą Izraelio parlamentarams.

17:52 V. Zelenskis: gautas pažadas, kad bus paspartintas Ukrainos priėmimas į ES 

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, sako kalbėjęs su Ursula von der Leyen, Europos Komisijos vadove, bei tikina gavęs jos pažadą, kad bus sprendžiamas klausimas dėl spartesnio Ukrainos priėmimo į Europos Sąjungą (ES). 

„Tapsime visateise ES nare. Biurokratiniai procesai, kurie paprastai trunka ne vienerius metus, bus pagreitinti ir sutrumpinti mėnesiais ir savaitėmis“, – Ukrainos prezidentą citavo BBC.

17:46 O. Scholzas kitą savaitę šaukia G-7 susitikimą dėl Ukrainos

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, dabartinis Didžiojo septyneto (G-7) pirmininkas, pakvietė G-7 šalių lyderius į susitikimą dėl Ukrainos, vyksiantį kitą savaitę per ES ir NATO viršūnių susitikimus, penktadienį pranešė jo biuras.

Christiane Hoffmann, Vokiečių vyriausybės atstovė, žurnalistams sakė, kad ketvirtadienį Briuselyje vyksiančios derybos bus visų pirma skirtos padėčiai Ukrainoje aptarti ir bus „integruotos“ į anksčiau suplanuotus viršūnių susitikimus.

Vokietija šiemet rotacijos tvarka pirmininkauja G-7 valstybių grupei, kuriai taip pat priklauso Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija ir JAV.

17:10 S. Lavrovas: Rusija taikysis į ginklų siuntas, įvežamas į Ukrainą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad bet kokios į Ukrainą įvežamos ginklų siuntos bus „teisėtas“ Rusijos taikinys, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad bet koks krovinys, kuris pateks į Ukrainos teritoriją ir kurį laikysime ginklais, taps teisėtu taikiniu“, – pranešė jis valstybiniam televizijos kanalui RT.

16:36 J. Bidenas telefonu pasikalbėjo su X. Jinpingu

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienio rytą vaizdo skambučiu JAV prezidentui Joe Bidenui pasakė, kad konfliktas ir konfrontacija niekam nenaudingi, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

„Valstybių tarpusavio santykiai negali pereiti į karinės konfrontacijos etapą. Konfliktas ir konfrontacija neatitinka niekieno interesų. Taika ir saugumas yra brangiausi tarptautinės bendruomenės turtai“, – CCTV citavo X. Jinpingo žodžius, pasakytus skambučio metu.

Oficialaus Baltųjų rūmų pranešimo apie įvykusį pokalbį dar laukiama.

Plačiau skaitykite čia.

16:35 JT: iš Ukrainos pabėgo per 3,27 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, o daugiau kaip 2 mln. iš jų kirto Lenkijos sieną, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. šalį paliko jau 3,27 mln. žmonių – tai 100.765 daugiau nei buvo fiksuota ketvirtadienį.

Plačiau skaitykite čia. 

16:25 Iš Mariupolio evakuoti dar 500 žmonių

Kaip praneša „Unian“, jau apie 1.000 Mariupolio gyventojų išvyko į Berdianską, o 500 iš Berdiansko į Zaporožę.

„Penki autobusai su evakuotais Mariupolio gyventojais jau važiuoja iš Berdiansko į Zaporožę. Ten jų laukia visa reikalinga pagalba – nuo maisto ir vaistų iki pabėgėlių perkėlimo“, – nurodė Mariupolio miesto tarybos spaudos tarnyba.

Tačiau situacija Mariupolyje išlieka sudėtinga, vis dar tęsiasi sprogdinimai ir gatvių mūšiai.

15:50 Prieš karą pasisakęs Rusijos pareigūnas traukiasi iš posto

Buvęs Kremliaus padėjėjas, buvęs vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius, kuris yra vienas iš nedaugelio Rusijos karinį puolimą Ukrainoje sukritikavusių rusų pareigūnų, penktadienį atsistatydino iš Skolkovo fondo pirmininko pareigų.

Šios savaitės interviu JAV žurnalui „Mother Jones“ A. Dvorkovičius sakė: „Karai yra blogiausi dalykai... gyvenime. Taip pat ir šis karas. Mintimis esu su Ukrainos civiliais.“

Dėl to valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ aukšto rango narys Andrejus Turčakas pareiškė, kad A. Dvorkovičius turėtų būti atleistas iš posto Skolkovo fonde. Jis apkaltino A. Dvorkovičių veikiant „priešo naudai“.

2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas turi diversifikuoti Rusijos ekonomiką, dabar didele dalimi grindžiamą nafta ir dujomis, skatinti startuolius ir netoli Maskvos sukurti rusiškąją Silicio slėnio versiją.

A. Dvorkovičius taip pat vadovauja vieno didžiausių Rusijos bankų „Rosselchozbank“ priežiūros tarybai. Penktadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad dėl A. Dvorkovičiaus posto „Rosselchozbank“ turi spręsti jis pats ir bankas.

15:40 JT: Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 816 civilių

Jungtinių Tautų teisių biuras (OHCHR) pranešė, kad nuo vasario 24 d., kai prasidėjo karas, Ukrainoje žuvo mažiausiai 816 civilių, o 1.333 buvo sužeisti, skelbia „Reuters“.

Tikėtina, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius yra gerokai didesnis. Nors OHCHR šalyje turi didelę stebėtojų grupę, kol kas negalėjo patikrinti pranešimų apie aukas iš smarkiai nukentėjusių miestų, pavyzdžiui, Mariupolio.

Dauguma aukų žuvo nuo sprogstamųjų ginklų, pavyzdžiui, apšaudymo iš sunkiosios artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų, taip pat nuo raketų ir oro smūgių, teigiama pranešime.

