Ukrainai susitarti dėl taikos prireiks iki pusantros savaitės, Lietuvoje jau 17.800 pabėgėlių

• Ukrainos gynybos ministras paragino Europos Parlamentą pripažinti V. Putiną karo nusikaltėliu.
• Paryžius teigia, kad Rusija nėra įsitraukusi į derybas su Ukraina ir tik apsimeta, kad derasi.
• JK gynybos ministerija teigia, kad Rusijos sausumos puolimas sustojęs praktiškai visomis kryptimis.
• Mariupolyje smogta dramos teatro pastatui, kuris naudotas kaip civilių slėptuvė. Skelbiama, kad yra išgyvenusių, vyksta jų evakuacija.
• Kremlius atmetė JT aukščiausios instancijos teismo raginimą nutraukti agresiją Ukrainoje.
• Ukraina prašo Turkijos būti viena iš galimos sutarties dėl taikos su Rusija garantuojančių šalių.

Trečiadienio įvykių suvestinę galima rasti čia.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1365?placement=

23:00 Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime penktadienį 5 val.

22:50 ES smerkia Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje

Europos Sąjunga smerkia Rusijos Ukrainoje įvykdytus „sunkius pažeidimus ir karo nusikaltimus“, ketvirtadienį pareiškė Josepas Borrellis, bendrijos užsienio politikos vadovas.

„Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jų rėmėjų nuolatinį taikymąsi į Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, taip pat jų apgultį Mariupolio mieste“, – pranešime sakė J. Borrellis.

22:48 JAV: Rusijos veržimasis į Ukrainą sustojo

JAV gynybos departamentas teigia, kad Rusijos veržimasis į Ukrainą iš esmės sustojo.

„Akivaizdu, kad jie nebuvo pasiruošę atsidurti tokioje padėtyje, kurioje jie yra tris savaites. Rusijos kariai iš esmės sustingę visoje šalyje, nes susiduria su logistiniais iššūkiais ir labai ryžtingas Ukrainos pasipriešinimas“, – BBC citavo neįvardytą JAV gynybos pareigūną.

22:45 Rusija neigia karo nusikaltimus JT saugumo tarybos posėdyje

Jungtinių Tautų (JT) saugumo tarybos posėdyje Vasilijus Nebenzija, Rusijos atstovas, įvardijo, kad visa humanitarinė krizė „karinėje operacijoje“ yra sukelta Ukrainos, nes ji „naudojasi civiliais kaip gyvu skydu“.

Rusijos atstovas taip pat tikino, kad „Rusija jau yra gavusi 2,5 mln. žmonių prašymus evakuotis į Rusiją“, o evakuacijos žlunga dėl Ukrainos, kuri „nebendradarbiauja su Rusija“.

VŽ primena, kad iš Ukrainos jau pabėgo beveik 3 mln. civilių, beveik 2 mln. iš jų šiuo metu yra Lenkijoje.

22:26 Scholzas: karas Ukrainoje yra ne rusų tautos, o Putino karas

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, pareiškė, kad karas Ukrainoje yra ne rusų tautos, o Putino karas.

„Visiškai nepriimtina, kai iš Rusijos atvykstantys žmonės yra įžeidinėjami ar fiziškai puolami. Nes tai yra Putino karas. Už tai atsakingas tik jis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ skelbė O. Scholzas.

Taip pat kancleris patikino, kad Vokietija įsipareigoja suteikti pagalbą žmonėms, bėgantiems iš Ukrainos.

21:56 PSO: įvykdyti 43 išpuoliai prieš sveikatos įstaigas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė patvirtinusi, kad iki šiol Ukrainoje buvo įvykdyti 43 išpuoliai prieš sveikatos įstaigas.

PSO praneša, kad per karą žuvo 780 civilių, 1.252 buvo sužeisti.

21:41 Centrinės ir Rytų Europos miestų merai kreipėsi į JT dėl oro erdvės Ukrainoje uždarymo

Kanuose vykstančioje MIPIM parodoje, grupė Centrinės ir Rytų Europos miestų merų kreipėsi į Jungtines Tautas (JT) su prašymu imtis veiksmų ir uždaryti Ukrainos oro erdvę.

Remigijus Šimašius, Vilniaus meras, drauge su pusšimčiu kitų merų pasirašė kreipimąsi į JT.

„Aš ir kiti regiono merai kreipiamės į JT, kad jie „uždarytų dangų“ virš Ukrainos. Suprantame, kodėl NATO ir JAV nenori kištis pačios – taip būtų patvirtinamas Rusijos propagandos mašinos naratyvas apie „agresyvius“ ir „imperialistinius“ Vakarus. Rusija turi pralaimėti Ukrainai arba pasauliui, o JT atstovauja pasauliui. Svarbu nelaukti, todėl miestai irgi bando ką nors padaryti“, – „investmentmonitor.ai“ sakė R. Šimašius.

21:15 JT saugumo taryboje Rusija teiks humanitarinę rezoliuciją

Niujorke prasidėjo neeilinis Jungtinių Tautų (JT) saugumo tarybos posėdis, kurio metu bus aptariama humanitarinė krizė Ukrainoje.

Kaip praneša „Sky News“, Rusija parengė savo humanitarinę rezoliuciją, kurioje sakoma, kad neturėtų kentėti civiliai. Tačiau Rusijos rengtame dokumente nėra žodžio karas, neįvardijamas Rusijos vaidmuo invazijoje.

Pasak „Sky News“, Jungtinė Karalystė planuoja išreikšti pasipiktinimą šiuo dokumentu ir „neleisti Rusijai dėlioti savo naratyvų bei netikrų naujienų“.

20:58 J. Bidenas perspės Kinijos lyderį neteikti Rusijai karinės pagalbos

Joe Bidenas, JAV prezidentas, penktadienį įvyksiančio pokalbio su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu metu perspės Pekiną neteikti karinės pagalbos Rusijai, įsiveržusiai į Ukrainą, sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Prezidentas J. Bidenas rytoj kalbėsis su Kinijos prezidentu ir aiškiai pareikš, kad Kinija bus atsakinga už bet kokius veiksmus, kurių ji imsis Rusijos agresijai palaikyti“, – pabrėžė A. Blinkenas.

Jis taip pat pareiškė, kad pareiškė, kad Rusija nedaro jokių rimtų pastangų derybose su Kyjivu, kad užbaigtų jau į ketvirtą savaitę įžengusią savo invaziją Ukrainoje.

„Viena vertus, giriame Ukrainą, esančią prie stalo, nors ji yra bombarduojamą kiekvienos dienos kiekvieną minutę“, – sakė A. Blinkenas.

„Tuo pat metu nemačiau jokių reikšmingų Rusijos pastangų savo vykdomą karą užbaigti diplomatija“, – pridūrė jis.

20:42 A. Blinkenas: Rusijos atakos prieš civilius – karo nusikaltimas

Antony Blinkenas, JAV valstybės sekretorius, ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje, kur rusų pajėgos aktyviai atakuoja civilius.

„Sąmoningas taikymasis į civilius yra karo nusikaltimas. Po pastarųjų kelių savaičių nuniokojimo man sunku daryti išvadą, kad rusai elgiasi kaip nors kitaip“, – sakė A. Blinkenas.