15:10 Partijų atstovai sutaria, kad reikia didinti finansavimą krašto apsaugai

Partijų atstovai sutaria, kad reikia didinti finansavimą krašto apsaugai, tačiau kokį dydį numatyti nacionaliniame susitarime, lems realios galimybės ir poreikiai įsigyti ginkluotę, teigia Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.

„Tai turės būti tvarus nacionalinis susitarimas, reikės ieškoti visiems priimtinų formuluočių. Nutarėme niekur labai neskubėti, einame iš esmės, ketiname įtraukti mūsų analitikus, apžvalgininkus, ekspertus. Pasiūlysime prisidėti prezidento atstovams“, – penktadienį po pirmojo darbo grupės posėdžio žurnalistams Seime sakė jis.

Plačiau skaitykite čia. 

14:55 Latvija išsiunčia tris Rusijos diplomatus

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius penktadienį pranešė apie sprendimą paskelbti tris Rusijos ambasados darbuotojus šalyje nepageidaujamais asmenimis.

Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad dabartinė šių asmenų veikla su diplomatine priedanga yra nesuderinama su jų diplomatiniu statusu ir daro žalą Latvijai, sakė jis.

Ministras pažymėjo, kad Rusijos ambasados darbuotojų išsiuntimas koordinuotas su kitomis Baltijos šalimis ir priimtas solidarizuojantis su Rusijos karinę agresiją patiriančia Ukraina.

14:50 Maskva švenčia Krymo aneksijos metines

Šiandien Maskvos Lužnikų stadione vyksta prokremliškas mitingas, skirtas aštuntosioms Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos metinėms paminėti, praneša „The Guardian“.

14:35 Lietuva išsiunčia keturis Rusijos diplomatus

Lietuva iš šalies išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, paskelbusi juos nepageidaujamais asmenimis, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Anot jos, Lietuva tokį sprendimą priėmė „solidarizuodamasi su beprecedentę Rusijos karinę agresiją patiriančia Ukraina“.

Plačiau skaitykite čia.

14:32 Toliau apšaudomi Kijevo gyvenamieji rajonai

Rusijos okupantai chaotiškai apšaudo Kijevo gyvenamuosius rajonus, pranešė Mykola Povoroznykas, Kijevo miesto administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas.

Jis pažymėjo, kad apšaudymas vyksta beveik visame mieste, t. y. kairiajame ir dešiniajame krantuose.

„Tai nesisteminga. Tai chaotiškas miesto gyvenamųjų rajonų apšaudymas“, – sakė jis.

M. Povoroznykas patikino, kad daroma viskas, kad būtų išsaugoti sostinės muziejuose esantys eksponatai, tačiau sunku ir neįmanoma nuo okupantų išgelbėti tokius istorinius paminklus kaip Sofijos soboras, Andriejaus cerkvė, Kijevo Pečorų laura.

Pasak jo, Kijevas ir toliau ginasi, miestas turi visą infrastruktūrą, viešąjį transportą.

14:20 G. Landsbergis: gynybos strategija NATO Rytuose turi būti perrašyta

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, gynybos strategija NATO rytiniame sparne turi būti perrašyta, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Visa rytinio sparno gynyba turi būti perrašyta ir aš esu dėkingas NATO generaliniam sekretoriui už tai, kad šie planai yra peržiūrimi. Mes tikimės greito sprendimo“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras.

Plačiau skaitykite čia.

14:10 Iš Mariupolio teatro iki šiol išgelbėta 130 žmonių

Liudmyla Denisova, Ukrainos žmogaus teisių komisarė, pranešė, kad iš Mariupolio dramos teatro, į kurį trečiadienį smogė Rusijos aviacija, griuvėsių iki šiol išgelbėta 130 žmonių.

Per televiziją transliuotame kreipimesi L. Denisova sakė, kad gelbėjimo darbai toje vietoje tęsiasi. Vakar buvęs Donecko srities vadovas Serhijus Taruta sakė, kad, jo manymu, bombarduojant pastatą jame buvo apie 1.300 žmonių.

„Žmonės patys valo griuvėsius, bet dėl nuolatinio apšaudymo nesaugu. Nevyksta jokia gelbėjimo operacija, nes visos tarnybos, kurios turėtų gelbėti žmones, juos gydyti, laidoti, šių tarnybų nebėra“, – sakė S. Taruta.

13:55 Ukrainiečių vaikams Lietuvos mokyklose numatyta apie 30.000 vietų

Ukrainiečių vaikams Lietuvos mokyklose numatyta apie 30.000 vietų, šiuo metu į šalį atvyko per 8.000 nepilnamečių, sako Jurgita Šiugždinienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Ministrės teigimu, ukrainiečių vaikams siūloma mokytis tiek lietuviškose, tiek ir tautinių mažumų mokyklose.

„Nemažai tėvų nori vesti vaikus į rusų kalbos mokyklą, bet tikrai nemažai ir lietuvių kalba mokosi“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ji pripažino, kad didžiausias iššūkis atvykstantiems yra kalba, ypač 11-12 klasių moksleiviams.

Ministrė sako, kad lietuvių kalbos mokėjimas gali būti svarbus ukrainiečiams toliau tęsiant mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose, siekiant platesnių karjeros galimybių.  

13:40 Lenkijos planuose – ekonomikos „derusifikavimas“

Lenkijos vyriausybė vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad šalis imsis priemonių savo ekonomikai „derusifikuoti“ ir taip sieks įkvėpti kitas Europos valstybes atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia naujienų portalas tvn24.pl.

„Spręsime Lenkijos ir visos Europos ekonomikos derusifikavimo klausimą, nes šiandien Lenkija yra priešakyje šalių, kurios stengiasi įkvėpti kitas valstybes atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, naftos ir anglies“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Morawieckis.

Plačiau skaitykite čia.