20:36 Kosovas prašo JAV paremti jų siekį tapti NATO nariais

Vjosa Osmani, Kosovo prezidentė, ketvirtadienį paprašė Joe Bideno, JAV prezidento, paremti jos šalies siekį tapti NATO nare, kai Rusija deda pastangas destabilizuoti Balkanus.

Kosovas, kaip „proamerikietiškiausia ir labiausiai NATO palaikanti šalis pasaulyje“, yra atribota nuo Aljanso plėtros procesų, pabrėžiama laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „The Associated Press“.

V. Osmani ragino J. Bideną pasinaudoti JAV „lyderyste ir įtaka sudėtingam Kosovo narystės NATO procesui aktyviai palaikyti ir vystyti“.

20:33 Lietuvoje – 17.800 Ukrainos pabėgėlių

Iki trečiadienio į Lietuvą atvyko 17.785 karo pabėgėliai iš Ukrainos, tarp jų – 7.761 vaikas, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

99% atvykusiųjų – Ukrainos piliečiai. Vyriausiam atvykusiam žmogui – 93-eji.

Iš vaikų per 2.200 yra iki penkerių, dar 5.500 – nuo šešerių iki 17 metų. Tarp jų maždaug po pusę berniukų ir mergaičių.

Tarp suaugusiųjų beveik visos atvykusiosios yra moterys. Atvykę vyrai yra vieniši tėvai, lydintys asmenys ar turintys sunkių ligų.

Daugiausia asmenų buvo registruota trečiadienį – per 2.000.

Statistikos departamentas žada šios savaitės pabaigoje pradėti skelbti kas dieną atnaujinamus duomenis apie karo pabėgėlius.

20:29 Rusija į Ukrainą nuo karo pradžios paleido daugiau nei 1.000 raketų

Rusijos pajėgos nuo jų invazijos į Ukrainą pradžios paleido „daugiau nei 1.000 raketų“, ketvirtadienį CNN žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Taip pat JAV stebi karinio jūrų laivyno veiklą šiaurinėje Juodosios jūros dalyje prie Odesos krantų, tačiau per paskutines 24 valandas nebuvo jokių apšaudymų“ sakė pareigūnas.

20:00 Europos Taryba stabdo santykius su Baltarusija

Europos Taryba stabdo visus santykius su Baltarusija dėl jos dalyvavimo Rusijos agresijoje prieš Ukrainą. 

Nuo šiol Baltarusija nebegalės dalyvauti jokiuose organizacijos posėdžiuose ir veikloje, nutraukiamas bet koks techninis bendradarbiavimas, skelbiama Europos Tarybos pranešime.

Tačiau institucija žada palaikyti ir stiprinti santykius su Baltarusijos pilietine visuomene ir opozicija. 

19:53 J. Bidenas: V. Putinas yra žudikas diktatorius, kariaujantis amoralų karą prieš Ukrainos žmones

Joe Bidenas, JAV prezidentas, ketvirtadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, yra „žudikas diktatorius, grynas banditas, kariaujantis amoralų karą prieš Ukrainos žmones“.

„Putinas moka didelę kainą už savo agresiją“, – J. Bideną, kalbėjusį šv. Patriko dienos renginyje, citavo CNN.

19:32 Kremlius: puolimas Ukrainoje „išvalys“ Rusiją nuo „išdavikų“

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad puolimas Ukrainoje demaskuos „išdavikus“ Rusijoje, atkartodamas ankstesnį prezidento Vladimiro Putino raginimą „išvalyti“ Rusijos visuomenę.

„Tokiose situacijose daugelis žmonių pasirodo esantys išdavikai, – sakė Dmitrijus Peskovas, V. Putino atstovas. – Jie savaime dingsta iš mūsų gyvenimo. Kai kurie palieka savo pareigas, kai kurie išvyksta iš šalies. Taip vyksta apsivalymas.“

Tūkstančiai rusų pabėgo iš savo šalies per kelias dienas ar net valandas, V. Putinui vasario 24 dieną nusprendus pradėti plataus masto karinį puolimą Ukrainoje. Tikslus išvykusiųjų skaičius nežinomas.

Vis tik D. Peskovas pareiškė, kad „didžioji dauguma“ rusų palaiko prezidentą.

19:27 Prie Pasvalio į avariją pateko autobusas, vežęs pabėgėlius iš Ukrainos

Prie Pasvalio, kelyje Panevėžys–Ryga, į avariją pateko autobusas, vežęs 53 pabėgėlius iš Ukrainos nuo Lenkijos pasienio į Suomiją.

LRT duomenimis, per eismo įvykį sužeisti dešimt ukrainiečių. Sužeistieji nuvežti į Panevėžio ir Pasvalio ligonines. Likę keleiviai laikinai priglausti Saločių miestelio kultūros centre.

19:17 Kanada paskelbė sankcijų Baltarusijos pareigūnams

Kanada ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų 22 Baltarusijos gynybos ministerijos pareigūnams už leidimą Rusijai vykdyti atakas prieš Ukrainą iš jų šalies teritorijos.

Kanados užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad šiuo žingsniu „siunčiama aiški žinia  prezidento Putino bendrininkams. Palaikantys Ukrainos suvereniteto, teritorinio vientisumo ir nepriklausomybės pažeidimus bus patraukti atsakomybėn“.

Otava kaltina aukšto rango Baltarusijos pareigūnus, įskaitant Viktarą Soiko, kariuomenės oro pajėgų vadą, remiant ataką prieš Ukrainą ir „leidus, kad jų šalis taptų tramplinu Rusijos invazijai“.

19:04 Su JK gynybos sekretoriumi bandė susisiekti asmuo, apsimetęs Ukrainos premjeru

Benas Wallace'as, Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius, teigia, kad su juo bandė susisiekti asmuo, apsimetęs Denysu Šmyhalu, Ukrainos ministru pirmininku.

„Jis uždavė keletą klaidinančių klausimų ir sukilus įtarimui nutraukiau skambutį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė B. Wallace'as.

Kitame įraše jis įvykį apibūdino kaip „beviltišką“, pabrėžė, kad jokia Rusijos dezinformacija nenukreips dėmesio nuo Ukrainoje vykstančio karo. Gynybos sekretorius daugiau informacijos nepateikė.

18:28 Apie 30.000 žmonių pabėgo iš Mariupolio 

Mariupolio valdžia teigia, kad iki šiol miestą paliko apie 30.000 žmonių.

Vietos taryba skaičiuoja, kad mieste vis dar glaudžiasi daugiau nei 350.000 žmonių, praneša BBC.

18:06 „Lifosai“ leista atlikti dalį būtiniausių finansinių operacijų

Užsienio reikalų ministerijai suteikus Europos Sąjungos sankcijų išimtis Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“, ketvirtadienį leista atlikti dalį mokėjimų, patvirtina įmonė.

„Lifosa“ gavo teisę vykdyti dalį būtiniausių finansinių operacijų. Užsienio reikalų ministerijai pritaikius išimtį apribojimams disponuoti turimais ištekliais, bendrovė gali mokėti darbo užmokestį ir kitas išmokas darbuotojams, atsiskaityti už paslaugas, būtinas įmonės veiklai vykdyti“, – informuoja Nauris Vilkevičius, bendrovės viešųjų ryšių specialistas. 

Plačiau skaitykite čia.

17:50 Slovakija žada perduodi Ukrainai S-300 gynybos sistemas, kai turės „tinkamą pakeitimą“

Jaroslavas Nad', Slovakijos gynybos ministras, sakė, kad Slovakija pasiryžusi aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis S-300 ir diskutuoja su JAV bei kitais sąjungininkais dėl „tinkamo pakeitimo", nes tai vienintelė turima oro gynybos sistema šalyje. 

„Mes norime perduoti sistemas iš karto, kai turėsime tinkamą pakeitimą, nes jei atiduotume be pakeitimo, tai sukurtume saugumo spragą NATO“, – sakė J. Nad' per bendrą spaudos konferenciją su Lloydu Austinu, JAV gynybos sekretoriumi, praneša CNN.

17:41 Europos kosmoso agentūra sustabdė marsaeigio „ExoMars“ misiją, vykdytą su Rusija

Europos kosmoso agentūra (EKA) sustabdė Marso programą, kurią ji vykdė kartu su Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“.

Savo tinklalapyje paskelbtame pareiškime EKA teigė, kad toliau bendradarbiauti su „Roskosmos“, vykdant marsaeigio „ExoMars“ misiją, kuria siekiama atlikti Marso paviršiaus tyrimus, neįmanoma, reaguojant į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

EKA valdančioji taryba tokį sprendimą priėmė vienbalsiai.

17:33 Čečėnų savanoriai vyksta kovoti į Ukrainą kaip Rusijos pajėgų dalis

1.000 čečėnų savanorių vyksta kovoti į Ukrainą kaip šią šalį atakuojančių Rusijos pajėgų dalis, ketvirtadienį pranešė Ramzanas Kadyrovas, Čečėnijos autoritarinis lyderis.

Artimas Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, sąjungininkas R. Kadyrovas, kurio saugumo pajėgos buvo kaltinamos daugybe žmogaus teisių pažeidimų, per platformą „Telegram“ parašė, kad vienas iš jo giminaičių, Apty Alaudinovas, „vadovauja 1.000 savanorių iš Čečėnijos respublikos, vykstančių dalyvauti Ukrainos denacifikacijos ir demilitarizacijos specialiojoje operacijoje“.

17:21 Rusijai apšaudžius miestą Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 21 žmogus

Rusijos pajėgoms ketvirtadienį apšaudžius Merefos miestą Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar 25 buvo sužeisti, pranešė vietos prokurorai.

Artilerija anksti ketvirtadienį smogė mokyklai ir kultūros centrui netoli Charkivo esančiame mieste, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė regiono prokuratūra.

Institucijos duomenimis, 10 sužeistųjų būklė yra sunki.

Prie prokurorų pareiškimo pridėtoje nuotraukoje matyti per vidurį sugriautas daugiaaukštis pastatas išdaužytais langais, taip pat griuvėsius naršantys gelbėtojai.

Charkivas, antras pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestas, esantis maždaug už 30 km į šiaurę nuo Merefos, pastarosiomis savaitėmis buvo smarkiai sugriautas per intensyvius Rusijos antskrydžius.

17:18 M. Podoliakas: susitarti dėl taikos susitarimo punktų prireiks nuo kelių dienų iki pusantros savaitės

Šiandien, kovo 17 d., Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas Lenkijos žiniasklaidai užsiminė, kad susitarti dėl ginčytinų Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimo punktų prireiks nuo kelių dienų iki pusantros savaitės. M. Podoliaką cituoja „Unian“.

Paklaustas, ar svarstoma galimybė grąžinti Donecką ir Luhanską Ukrainos kontrolei, M. Podoliakas teigė, kad derybos tęsiamos.

„Derybos tęsiamos. Ieškome teisinės formulės. Kai ji bus surasta, Ukrainos ir Rusijos prezidentai tęs derybas specialiame susitikime“, – pabrėžė Podoliakas.

Jis taip pat buvo paklaustas, kur ir kada galėtų įvykti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas.

„Kai tik galutinai nustatysime sąlygas, pradėsime organizuoti susitikimą. Tai bus kitų savaičių tema. Tačiau mums vieta nesvarbi. Viskas, išskyrus Rusiją, yra įmanoma, – sakė Podoliakas.

17:09 Ukraina prašo Turkijos garantijų dėl potencialios sutarties su Rusija

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paprašė Turkijos tapti potencialios Kyjivo sutarties su Rusija garante – kartu su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos penkiomis nuolatinėmis narėmis ir Vokietija, ketvirtadienį pranešė Ankaros diplomatijos vadovas.

„Ukraina pateikė pasiūlymą dėl kolektyvinės saugumo sutarties: P5 (JT Saugumo tarybos nuolatinės narės), Turkija ir Vokietija. Rusijos Federacija neprieštarauja“, – viešėdamas Ukrainos vakariniame Lvivo mieste sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės yra JAV, Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.

16:56 EBPO: karas Ukrainoje nuo pasaulinės ekonomikos augimo šiemet nurėš 1 proc. punktą

Rusijos karinė invazija sukėlė humanitarinę krizę Ukrainoje, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių, ir kelia abejonių, ar toliau tęsis po pandemijos stebimas spartus pasaulinės ekonomikos atsigavimas, skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Vertinime pažymima, kad karas kelia didelį neapibrėžtumą ekonomikoms, toliau griaunami gyvenamieji namai ir infrastruktūra Ukrainoje, tačiau didžiausi iššūkiai kyla dėl 3 mln. pabėgėlių, kurie nuo karo pradžios pasitraukė į užsienį, o į Europą plūsta daugiau pabėgėlių nei per Sirijos krizę.

Plačiau skaitykite čia.

16:52 Latvija iškėlė baudžiamąją bylą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) ketvirtadienį pradėjo baudžiamąją procedūrą dėl karo nusikaltimų, kaip įtariama, įvykdytų į Ukrainą įsiveržusios Rusijos kariuomenės.

Pažeidėjai įtariami nusikaltimais žmoniškumui ir taikai, taip pat karo nusikaltimais, naujienų agentūrai BNS pranešė tarnybos atstovai.

VDD tyrėjai renka įrodymus, kad galėjo būti padaryta tokių rimtų nusikaltimų, kaip civilių gyventojų žudymas, naikinimas ir kankinimas, taip pat agresijos planavimas ir vykdymas bei nepagrįstas miestų naikinimas ir humanitarinės teisės pažeidimai.

Tarnyba ragina karo pabėgėlius, įskaitant Latvijos piliečius, kurie nukentėjo per Rusijos išpuolius Ukrainoje arba tapo jų liudininkais, pranešti apie nusikaltimus ir pasidalyti turimais įrodymais.

Prokurorai rinks pabėgėlių liudijimus apie įtariamus karo nusikaltimus ir perduos juos Hagoje įsikūrusiam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT).