13:32 D. Kuleba su J. Borelliu kalbėjosi dėl penkto ES sankcijų paketo

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, pranešė, kad kalbėjosi su Josepu Borrelliu, ES užsienio politikos vadovu, dėl tolesnio ES sankcijų Rusijai priemonių rinkinio.

Šią savaitę ES patvirtino ketvirtąjį sankcijų paketą, į kurį įtraukti draudimai investuoti į Rusijos energetikos sektorių, uždraustas prabangos prekių eksportas į Rusiją ir plieno gaminių importas iš Rusijos.

Naujausios sankcijos buvo paskelbtos po trijų etapų, kai buvo įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas, kai kurie Rusijos ir Baltarusijos bankai buvo pašalinti iš SWIFT bankų sistemos, įšaldytas oligarchų ir politikų, įskaitant Vladimirą Putiną ir jo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, turtas.

13:05 Norvegijos premjeras nori didesnio karinio biudžeto

Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store nori, kad šiemet būtų papildomai skirta 3,5 mlrd. NOK (362 mln. Eur) šalies ginkluotosioms pajėgoms ir civilinei gynybai stiprinti.

NATO narės Norvegijos parlamentui premjeras sakė, kad šie pinigai bus panaudoti stiprinant šalies pajėgumą „užkirsti kelią skaitmeninėms atakoms, atgrasyti nuo jų ir kovoti su jomis“.

„Tai būtinos priemonės, nes susiduriame su vis sunkiau prognozuojamu ir agresyvesniu Rusijos režimu“, – sakė J. Gahras Store. 

Plačiau skaitykite čia.

12:44 Daugiau žiniasklaidos priemonių iš Rusijos žada kurtis Lietuvoje

Laisvosios Europos Radijui / Laisvės radijui (RFE/RL) paskelbus apie Vilniuje atidaromą biurą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog daugiau Rusijoje veikusių žiniasklaidos priemonių svarsto galimybes kurtis Lietuvoje.

„Žinau, kad yra kitų žiniasklaidos atstovų Lietuvoje, tačiau tai bus paskelbta tada, kai jie pasirinks, ar čia pasilikti dirbti nuolat“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras.

Plačiau skaitykite čia.

12:38 G. Nausėda įsitikinęs, kad partijos susitars dėl gynybos išlaidų didinimo 

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad partijos netruks susitarti dėl naujo krašto apsaugai skirto susitarimo ir išlaidų gynybai didinimo. Jis taip pat sako, kad Lietuva kryptingai dirba, jog sudarytų tinkamas sąlygas atvykstantiems sąjungininkų kariams.

Penktadienį Pabradėje aplankęs čia dislokuotus Jungtinių Valstijų karius, valstybės vadovas žurnalistams sakė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, net ir tos partijos, kurios anksčiau kiek skeptiškai žiūrėjo į gynybos išlaidų didinimą, dabar labai nedviprasmiškai pareiškė, jog jos turi didėti. Prezidentas pridūrė turįs galvoje Socialdemokratų partiją.

Plačiau skaitykite čia.

12:20 V. Putinas kalbėjosi telefonu su O. Scholzu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per pokalbį telefonu Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pasakė, kad Kijevas esą „bando vilkinti taikos derybas“ su Rusija, tačiau Maskva vis dar nori tęsti derybas, praneša „The Guardian“.

12:15 Muitinė riboja eurų išvežimą į Rusiją ir Baltarusiją

Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti euro banknotus į Rusiją ir Baltarusiją net ir pateikus grynųjų pinigų deklaraciją.

Plačiau skaitykite čia.

12:12 Baltarusija stato barjerus užsienio investuotojų pasitraukimui

Baltarusija apsunkino sąlygas užsienio investuotojams pasitraukti iš savo valdomų įmonių, numatytos papildomos kliūtys kapitalui išvesti iš šalies. Šias priemones numato Aliaksando Lukašenkos įsakas „Dėl papildomų priemonių stabiliam ūkio funkcionavimui užtikrinti“.

Remiantis šiuo įsaku Vyriausybei suteikta teisė nustatyti mokestį už išankstinį sutarčių, įskaitant kredito ir nuomos sutartis, nutraukimą, inicijuotą užsienio organizacijų ir piliečių. Tokios priemonės leista imtis prieš juridinius ir fizinius asmenis iš šalių, kurios Baltarusijai pritaikė sankcijas.

Plačiau skaitykite čia.

12:10 Lenkijoje pabėgėlių iš Ukrainos – virš 2 mln.

Daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių jau atvyko į Lenkiją iš Ukrainos, nuo vasario 24 dienos kovojančios su Rusijos karine invazija, pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Plačiau skaitykite čia.

11:50 Švedija skelbia su Rusija susijusių laivų blokadą

Švedijos uostų darbuotojų profesinė sąjunga nusprendė pradėti Rusijos ir su ja susijusių laivų blokadą, skelbia Švedijos visuomeninė transliuotoja SVT.

Plačiau skaitykite čia.

11:45 ES ieško strategijos, kaip mažinti kainas per karą Ukrainoje

Europos valstybės skubiai ieško strategijos pažaboti infliacijos bangai, susijusiai su energija, Rusijos karui Ukrainoje išprovokavus naftos kainų augimą – ypač naftos, kurios kaina perkopė 100 USD (90 Eur) už barelį.

Plačiau skaitykite čia.

11:35 A. Lukašenka „leido“ užsienio kreditoriams atsiskaityti rubliais

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, sekdamas kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino pavyzdžiu, „leido“ šalies vyriausybei, bankams ir įmonėms įsipareigojimus užsienio kreditoriams, savo laiku skolinusiems JAV doleriais ar eurais, vykdyti Baltarusijos rubliais.

Plačiau skaitykite čia.

11:30 A. Armonaitė: dėl karo į Lietuvą atvyks IT specialistų

Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė, teigia, kad dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuoja atvykti tūkstančiai informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos.

Plačiau skaitykite čia.

11:22 Nepavyksta evakuoti gyventojų

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius teigia, kad dėl dažno ir plataus masto Rusijos pajėgų apšaudymo neįmanoma saugiai evakuoti civilių gyventojų iš fronto linijoje esančių miestų ir kaimų, praneša „The Guardian“.

Rusija neigia, kad nuo pat invazijos į Ukrainą, kurią ji vadina „specialia karine operacija“, pradžios taikosi į civilius gyventojus.

Luhansko gubernatorius Serhijus Gaidajus sakė, kad nuo karo pradžios regione žuvo 59 civiliai, o kai kurie gyvenamieji rajonai visiškai sunaikinti.

Kovos trukdo evakuoti civilius. Tačiau vietos valdžios institucijos tikisi, kad šeštadienį pavyks susitarti dėl laikinų paliaubų, kad sunkvežimiai galėtų išdalinti maistą, vaistus ir kitą pagalbą žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia.

11:10 JK atšaukė propagandinio kanalo RT licenciją

Jungtinė Karalystė atšaukė licenciją transliuoti šalyje Rusijos valstybinei televizijai RT, plečiant atsakomąsias priemones Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Britanijos transliuotojų priežiūros institucija „Ofcom“ „šiandien atšaukė RT licenciją transliuoti JK. Sprendimas įsigalioja nedelsiant“, sakoma agentūros pranešime. „Ofcom“ pridūrė nemanant, jog RT, laikomai Kremliaus propagandos ruporu, toliau veikti šalyje būtų „derama ir teisinga“.

10:48 Raudonasis Kryžius pabėgėliams prašo aukoti pinigus arba higienos reikmenis

Pabėgėliams iš Ukrainos padedantys nevyriausybininkai prašo Lietuvos gyventojus teikti paramą pinigais arba higienos reikmenimis.

Lietuvos Raudono Kryžiaus vadovė Kristina Meidė pabrėžia, jog nevyriausybininkų patalpos yra ribotos, todėl jie negali priimti visos suteikiamos paramos.

„Labai svarbu, kad šiandien pagalba būtų koordinuota, negalime leisti priimti visų daiktų, ką norėtų žmonės atnešti, suprantu, kad tos geros valios šiandien yra labai daug, žmonės labai nori padėti, bet mūsų patalpos yra ribotos“, – penktadienį žurnalistams sakė organizacijos vadovė.

„Galime priimti tik tuos daiktus, kurie šiandien reikalingi žmonėms, apsigyvenantiems Lietuvoje, tai nuo šiandien prašoma visų geros valios žmonių, kas galite – prisidėkite aukomis, kas galite – prisidėkite higienos prekėmis“, – pridūrė ji. 

10:44 Lietuvoje jau registravosi per 20.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Lietuvoje jau registravosi 20.060 karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 8.600 iš jų – nepilnamečiai, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Jos duomenimis, daugiausiai, 7.964 asmenys, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, dar 2.312 – Alytaus, 1.164 – Klaipėdos, 1.045 – Marijampolės migracijos centre. 445 pabėgėliai iš Ukrainos registravosi Kauno registracijos centre, 811 – Šiaulių centre, dar 6.319 asmenų registruoti 10-yje Migracijos departamento teritorinių skyrių. 

Vien pastarąją parą registruoti 2.238 pabėgėliai, iš jų – 940 nepilnamečių.

Didžioji dalis, per 19.500 karo pabėgėlių pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, beveik 500 naudojasi beviziu režimu, taip pat 56 pateikė prašymus dėl nacionalinės vizos, dar devyni asmenys paprašė prieglobsčio Lietuvoje.

Jungtinių tautų duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko apie 3,2 mln. piliečių.

10:37 V. Putinas dar vienai kadencijai į centrinio banko vadoves siūlo E. Nabiulliną

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį dar vienai kadencijai teikia dabartinę šalies centrinio banko vadovę Elvirą Nabiulliną.

Apie tai penktadienį paskelbta Rusijos Dūmos tinklalapyje. Remiantis paviešintu pranešimu, Rusijos žemieji rūmai V. Putino siūlomą kandidatę svarstys kovo 21 d.

E. Nabiullina jau ne kartą gelbėjo šalies finansų sistemą. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir Vakarams įvedus griežčiausias kada nors šaliai taikytas sankcijas E. Nabiullina kaip centrinio banko vadovė susidūrė su didžiulėmis problemomis. Dalis Rusijos sukaupto rezervo užsienyje įšaldytas.

Rusijos centrinis bankas tuomet pakėlė palūkanas iki 20% ir ilgam uždarė Maskvos akcijų biržą.

10:28 Ukraina praneša nukovusi 14.200 rusų karių

Ukrainos Gynybos ministerija paviešino savo skaičius apie priešo patirtus nuostolius nuo invazijos pradžios. Anot ministerijos pranešimo, Rusija jau neteko 14.200 karių.

Ukraina taip pat teigia nukovusi 450 rusų tankų, 93 lėktuvus ir 112 sraigtasparnius, bei neutralizavusi 43 oro gynybos sistemas.

JAV žvalgybos skaičiavimai kiek kuklesni – apie 7.000 žuvusių rusų karių ir dar apie 14.000 sužeista, rašo BBC. Tačiau net ir kukliausiu skaičiavimu šie nuostoliai jau dvigubai lenkia JAV koalicijos patirtus nuostolius Afganistane per 20-ies metų laikotarpį.

Rusija kovo 4 dieną pirmą kartą pripažino patyrusi nuostoliu. Tada skelbta apie 498 žuvusius karius, tačiau nuo to laiko skaičius nė karto nebuvo atnaujintas.

10:18 Maisto bankas kitą savaitgalį organizuos maisto rinkimo akciją

Kitą savaitgalį Lietuvoje Maisto bankas organizuos maisto rinkimo akciją, kurios metu prašoma aukoti ilgo galiojimo maisto produktų. 