16:37 Sirija ruošiasi remti Rusiją kare prieš Ukrainą

Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, artimiausiu metu iš Sirijos į Rusiją ir Baltarusiją planuojama perkelti ginklus, karinę techniką ir kitus išteklius, siekiant paremti Rusijos okupacines pajėgas. Sirijos prezidentas Basharas al Assadas pažadėjo aprūpinti Rusiją 40.000 kovotojų karui Ukrainoje.

16:33 JAV didina saugumo pagalbą Baltijos šalims iki 180 mln. USD

JAV Kongresas patvirtino 1,5 mlrd. USD dolerių (beveik 1,36 mlrd. eurų) biudžeto paketą, į kurį yra įtraukta 180 mln. USD saugumo pagalba Baltijos šalims.

Šios lėšos 2022 metais turėtų būti panaudotos finansuoti atskirai įkurtai Baltijos saugumo iniciatyvai. Naujai išskirta pagalbos suma yra daugiau kaip 10 mln. USD didesnė nei pernai.

Plačiau skaitykite čia. 

16:07 „LTG Cargo“ sustabdė visų bendrovei priklausančių vagonų judėjimą į Rusiją

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sustabdė visų bendrovei priklausančių bendram naudojimui skirtų vagonų teikimą pakrovai ir išnuomotų vagonų gabenimą į Rusiją – tai reiškia, kad sustabdytas viso „LTG Cargo“ vagonų parko judėjimas į Rusiją.

Bendrovė praneša, kad taip pat sustabdė ir bendro naudojimo vagonų gabenimą į Baltarusiją ir į kitas valstybes tranzitu per šias valstybes. Tačiau išnuomotų vagonų gabenimas į Baltarusiją dar nesustabdytas.

Plačiau skaitykite čia. 

15:53 JK Lenkijoje dislokuos oro gynybos sistemą

Jungtinė Karalystė (JK) Lenkijoje dislokuos savo moderniausią vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, ketvirtadienį Varšuvoje pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Sistema „Sky Sabre“ padėtų Lenkijai ginti savo oro erdvę nuo rusiškų ginklų.

„Būdama NATO sąjungininkė ir labai sena sąjungininkė,  Britanija palaiko Lenkiją, nes Lenkijai tenka reikšminga dalis šio karo padarinių naštos“, – sakė B. Wallace'as po susitikimo su gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku.

„Esame kartu su Lenkija ir saugome jos oro pajėgų bazę nuo bet kokios tolesnės Rusijos agresijos“, – pridūrė britų gynybos sekretorius.

Pagal naują susitarimą Londonas padės Varšuvai kurti tokią pačią oro erdvės gynybos sistemą.

JK vyriausybė neatskleidė, kada sistema bus dislokuota ir kuriam laikui.

B. Wallace'o teigimu, „Sky Sabre“ turi „galimybę garso greičiu pataikyti į teniso kamuoliuką“.

15:49 „Bellingcat“ vadovas: sulaikytas Rusijos nacionalinės gvardijos direktoriaus pavaduotojas

Žurnalistinių tyrimų grupės „Bellingcat“ vadovas, remdamasis trimis šaltiniais, skelbia, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) sulaikė Rusijos nacionalinės gvardijos direktoriaus pavaduotoją Romaną Gavrilovą.

Tai, remdamasis nepriklausomais šaltiniais, savo „Twitter“ paskyroje pranešė Christo Grozevas.

„Trys nepriklausomi šaltiniai praneša, kad FSB sulaikė generolą Romaną Gavrilovą, Rosgvardijos (VŽ – Rusijos kariuomenės dalinys, patyręs milžiniškų nuostolių Ukrainoje) vadovo pavaduotoją. R. Gavrilovas anksčiau taip pat dirbo FSO, V. Putino apsaugos tarnyboje“, – rašo Ch. Grozevas.

Anot Ch. Grozevo, „Sulaikymo priežastis neaiški: vieno šaltinio duomenimis, jį sulaikė FSB karinės kontržvalgybos departamentas dėl „karinės informacijos nutekinimo, dėl kurio žuvo žmonės“, o kiti du šaltiniai teigia, kad tai buvo „netaupus degalų švaistymas“.

15:31 Uzbekistanas nepripažins Maskvos remiamų separatistų

Uzbekistanas paragino diplomatiniu būdu ieškoti išeities iš „konflikto“ Ukrainoje ir pareiškė, kad nepripažins Maskvos remiamų separatistų Luhansko ir Donecko „respublikose“, praneša „Reuters“.

14:42 JAV ir Kinijos prezidentai pasikalbės apie karą Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasikalbės su Kinijos vadovu Xi Jinpingu apie reikalus, susijusius su Rusijos sukeltu karu Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.

Pekinas atsisakė pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl įsiveržimo į Ukrainą ir dėl padidėjusios įtampos kaltino Jungtines Valstijų politiką bei NATO plėtrą į Rytus.

„Abu lyderiai aptars konkurencijos tarp abiejų mūsų šalių valdymą, taip pat Rusijos karą prieš Ukrainą ir kitus abiem pusėms rūpimus klausimus“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime.

14:32 Paryžius įvertino Rusijos norą derėtis: tik apsimeta, kad tai daro

Rusija apsimeta, kad derasi su Ukraina, ir tuo pačiu tęsia karą kaimyninėje šalyje, laikydamasi brutalios strategijos, kurią Maskva taikė ir per kitus konfliktus, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

„Deja, vis dar susiduriame su ta pačia Rusijos logika – ji kelia maksimalistinius reikalavimus, nori, kad Ukraina pasiduotų, ir intensyvina apsiausties karą“, – laikraščiui „Le Parisien“ sakė J.-Y. Le Drianas.

„Kaip ir Čečėnijos Grozne bei Sirijos Alepe, yra trys tipiški elementai – beatodairiškas bombardavimas, vadinamieji humanitariniai „koridoriai“, skirti tam, kad jie galėtų apkaltinti kitą pusę jų nepaisymu, ir derybos, kurių vienintelis tikslas – tik apsimesti, kad deramasi“, – teigė ministras.

Pasak jo, Ukraina savo ruožtu „atsakingai ir atvirai dalyvauja derybose“.

Plačiau skaitykite čia.

14:14 Kinija žada saugoti savo įmones nuo Rusijai taikomų sankcijų

Pekinas imsis visų būtinų priemonių, kad apsaugotų Kinijos įmones nuo kitų vyriausybių veiksmų, susijusių su Rusijai įvestomis sankcijomis, ketvirtadienį sakė vienas Kinijos prekybos ministerijos pareigūnas.

Ministerijos atstovas Gao Fengas taip atsakė į klausimus dėl JAV perspėjimų, kad Kinijos bendrovės sulauktų pasekmių, jeigu mėgintų apeiti Maskvai taikomas sankcijas.

Plačiau skaitykite čia.

14:08 Ukraina ragina Europos Parlamentą pripažinti V. Putiną karo nusikaltėliu

Ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.

Toks pareiškimas pasirodė JAV prezidentui Joe Bidenui trečiadienį pavadinus Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą ir taip įsiutinus Kremlių.

„Tai ne šiaip karas. Tai valstybinis terorizmas. Agresorės reguliarioji kariuomenė stropiai naikina civilius gyventojus“, – vaizdo ryšiu Europos Parlamentui sakė O. Reznikovas.

„Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius prašydamas pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip padaryta Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.

O. Reznikovas atkreipė dėmesį į nuožmų pietinio Mariupolio uostamiesčio puolimą ir teatro, kur, kaip sakė pareigūnai, slėpėsi apie 1.200 moterų bei vaikų, subombardavimą.

Pasak ukrainiečių ministro, per tris V. Putino invazijos savaites Ukrainoje sunaikinta per 400 mokyklų, 110 ligoninių, 1.000 daugiabučių.

13:46 JK: mes pernelyg ilgai nieko nedarėme, kad sustabdytumėme V. Putiną

Vakarai „pernelyg ilgai nieko nedarė“, kad sustabdytų Vladimirą Putiną, Rusijos prezidentą, BBC sakė Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

L. Truss teigė, kad Vakarai aktyvesnių veiksmų turėjo imtis dar 2014 m. Rusijai pirmą kartą užpuolus Ukrainą ir įsitraukus į karinius veiksmus Sirijoje.

„Buvo pernelyg daug susitaikymo. Mes nepakankamai daug padarėme, kad mestume iššūkį Vladimirui Putinui ir šiuo metu mes matome šiuos baisius nusikaltimus, kurie pažeidžia tarptautinę teisę“,– teigė L. Truss.

JK užsienio reikalų ministrė tikino, kad JK lyderiavo Vakarų sprendime siųsti ginkluotę Ukrainai ir įvesti sankcijas Rusijai. Anot JK užsienio reikalų ministrės, ji norėtų matyti dar griežtesnes sankcijas Rusijos bankams, naftai ir dujoms.

„Jeigu V. Putinui pasiseks Ukrainoje, mes greičiausiai pamatysime dar daugiau agresijos ir Rytų Europoje“, – nurodė L. Trusss.

13:38 UNESCO parūpins neperšaunamų liemenių ir šalmų žurnalistams

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ketvirtadienį pranešė, kad parūpins neperšaunamų liemenių ir šalmų Ukrainoje dirbantiems žurnalistams po kelių reporterių, ruošusių reportažus apie Rusijos invaziją, žūties.

UNESCO taip pat organizuos mokymus internetu, kaip dirbti ir suteikti pirmąją pagalbą karo zonose. Be to, ji bandys netrukus surengti asmeninius mokymus žurnalistams vakariniame Lvivo mieste, į kurį iš apsuptos sostinės Kijevo persikėlė daug žiniasklaidos organizacijų.

„Žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai rizikuoja savo gyvybėmis Ukrainoje, kad suteiktų gyvybės gelbstinčios informacijos vietos gyventojams ir informuotų pasaulį apie šio karo tikrovę“, – sakoma UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay pranešime.

Pirmoji 125 liemenių ir šalmų partija bus išdalinta pirmiausia Ukrainos žurnalistams, „kurie anksčiau pranešė apie vietoje esančias problemas ir yra priversti atlikti karo korespondentų vaidmenį, nors yra nepasiruošę pavojams, su kuriais dabar susiduria“, nurodė agentūra.

Anot jos, nuo Rusijos invazijos pradžios prieš tris savaites žuvo mažiausiai keturi žurnalistai, tarp jų „Fox News“ operatorius ir ukrainietė, padėjusi jo komandai.

Taip pat žuvo amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas Brentas Renaud ir ukrainiečių reporteris Jevhenas Sakunas. Jų mirtis išprovokavo žiniasklaidos grupių protestus, kad Rusijos pajėgos nesugeba apsaugoti karo reporterių, kaip reikalauja tarptautinė teisė.

UNESCO taip pat pranešė, kad skirs lėšų Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos karštajai linijai, į kurią žurnalistai galėtų kreiptis prireikus evakuotis iš pavojingos zonos.

13:34 Iš Mariupolio griuvėsių išgelbėta daugiau nei 100 žmonių

Iš po Mariupolio teatro griuvėsių kol kas išgelbėta 130 žmonių. Žmonių gelbėjimo darbai tęsiami.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Ukrainos parlamento narė Olha Stefanišina.

„Geroji žinia, kurios mums taip reikia. Slėptuvė po Mariupolio dramos teatru – išliko. Jau išgelbėta apie 130 gyventojų. Nuolaužos tvarkomos toliau. Tai tikras stebuklas“, – rašė ji.

13:26 Rusijos pajėgos toliau atakuoja apsiaustą Mariupolį

Ukrainos prezidento biuras pranešė, kad ketvirtadienį anksti ryte Rusijos pajėgų aviacija vėl atakavo apsiaustą Mariupolio uostamiestį.

Biuras apie naujų antskrydžių aukas nepranešė. Smūgiai surengti mieste tęsiantis gelbėjimo darbams po trečiadienio atakos, per kurią buvo sugriautas Mariupolio dramos teatras, kuriame slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių.

„Žmonės patys palieka Mariupolį savo transportu“, – nurodė V. Zelenskio biuras ir pridūrė, kad „rizika žūti išlieka didelė“, nes rusų pajėgos anksčiau šaudė į civilius.

Biuras taip pat pranešė, kad praėjusią naktį buvo rengiami artilerijos ir aviacijos smūgiai įvairiose šalies vietose, įskaitant Kalynivką ir Brovarus šalia sostinės Kyjivo.

Anot jo, toliau tęsiasi susirėmimai, rusų pajėgoms bandant įžengti į į Mykolajivo uostamiestį šalies pietuose. Rytiniame Avdijivkos mieste visą naktį griaudėjo artilerija.

Ukraina sako, kad Rusijos pajėgos, įstrigus invazijai, vis dažniau naudoja artileriją ir vykdo antskrydžius.

„Priešas nesėkmingai klostantis antžeminei operacijai toliau atakuoja raketomis ir bombomis infrastruktūrą ir tankiai gyvenamus Ukrainos miestų rajonus“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

13:25 I. Šimonytė žada kompensacijas žmonėms, priėmusius ukrainiečius į savo namus

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė skirs kompensacijas žmonėms, į savo namus priėmusius nuo karo bėgančius ukrainiečius.

Pasak jos, kompensacijų tvarka bus patvirtinta ne vėliau kaip kitą savaitę.

„Aš nelabai žinau, kodėl čia reikia į visas diskusijas taip pat įvelti ir vargšus Ukrainos žmones, kurie bėga nuo karo ir kuriuos Lietuvoje daugelis žmonių atvira širdimi priima“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Bet aš noriu patikinti, kad kompensacijos žmonėms, kurie pasiūlys savo namus, Vyriausybės bus patvirtintos ne vėliau kaip kitą savaitę“, – pridūrė ji.

Valstybės institucijų duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios į Lietuvą atvyko beveik 18.000 ukrainiečių.

13:23 Seimas pritarė Lietuvai priešiškų valstybių įmonių šalinimui iš viešųjų pirkimų

Seimas ketvirtadienį pritarė pasiūlymams, kurie leis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų pašalinti šaliai priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis.

Pataisas pateikusi Vyriausybė teigė siekianti labiau apsaugoti nacionalinio saugumo interesus. Jos yra dalis iš daugybės iniciatyvų, nukreiptų prieš Rusiją ir Baltarusiją, Maskvai pradėjus karą Ukrainoje.  