Maisto banko vadovas Simonas Gurevičius sako, kad produktai bus skirti tiek nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams, tiek nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.

„Mes koordinuotai organizuosime milžinišką maisto banko akciją. Kviečiu kiekvieną žmogų, dalyvavusį anksčiau ar niekada nedalyvavusį Maisto banko akcijoje, prisijungti kitą penktadienį ir šeštadienį prie akcijos, atnešti ilgo galiojimo produktų į bet kokią parduotuvę“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Gurevičius.

Jo teigimu, prašoma nenešti bet kokio maisto, labiausiai reikalingi konservai, kruopos ir makaronai.

„Prašome nenešti bet kokio maisto, prašome kai kurių dalykų, kurių šiandien labiausiai reikia (...) Pagrindiniai produktai – konservai, kruopos, makaronai, tai – tie dalykai, kurie yra ilgesnio galiojimo“, – teigė organizacijos vadovas.

Jo teigimu, akcija vyks daugiau nei 80-yje šalies miestų, o maistas bus perduotas ir į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams, ir į Ukrainą.

09:46 Ukraina ragina didžiuosius viešbučių tinklus trauktis iš Rusijos

Ukrainos viešbučių savininkai pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriame ragina didžiuosius tarptautinius viešbučių tinklus trauktis iš Rusijos.

Kijeve įsikūrusi Ukrainos viešbučių ir kurortų asociacija ir Ukrainos turizmo plėtros agentūros parašė atvirą laišką, kuris buvo adresuotas septynių tarptautinių grandinių, turinčių daugiausiai viešbučių Rusijoje, vadovams. Tarp jų – „Accor“, „Hilton“, „Hyatt Hotels Corp.“, „IHG Hotels & Resorts“, „Marriott International“, „Wyndham Hotels & Resorts“ ir „Radisson Hotels Group“ .

Plačiau apie tai rašoma čia.

09:24 M. Navickienė žada pateikti siūlymą dėl išmokų ukrainiečius priimantiems žmonėms

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pasiūlymas dėl papildomų išmokų karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms bus pateiktas netrukus.

„Mes ketiname pasiūlyti artimiausiomis dienomis – šiandien arba pirmadienį – papildomas išmokas tiems Lietuvos gyventojams, kurie sutinka priimti žmones į savo namus tam, kad padidėtų apgyvendinimo vietų pasiūla nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – penktadienį žurnalistams sakė ministrė.

Ji taip pat teigė, kad 3,3 mln. Eur bus paskirstyti ir nevyriausybinėms organizacijoms.

„Ir papildoma pagalba nevyriausybinėms organizacijoms tam, kad jos galėtų užtikrinti savo veiklos administravimą, tinkamą veiklą – yra apie 3,3 mln. Eur, kurie bus nukreipti per nevyriausybines organizacijas nuo karo bėgantiems žmonėms“, – kalbėjo ministrė.

Skirti kompensacijas į savo namus ukrainiečius priimantiems žmonėms žada ir premjerė Ingrida Šimonytė, to prašo ir Šiaulių, Klaipėdos merai.

09:23 Rusija skelbia įvedanti neskraidymo zoną virš Donbaso

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas Eduardas Basurinas Kremliaus propagandinei naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad Rusija įveda neskraidymo zoną virš Donbaso regiono Ukrainos rytuose.

09:13 Subombarduoto Mariupolio teatro griuvėsiuose tebėra per 1.000 žmonių

Mariupolyje slėptuvėje po subombarduotu Dramos teatru liko ne mažiau nei 1.300 žmonių, teatro griuvėsių niekas nevalo, todėl žmonės negali iš jos išeiti, socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį paskelbė vietos atstovas parlamente Serhijus Taruta.

Rusijos pajėgos Mariupolio teatrą bombardavo kovo 16 dienos vakarą. Tuo metu po teatru esančioje slėptuvėje buvo daug žmonių.

Kovo 17 dieną paaiškėjus, kad slėptuvė ataką atlaikė, prasidėjo nukentėjusių gelbėjimo darbai.

„Tikrai žinoma, kad slėptuvė nesugriuvo. Tačiau ji susideda iš trijų dalių, ar kuri nors iš jų nukentėjo, nežinoma. Ryte iš po griuvėsių, kuriuos valė patys mariupoliečiai, buvo ištraukta mažiausiai 130 žmonių“, – nurodė deputatas

Pasak S. Tarutos, Dramos teatro slėptuvėje buvę ir išsigelbėję žmonės pasakojo, kad slėptuvėje liko ne mažiau 1.300 žmonių.

„Kiek žmonių tebėra po griuvėsiais, kiek sužeistųjų ir žuvusių, niekas nežino. Aišku tik tai, kad žmonės neturi galimybės iš ten ištrūkti. Griuvėsių niekas nevalo. Tarnybas, kurios turėtų valyti griuvėsius, gelbėjimo tarnybas – tiek savivaldybių, tiek nacionalines – blokados dienomis fiziškai sunaikino rasistai okupantai“, – pridūrė S. Taruta.

Tą pačią dieną Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pulkas „Azov“ pranešė, kad rusų pajėgos apšaudė ukrainiečių saugumo tarnybų pareigūnus, bandžiusius vaduoti žmones iš po teatro griuvėsių.

08:59 Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. Eur

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. Eur, ir šis turtas paaiškėjo dėl karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, skelbia agentūra „Reuters“.

Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) paskaičiavo, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. Eur) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Šie duomenys rodo, kad turtingųjų rusų ryšių su Šveicarijos, didžiausio pasaulyje ofšorinio praturtėjimo centro, bankais mastas gerokai viršija balansinę riziką, kurią kai kurie šios Alpių valstybės bankai pradėjo išsamiai analizuoti.

Šveicarija, kuri anksčiau atmetė daugelį prašymų dėl skaidrumo, tai daro retai, bet praėjusį mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, žengė neįprastą žingsnį ir pritaikė Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas Rusijai.

Kita vertus SBA pabrėžė, kad ši Rusijos turtuolių lėšų suma tai yra nedidelė, palyginti su visu Šveicarijoje, kurią ištisos kartos turtingų žmonių iš viso pasaulio laiko saugiu prieglobsčiu savo pinigams, laikomu turtu.

08:33 „PayPal“ suteikė galimybę siųsti pinigus ukrainiečiams

Tarptautinė mokėjimų internetu platforma „PayPal“ pranešė, kad jos naudotojai nuo šiol galės siųsti pinigus karo nuniokotoje Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bei jos pabėgėliams visoje Europoje.

Iki šiol Ukrainos gyventojai galėjo naudotis „PayPal“ platforma tik pinigų siuntimui į užsienį, o nuo šiol jų taip pat galės gauti iš siuntėjų tiek Ukrainoje, tiek ir užsienyje.

Tai naujausia priemonė bankų ir kitų finansinių paslaugų įmonių, ieškančių būdų padėti nuo Rusijos invazijos nukentėjusiems ukrainiečiams. Praėjusią savaitę „PayPal“ atjungė Rusiją nuo savo paslaugų.

08:21 Rusijos pajėgos smogė Lvivo oro uosto apylinkėms

Rusijos pajėgos smogė teritorijoms Ukrainos vakarinio Lvivo oro uosto apylinkėse, penktadienį pranešė miesto meras Andrijus Sadovas.

Į įvykio vietą nuskubėjo greitosios pagalbos ir policijos automobilių.

Savo „Telegram“ kanalu paskelbtoje žinutėje A. Sadovas nurodė negalįs tiksliai įvardyti atakuotos teritorijos, „bet neabejotina, kad tai nėra oro uostas“.

08:19 J. Bidenas aiškinsis Kinijos poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasikalbės su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, Baltiesiems rūmams perspėjus, kad Pekino karinė arba ekonominė pagalba Rusijos invazijai Ukrainoje atsirūgtų skaudžiais padariniais iš Vašingtono ir kitur.

Šis pokalbis buvo planuojamas dar nuo J. Bideno ir Xi Jinpingo virtualaus susitikimo lapkritį. Numatoma, kad jau į ketvirtą savaitę įžengęs Rusijos karas Ukrainoje bus pagrindinė tema, Vašingtonui ir Pekinui nesutariant dėl Kremliaus vadovo Vladimiro Putino veiksmų.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki sakė, kad J. Bidenas iškels klausimą Xi Jinpingui dėl Pekino „žodinės paramos“ V. Putinui ir nenoro pasmerkti Rusijos brutalią invaziją Ukrainoje.

„Tai galimybė įvertinti, kokią poziciją užima prezidentas Xi“, – kalbėjo J. Psaki.

08:05 Lvive pranešama apie sprogimus

07:48 Lietuvos stačiatikių bažnyčia pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą

Lietuvos stačiatikių bažnyčia smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir žada siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos, teigiama Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškime.

„Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje pozicija nekinta – mes ryžtingai smerkiame Rusijos karą prieš Ukrainą ir meldžiame Viešpatį kuo skubiau jį užbaigti“, – teigiama ketvirtadienio vakarą paskelbtame metropolito kreipimesi.

„Kaip jau pastebėjote, mudu su patriarchu Kirilu turime skirtingą požiūrį į Rusijos vykdomą politiką ir skirtingai interpretuojame pastaruosius įvykius. Patriarcho pasisakymai apie karą Ukrainoje – tai jo asmeninė nuomonė, tačiau mes Lietuvoje su juo nesutinkame“, – rašo metropolitas Inokentijus.

Vasario 27 dieną sakydamas pamokslą Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas Maskvos priešininkus Ukrainoje vadino „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

07:37 Rusų oligarcho V. Stržalkovskio jachta įstrigo Norvegijoje, įmonėms atsisakant papildyti kuro

Rusijos oligarcho ir artimo Vladimiro Putino sąjungininko Vladimiro Stržalkovskio prabangi jachta „The Ragnar“ įstrigo uoste Norvegijoje, kai niekas nesutiko parduoti šiai kuro.

Buvęs KGB agentas V. Stržalkovskis nėra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, tačiau darbuotojai savarankiškai atsisakė aptarnauti jo jachtą. Jachta yra įstrigusi Narviko uoste nuo vasario 15 dienos, skelbia BBC.

„Mes laikome šią diskriminaciją prieš mus labai neteisinga“, – savo žinutėje rašė jachtos kapitonas Robertas Lankesteris. Kapitonas iš Jungtinės Karalystės pabrėžė, kad visi 16 įgulos nariai nėra Rusijos piliečiai.

Tačiau vietos tiekėjams didelio įspūdžio tai nepadarė. „Kodėl turėtume jiems padėti? Jie gali parsiirkluoti namo, arba iškelti burę“, – sakė Svenas Holmundas, vietinės „Holmund Oil Service“ vadovas.

V. Stržalkovskis yra buvęs kalnakasybos milžino „Norilsk Nickel“ vadovas.

07:24 V. Zelenskis neatskleidžia, kokia bus nauja JAV karinė pagalba

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs dėkingas JAV prezidentui Joe Bidenui už papildomą karinę pagalbą, tačiau sakė nenurodysiantis, kokia konkrečiai parama bus įtraukta į naująjį paketą, nes nenori, kad apie tai žinotų Rusija.

„Tai yra mūsų gynyba“, – sakė jis naktį įrašytame kreipimesi į tautą.

„Kai priešas nežino, ko iš mūsų tikėtis. Kaip nežinojo, kas jų lauks po vasario 24-osios“, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pridūrė V. Zelenskis.