Plačiau skaitykite čia. 

12:51 Ukrainos gynybos ministras: rusas, numetęs bombą ant Mariupolio teatro, yra monstras

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį sakė, kad rusas, kuris įvykdė Mariupolio teatro bombardavimą yra „monstras“.

O. Reznikovas tai sakė vaizdo įraše, kuriuo kreipėsi į Europos Parlamento narius. Anot Ukrainos gynybos ministro, Rusijos pilotas priėmė sprendimą numesti bombą, nors šalia pastato iš abiejų pusių buvo rusų kalba užrašytas žodis „vaikai“.

Kol kas lieka neaišku, kiek asmenų išgyveno ataką. Iš slėptuvės, kuri buvo teatro rūsyje po truputį evakuojami žmonės. Anot O. Reznikovo, teatro slėptuvėje buvo 1.200 moterų ir vaikų.

„Galite pamatyti iš paskelbtų nuotraukų, kurios darytos iš dronų, kad didelėmis raidėmis iš abiejų pastato pusių buvo užrašyta „vaikai“. Tam, kad pilotas, kuris bombarduoja miestą matytų užrašą. Ir vis tiek, nepaisant perspėjimo, monstras subombardavo teatrą“ ,– kalbėjo O. Reznikovas.

CNN patvirtino, kad palydovinės nuotraukos rodo, kad žodis „vaikai“ buvo užrašytas prieš bombardavimą.

12:34 Lietuva didina lėšas gynybai

Seimas be didesnių diskusijų pritarė šių metų biudžeto pataisoms, numatančioms lėšų gynybai didinimą iki 2,52% bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad krašto apsaugai 2022-aisiais bus skirta beveik 1,5 mlrd. Eur.

Seimo posėdyje ketvirtadienį balsuota dėl Vyriausybės skubos tvarka pasiūlyto biudžeto pakoregavimo. Kaip ir prognozavo parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, karo Ukrainoje akivaizdoje šis sprendimas buvo priimtas be kliūčių ir didesnių diskusijų, nes ir valdantieji, ir opozicija jau iš anksto pareiškė paramą projektui – už balsavo visi posėdyje dalyvavę 123 Seimo nariai.

Plačiau skaitykite čia.

12:29 Černigovas – ties humanitarinės katastrofos riba

Ukrainos naujienų tarnyba „Unian“ skelbia, kad Černigove nėra karšto ir šalto vandens, nėra elektros, sunaikinta visa svarbiausia miesto infrastruktūra.

Dėl Rusijos puolimo Ukrainos Černigovo miestas atsidūrė ties humanitarinės katastrofos riba. Jau kelias dienas nėra šildymo, elektros ir vandens, mažai maisto ir vaistų.

Apie tai interviu „RBC-Ukraina“ pranešė miesto meras Vladyslavas Atrošenko.

Jis pažymėjo, kad miestui gresia žarnyno infekcijų protrūkis – mieste nebeįmanoma užtikrinti tinkamų sanitarinių sąlygų, sunaikinta visa infrastruktūra.

„Per pastarąją pusantros paros smarkiai suintensyvėjo gyvenamųjų namų apšaudymas iš visų rūšių ginkluotės. Būtent gyvenamuosiuose rajonuose. Taikinių nesirenkama. Priešas smogia iš bet kur, atsitiktinai visame mieste“, – pridūrė Atrošenko.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos Federacija negailestingai apšaudo Černigovą, per dieną žuvo 53 ukrainiečiai.

12:18 Kremlius atšovė Tarptautiniam Teisingumo Teismui 

Kremlius atšovė nestabdysiantis invazijos į Ukrainą, Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismui pareikalavus tai padaryti.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) teigė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl Rusijos naudojamos karinės jėgos Ukrainoje ir pareikalavo nedelsiant nutraukti karinius veiksmus.

Kremlius pareiškė, kad TTT nurodymo neketina laikytis ir apkaltino Vakarų žiniasklaidą „pateikiant didžiulį kiekį melagienų“ apie vykstantį karą.

„Negalime atsižvelgti į šį sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad sprendimui įgyvendinti būtinas abiejų šalių – Rusijos ir Ukrainos – sutarimas.

„Šiuo atveju jokio sutarimo negali būti“, – sakė D. Peskovas.

12:11 Rusija sako patirianti beprecedentį kibernetinių atakų srautą

Rusijos vyriausybės puslapiai susiduria su precedento neturinčiu kibernetinių atakų srautu, sako šalies Skaitmeninių reikalų ministeriją, kurią cituoja naujienų agentūra TASS. Reaguodama į tai valdžia sako besiimanti veiksmų apriboti duomenų srautą iš užsienio.

Prasidėjus invazijai į Ukrainą, nuolatiniais programišių taikiniais tapo ne tik Kremliaus institucijų puslapiai, bet ir didžiosios įmonės. Problemų dėl nulaužtų interneto puslapių pastarosiomis savaitėmis turėjo, pavyzdžiui, avialinijos „Aeroflot“ ar bankas „Sberbank“, rašo „Reuters“.

Plačiau skaitykite čia. 

12:09 Caritas skelbia dar vieną daiktų rinkimo iniciatyvą Ukrainos žmonėms

Kovo 17–18 dienomis Lietuvos Caritas kartu su septynių vyskupijų Caritas centrais skelbia humanitarinės pagalbos Rusijos invazijos nualintos Ukrainos žmonėms rinkimo akciją, ketvirtadienį pranešė organizacija.

Nauji arba labai geros kokybės daiktai bus renkami Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaišiadoryse.

Renkami daiktai ir priemonės bus skirti Severodonecko miesto gyventojams.

Anot Carito, ukrainiečiams stinga žibintuvėlių su baterijomis, išmaniųjų telefonų, šorinio maitinimo akumuliatorių, skirtingo dydžio baterijų, elektrinių šildytuvų bei elektrinių virdulių. Svarbu, kad prietaisai būtų veikiantys.

Paaukoti prašoma storesnių, švarių pledų, jogos kilimėlių, naujų arba mažai dėvėtų apatinių termodrabužių, kojinių, miegmaišių.

Ukrainos Caritui bus perduotos ir higienos priemonės – šampūnai, dantų pasta, dantų šepetėliai, skutimosi priemonės (peiliukai ir mašinėlės), vaikiškos ir suaugusiesiems skirtos sauskelnės, moterų higieniniai paketai, muilas, drėgnos servetėlės ??vaikams. Paaukoti prašoma ir degtukų, bintų, tvarsčių, pleistrų.

Parama kovo 17-18 dienomis bus renkama Vilniuje, prekybos centruose „Panorama“ ir „BIG Vilnius“, Papilio g. 5 Kaune, Taikos pr. 29A Klaipėdoje, Gegužių g. 57 Šiauliuose, Upytės g. 3 Panevėžyje, Bažnyčios g. 42 Marijampolėje ir Brazio g. 6A Kaišiadoryse.

11:51 NATO karių į Ukrainą nesiųs

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Aljansas ketina reikšmingai sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne, tačiau nesiųs karių į karo purtomą šalį.