„Jie nežinojo, ką mes turime gynybai arba kaip esame pasirengę šiam smūgiui“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, Rusija tikėjosi rasti Ukrainą tokią, kokia ji buvo 2014 metais, kai Maskvos pajėgos be kovos užėmė Krymą ir parėmė separatistus, perėmusius kontrolę dalyje rytinio Donbaso regiono. Tačiau Ukraina dabar yra kitokia šalis, turinti daug stipresnę gynybą, pažymėjo lyderis.

Anot Ukrainos prezidento, dabar ne laikas atskleisti Ukrainos taktiką vykstančiose derybose su Rusija. 

„Darbą daugiau tyloje nei per televiziją ar feisbuke aš laikau teisingu keliu“, – sakė V. Zelenskis.

07:21 Apie 1.000 gyventojų evakuota iš Kyjivo apskrities

Apie 1.000 žmonių naktį į penktadienį buvo evakuoti iš Kyjivo apskrities. Jie buvo išvežti autobusais ir lengvaisiais automobiliais, rašo BBC. 

07:09 Vakarų Ukrainos miestuose aidi oro pavojaus sirenos

Oro pavojaus sirenos penktadienį ryte girdimos virtinėje Vakarų Ukrainos mistų, praneša šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pavojus skelbiamas Rivne, Volynėje, Lvive, Ternopiluose ir Ivano-Frankyjivske.

Liudininkai praneša apie iš Lvivo tarptautinio oro uosto kylančius dūmus, rašo „The Guardian“.

06:51 Niujorke pavogta šimtai neperšaunamų liemenių, paaukotų Ukrainai

Niujorke šimtai neperšaunamų liemenių, kurios buvo surinktos kaip policijos pareigūnų labdara ir turėjo keliauti į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, buvo pavogtos, ketvirtadienį pranešė policija ir labdaros organizacija.

Vagystė įvyko nevyriausybinės organizacijos „Amerikos ukrainiečių kongreso komitetas“ (Ukrainian Congress Committee of America, UCCA) būstinėje. Trečiadienį ten iškviesta policija buvo informuota, kad „apie  400 neperšaunamų liemenių buvo paimtos iš tos vietos“, – nurodė Niujorko policijos departamento atstovė leitenantė Jessica McRorie.

„Niekas nebuvo sulaikytas, vyksta tyrimas“, – pridūrė ji.

UCCA atstovė savo ruožtu sakė, kad apie 300 liemenių dingo iš organizacijos būstinės Manhatane.

„Nežinome... kodėl ir kaip“ įvykdyta ši vagystė, taip pat kas galėjo tai padaryti, naujienų agentūrai AFP sakė grupės atstovė.

06:44 Prezidentas lankys Lietuvoje dislokuotus JAV karius

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Pabradėje, Švenčionių rajone, lankys Lietuvoje dislokuotus JAV karius.

Anot prezidento patarėjo Tomo Beržinsko, Pabradėje bus kalbama apie Lietuvai būtiną turėti karinę įrangą bei priemones, taip pat būtinybę užtikrinti treniravimosi ir priimančiosios šalies paramą sąjungininkams. 

„Lietuva yra pasirengusi priimti JAV rotacines pajėgas nuolatinio buvimo pagrindais ir papildomus JAV karius, užtikrinant visą būtinąją priimančiosios šalies paramą. Mums itin svarbu toliau plėtoti strateginę partnerystę su JAV saugumo ir gynybos srityje ir užtikrinti spartų nacionalinių įsipareigojimų krašto gynybai vykdymą“, – teigė T. Beržinskas.

Švenčionių rajone, Pabradės poligone, dislokuota per 500 JAV karių. 

06:21 Rusija atšaukė JT balsavimą dėl Ukrainos, nesulaukusi paramos savo rezoliucijos versijai

Rusija atšaukė penktadienį planuotą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos balsavimą dėl „humanitarinės“ rezoliucijos Ukrainoje, nesulaukusi paramos iš artimiausių savo sąjungininkų, pranešė diplomatai.

Maskvai nepavyko sutelkti paramos rezoliucijos projektui iš Kinijos ir Indijos.

Rusijos pasiuntinys ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia patvirtino, jog penktadienį balsavimas neįvyks.

Rezoliucija bet kokiu atveju nebūtų priimta, nes Vakarų šalys ją vetuotų.

Vis dėlto Rusija tikėjosi, kad artimiausių jos sąjungininkių parama dokumentui būtų parodžiusi bent kokias nors globalaus palaikymo Maskvos, tęsiančios invaziją į Ukrainą, veiksmams.

Rusija iki šiol du kartus buvo atidėjusi balsavimą dėl šios kontroversiškos rezoliucijos, kuria smerkiami išpuoliai prieš civilius ir raginama suteikti būdus jiems saugiai išvykti iš karo draskomų teritorijų.

„Tai ciniškas žaidimas ypatingų žmogiškųjų kančių akivaizdoje“, – pareiškė Jungtinės Karalystės ambasadorė Barbara Woodward.

Tuo metu JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield sakė, kad Rusijos siūloma rezoliucija yra „farsas“ bei yra pasmerkta žlugti.

06:19 Gelbėjimo darbus subombarduotame Mariupolio teatre trukdo besitęsiantis apšaudymas

Praėjus daugiau nei parai po bombardavimo, kurio metu buvo sugriautas Mariupolio dramos teatras, kurio slėptuvėje nuo bombų slėpėsi apie 800 žmonių, toliau tęsiami gelbėjimo darbai, tačiau juos atlikti trukdo tebesitęsiantis Rusijos pajėgų artilerijos apšaudymas, rašo „Al Jazeera“.

Kol kas neaišku, kiek žmonių jau išgelbėta ar kiek iš viso nukentėjo per ataką.

Viena moteris, kuri teigė ruošusi maistą ten besislėpusiems žmonėms vaizdo įraše pasakojo, kad išgelbėta buvo daugiau nei 100 žmonių, tačiau, anot jos, viduje slėpėsi apie 800 žmonių.

06:10 J. Bidenas kalbėsis su Xi Jinpingu

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį rengiasi pokalbiui su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Pokalbis suplanuotas 15 val. Lietuvos laiku, jame ketinama aptarti situacija Ukrainoje, o JAV prezidentas bandys perspėti Kiniją nesuteikti paramos Rusijai.

05:55 Australija ir Japonija plečia sankcijas Rusijai

Australija ir Japonija nusprendė dar labiau sugriežtinti Rusijai dėl jos karo Ukrainoje taikomą sankcijų režimą.

Kanbera į sankcionuojamų fizinių ir juridinių asmenų sąrašą įtraukė Olegą Deripaską, Viktorą Vekselbergą bei 11 bankų, rašo BBC.

„Neseniai įtraukus Rusijos Centrinį banką, Australija nusitaikė į visas Rusijos vyriausybės institucijas, kurios yra atsakingos už Rusijos užsienio skolos išdavimą bei tvarkymą“, – sakė Marise Payne, Australijos užsienio reikalų ministrė.

Japonija sankcijų režimą pritaikė dar 15 fizinių asmenų bei 9 organizacijoms iš Rusijos, taip pat pagrindiniam šalies ginklų eksportuotojui, valstybiniam „Rosoboronexport“.

05:33 Laisvosios Europos radijas atidaro biurus Lietuvoje, Latvijoje

Laisvosios Europos Radijas/Laisvės radijas (RFE/RL) ketvirtadienį pranešė atidarantis biurus Lietuvoje ir Latvijoje.

Juose dirbs žurnalistai iš Rusijos ir Baltarusijos biurų, kur veiklą nuspręsta stabdyti dėl ribojimų žiniasklaidai, suintensyvėjusių po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Vilniuje ir Rygoje taip pat įsikurs skaitmeninio televizijos kanalo „Current Time“ komanda, naujuose biuruose bus vystomi tiriamosios žurnalistikos projektai veiks ir skaitmeninių inovacijų centrai.

„Nauji biurai leis RFE/RL toliau pasiekti mūsų auditorijas Rusijoje ir Baltarusijoje, nepaisant šių šalių Vyriausybių pastangų nutildyti nepriklausomą žurnalistiką“, – sakė RFE/RL prezidentas Jamie Fly.

„Esame dėkingi Latvijos ir Lietuvos vyriausybėms dėl jų įsipareigojimo spaudos laisvei ir jų paramos pažeidžiamiems žurnalistams, kurie turi ieškoti saugaus prieglobsčio užsienyje“, – pridūrė jis.

Rusija kovo pradžioje apribojo prieigą prie RFE/RL svetainės.

05:23 Partijų susitarimą dėl gynybos rengianti darbo grupė pradės darbą

Penktadienį į pirmą posėdį rinksis iš partijų atstovų sudaryta darbo grupė, turinti parengti naują susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos.

Pasak darbo grupės vadovo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, penktadienį planuojama aptarti darbo principus ir pagrindinius susitarimo momentus.

„Kitą savaitę tikimės turėti pirminį susitarimo variantą“, – BNS sakė jis.

05:11 ES smerkia Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje

Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos Ukrainoje įvykdytus „sunkius pažeidimus ir karo nusikaltimus“, ketvirtadienį pareiškė bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jų rėmėjų nuolatinį taikymąsi į Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, taip pat jų apgultį Mariupolio mieste“, – pranešime sakė J. Borrellis.

Rusija subombardavo teatrą Mariupolio mieste, kur šimtai žmonių ieškojo priebėgos nuo karo veiksmų, nepaisant to, jog ant šaligatvio abiejose pastato pusėse didelėmis raidėmis buvo užrašyt „DETI“ (rus. „Vaikai“).

Mariupolio valdžia „Telegram“ tinkle pranešė, jog maždaug 30.000 žmonių paliko miestą savo transportu.

Ji taip pat pridūrė, kad 80% gyvenamųjų namų mieste buvo sunaikinti, o aukų skaičius po teatro apšaudymo dar tikslinamas.

„Tokie tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra gėdingi, smerktini ir visiškai nepriimtini. Tai yra rimti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai“, – sakė J. Borrellis.

Rusija pagal tarptautinę teisę neturi teisės naudoti vienašalės jėgos prieš trečiąją šalį ir „todėl prisiima visą atsakomybę už šiuos karinės agresijos aktus ir visą jos sukeliamą sunaikinimą bei gyvybių praradimą“, teigė ES diplomatijos vadovas.

„Šių sunkių pažeidimų ir karo nusikaltimų vykdytojai, taip pat atsakingi vyriausybės pareigūnai ir kariniai vadai bus patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Anksčiau ketvirtadienį ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje vykdo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

J. Borrellis ketvirtadienį taip pat paragino Rusiją sukurti galimybes į Ukrainą netrukdomai patekti humanitarinei paramai.

05:03 Tarp Ukrainoje žuvusių civilių – amerikiečiai

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas ketvirtadienį patvirtino, kad JAV pilietis žuvo Ukrainos mieste Černihive, tęsiantis Rusijos invazijai.

Departamentas nepatvirtino amerikiečio tapatybės.

Jis yra mažiausiai antras JAV pilietis žuvęs Ukrainoje karo metu. Pirmoji identifikuota auka buvo amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas Brentas Renaud.

Černihivo policija feisbuke pranešė, kad miestas buvo smarkiai apšaudomas artilerijos ir kad tarp žuvusiųjų buvo JAV pilietis.

į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Černihive per pastarąsias 24 valandas mažiausiai 53 karo aukos buvo pristatytos į morgus, nurodė vietos gubernatorius Viačeslavas Chausas.