NATO narė Lenkija antradienį pasiūlė Aljansui pasiųsti į Ukrainą ginkluotą „taikos misiją“ teikti humanitarinę pagalbą, rusų pajėgoms tęsiant kruviną puolimą.

„Palaikome taikos pastangas, raginame Rusiją, prezidentą Vladimirą Putiną atitraukti savo pajėgas, bet neplanuojame dislokuoti NATO pajėgas pačioje Ukrainoje“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams po NATO šalių gynybos ministrų susitikimo.

11:34 Nežinoma apie žuvusius ir sužeistuosius 

Ukrainos parlamentaras Dmytro Gurinas, kurio tėvai šiuo metu yra įkalinti Rusijos apsiaustame Mariupolyje, BBC teigė, kad Mariupolio teatro pastatas visiškai sunaikintas, daugiau nei 1.000 moterų ir vaikų, kurie slėpėsi slėptuvėje šio teatro rūsyje šiuo metu yra įkalinti po griuvėsiais.

„Prieš kelias minutes gavau informaciją, kad yra išgyvenusių. Dar nežinome, kiek ir ar turime sužeistų, ar žuvusių. Tačiau kol kas atrodo, kad didžioji dauguma žmonių išgyveno“, – BBC kalbėjo D. Gurinas.

11:17 Mariupolyje neliko pastato, kuris nebūtų apgadintas

Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas sakė, kad 80-90% miesto teritorijos buvo paliesta Rusijos bombardavimų. Apie tai praneša „Forbes“.

„Manau, kad 80-90% miesto pastatų buvo paliesti bombardavimų. Nėra nė vieno pastato, kuris nebūtų vienaip ar kitaip apgadintas ar visiškai sugriautas“, – sakė Mariupolio mero pavaduotojas.

Mariupolis yra svarbus strateginis tikslas Maskvai, nes galėtų sujungti Rusijos pajėgas į vakarus esančiame Kryme ir Donbase rytuose, atkertant ukrainiečius nuo Azovo jūros.

Rusijos pajėgos daug dienų bombarduoja miestą, kur anksčiau gyveno apie pusė milijono žmonių. Mariupolyje nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, stinga maisto.

11:13 V. Zelenskis ragina Vokietiją nugriauti naują sieną

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio emocingame vaizdo kreipimesi į Vokietijos parlamentą prašė padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje.

„Tai ne Berlyno siena – tai Vidurio Europoje iškilusi siena tarp laisvės ir išnaudojimo, ir ši siena vis labiau auga su kiekviena bomba“, numesta ant Ukrainos, kalbėjo V. Zelenskis, ragindamas paremti jo šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje. 

Plačiau apie V. Zelenskio kalbą kviečiame skaityti čia. 

10:49 Vilniuje į lietuvių kalbos mokymus jau registravosi per 300 ukrainiečių

Į lietuvių kalbos mokymus per dvi paras užsiregistravo daugiau nei 300 Vilniuje apsistojusių suaugusiųjų iš Ukrainos, ketvirtadienį pranešė sostinės savivaldybė.

Trečiadienį mokymai prasidėjo pirmosioms dviem užsiregistravusiųjų grupėms – juos veda Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentai savanoriai. Mokymo grupių srautai formuojami atsižvelgiant į dalyvių registracijos formoje nurodytas galimybes dalyvauti pasiūlytais laikais bei mokamas užsienio kalbas – anglų arba rusų. 

„Kalbos kursai padės atvykusiems pabėgėliams geriau jaustis mūsų šalyje. Svarbūs yra ne tik patys lietuvių kalbos įgūdžiai, bet ir galimybė supažindinti su vietine kultūra ir užmegzti naujus socialinius kontaktus tokių mokymų metu,“ – pranešime spaudai teigia Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

10:44 Ukraina kreipėsi FATF įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą

Ukrainos valstybinė finansų priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarptautinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo prevencijos organizaciją (FATF), ragindama įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą.

„Kreipiamės prašydami pripažinti Baltarusiją šalimi, kuri savo veiksmais platina masinio naikinimo ginklus, ir nuspręsti įtraukti ją į FATF sankcijų sąrašą“, – rašoma Ukrainos tarnybos laiške šiai tarptautinei organizacijai.

FARF buvo įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.

„Iš esmės, Baltarusijos teritorija naudojama kaip tramplinas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, ir tai remia bei skatina Baltarusijos politinė vadovybė“, – teigiama Ukrainos kreipimesi FATF.

Be to, Ukrainos tarnyba paragino „Egmonto grupės“ – neformalios pasaulio finansinės žvalgybos padalinių asociacijos – vadovybę nutraukti Baltarusijos prieigą prie saugaus ryšio kanalų bei pašalinti ją iš organizacijos.

10:32 Daugiau nei 1,9 mln. ukrainiečių pasitraukė į Lenkiją

Nuo karo pradžios daugiau nei 1,9 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į Lenkiją, trečiadienį pranešė Lenkijos pasienio tarnyba. Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24 d. Iš viso nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė daugiau nei 3 mln. pabėgėlių, teigia Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra. Didžioji dalis jų pasitraukė į Lenkiją, Rumuniją, Moldovą, Vengriją ir Slovakiją.

Prieš karą Ukrainos populiacija buvo daugiau nei 43 mln. žmonių.

10:31 Po Mariupolio dramos teatru įrengta slėptuvė atlaikė bombos smūgį

Papildyta 11:36

Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Sergejus Taruta savo socialinio tinklo paskyroje pranešė, kad Mariupolio teatre įrengta slėptuvė nuo bombų atlaikė Rusijos pajėgų smūgį.

„Po baisios nežinomybės nakties, 22-osios karo dienos rytą, pagaliau geros žinios iš Mariupolio! Bombų slėptuvė atlaikė. Pradėta ardyti griuvėsius, žmonės išeina gyvi!“ – feisbuke parašė S. Taruta.

Šiuo metu vyksta gelbėjimo darbai bandant atkasti griuvėsius, žmonės yra evakuojami. Kol kas nėra žinių apie žuvusių ir sužeistų žmonių skaičių.

10:14 V. Zelenskis legalizavo Ukrainos virtualių aktyvų rinką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą „Dėl virtualių aktyvų“, kuriuo Ukrainoje pradedama kurti legali virtualaus turto, įskaitant kriptovaliutų, rinka.

Skaitmeninės transformacijos ministras Mykola Fiodorovas, komentuodamas šį prezidento dekretą, pabrėžė: „Dedame legalios virtualių aktyvų Ukrainoje rinkos pamatus, išvedame kriptovaliutų sektorių iš šešėlio“.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

09:59 Černigove trečiadienį žuvo 53 žmonės

Černigovo srities Gubernatorius Viačeslavas Čausas ketvirtadienį teigė, kad 53 civiliai žuvo trečiadienį per Rusijos pajėgų vykdytą miesto bombardavimą.

09:44 Kinija atmeta NATO raginimus pasmerkti Rusiją

Kinijos pareigūnai sukritikavo NATO dėl Aljanso komentarų, raginančių pasmerkti Rusijos agresiją. NATO aljansas pabrėžė, kad Kinija yra įsipareigojusi reaguoti ir padėti užbaigti Rusijos pradėtą karą, nes yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė.

Trečiadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Kiniją „aiškiai pasmerkti invaziją ir neremti Rusijos“.

Kinijos diplomatinė atstovybė prie ES sulygino Rusijos pradėtą karą Ukrainoje su incidentu 1999 m., kuomet NATO vadovaujama koalicija netyčia subombardavo Kinijos ambasadą Belgrade. Tuomet žuvo trys Kinijos žurnalistai.

„Kinijos žmonės gali suprasti skausmą ir kančią kitų šalių, nes mes niekada nepamiršime, kas subombardavo mūsų ambasadą Jugoslavijoje“, – cituojamas Kinijos diplomatinės atstovybės prie ES atstovas spaudai.

„Mums nereikia jokių pamokų iš tarptautinės teisės pažeidėjų... NATO ir toliau vykdo plėtrą ir turėtų persvarstyti savo veiksmus“, – pareiškė Kinijos pareigūnas.

Kinijos ambasada Belgrade buvo subombarduota per Kosovo karą. JAV atsiprašė dėl savo klaidos ir teigė, kad smūgis turėjo būti suduotas šalia esančiam kariniam objektui.

Kinija teigia, kad Rusijos invazija į Ukrainą atspindi „teisėtą susirūpinimą dėl saugumo“, NATO vykdant plėtrą į Rytus.

09:36 Dėl sankcijų Rusijai tranzitinių skrydžių per Lietuvą sumažėjo perpus

Dėl karo Ukrainoje Vakarams uždarius savo oro erdvę Rusijos vežėjams bei Kremliui ėmusis atsakomųjų veiksmų, tranzitinių skrydžių per Lietuvą sumažėjo perpus, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Kas Lietuvoje pasikeitė, tai tranzitinių skrydžių skaičius. (...) Tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius sumažėjo 50–60 proc. kažkur“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė politikas.

09:34 Medijų ir informacinio raštingumo stiprinimui bibliotekoms skirta 100.000 Eur

Stiprinant gyventojų medijų ir informacinio raštingumo veiklas, Kultūros ministerija bibliotekoms skirs 100.000 Eur.

Kaip ketvirtadienį informavo ministerija, ministro sudaryta darbo grupė, koordinuojanti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo veiklas bibliotekose, parengė 2022 metų veiksmų plano projektą. Šio plano veikloms ir skirtas 100.000 Eur finansavimas.

Šiemet numatoma parengti medijų ir informacinio raštingumo (MIR) programą ir metodiką, sukurti MIR platformą interneto svetainės bibliotekavisiems.lt pagrindu, suformuoti regioninius konsultantų tinklus gyventojų MIR kompetencijoms ugdyti.

09:30 M. Skuodis apie draudimą rusų laivams: ES delsiant gali būti regioninis sprendimas

Europos Sąjungai (ES) delsiant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos jūrų uostus, susisiekimo ministras Marius Skuodis kartoja, kad dėl to gali būti priimtas ir regioninis sprendimas.

„Jei tos diskusijos tęsis neįmanomai ilgai, tai, man atrodo, bus regioninis žingsnis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Pasak jo, dėl sankcijų rusų laivams Briuselyje vyksta labai daug diskusijų, tačiau kol kas galutinio žingsnio nėra žengta: „Dėl ko galiu tik apgailestauti, nes man atrodo, kad tą turėjome padaryti jau gerokai anksčiau“.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

09:28 Seimas svarstys rezoliuciją raginti paskelbti neskraidymo zoną virš Ukraino

10:54 Atnaujinta

Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią Jungtines Tautas (JT) virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną.

Už rezoliuciją vienbalsiai balsavo visi posėdyje dalyvavę 100 parlamentarų.

„Seimas ragina JT nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma patvirtintame dokumente.

Plačiau skaitykite čia.

09:18 Vokietija ragina nutiesti „solidarumo tiltą“ pabėgėliams iš Ukrainos

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį paragino ne Europoje esančias šalis daugiau prisidėti sprendžiant besiformuojančią pabėgėlių krizę, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui.

„Tai mano kreipimasis į mūsų draugus Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir visame pasaulyje... Dabar mes turime dirbti drauge, kad nutiestume solidarumo tiltą“ per Atlanto vandenyną, kalbėjo A. Baerbock per Vokietijos žemųjų parlamento rūmų posėdį.

„Kur galime padėti besąlygiškai, privalome padėti besąlygiškai. Kai kuriose srityse negalime to daryti, nes turime ekonominių priklausomybių, bet galime tai padaryti humanitarinėje srityje“, – pridūrė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Praėjusią savaitę Berlyne viešėjusi Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly sakė, kad jos šalis pasirengusi priimti ukrainiečių pabėgėlių.

08:54 Pakeliui į Pekiną skridęs S. Lavrovo lėktuvas apsisuko ir grįžo

Ketvirtadienį Pekine turėjęs nusileisti lėktuvas, kuriuo oficialaus vizito į Kiniją vyko Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, apsisuko pusiaukelėje pasiekęs Novosibirską ir grįžo atgal į Maskvą, praneša vokiečių leidinys „Bild“.

Lėktuvas buvo nuskridęs apie 2.800 km, kai atliko apsisukimo manevrą ir grįžo į Vnukovo oro uostą.

Kokios galėtų būti tokio sprendimo priežastys neįvardijama. Sekmadienį „Financial Times“ rašė, kad Rusija kreipėsi į Kiniją pagalbos dėl nesėkmingai vykstančios invazijos į Ukrainą, tačiau Kinija viešai neigia kaip nors prisidėjusi ar ketinanti prisidėti prie Maskvos veiksmų.

08:46 Rusijoje iškeltos pirmos bylos pagal drakonišką įstatymą dėl „melagienų“ apie kariuomenę

Rusijos tyrėjai trečiadienį iškėlė pirmąsias baudžiamąsias bylas pagal naują įstatymą, draudžiantį skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, Maskvos vadinamą rusų pajėgų „karine operacija“ kaimyninėje šalyje.

Kovo 4 dieną prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.

Pirmosios bylos pagal šį įstatymą iškeltos trims asmenims, kaltinamiems paskelbus melagingos informacijos susirašinėjimo forumuose ar socialiniuose tinkluose, nurodė Tyrimų komitetas savo tinklalapyje.

Bylos iškeltos remiantis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pateikta informacija. Įtariamųjų namuose atliktos kratos, apribotas jų judėjimas, rašoma tinklalapyje.

Tyrimų komitetas įvardijo vieną iš įtariamųjų – tai Veronika Belocerkovskaja, kaltinama tuo, kad socialiniame tinkle „Instagram“ skelbė melagingą informaciją.

„Buvau oficialiai pripažinta sąžiningu žmogumi“, – parašė V. Belocerkovskaja „Instagram“ žinutėje 900.000 savo sekėjų, kai buvo paskelbta apie jai iškeltą bylą.

08:42 JK Gynybos ministerija: Rusijos puolimas įstrigo visuose frontuose

Rusijos puolimas „yra įstrigęs visuose frontuose“, teigiama ketvirtadienio Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos ataskaitoje apie situaciją Ukrainoje.

Rusijai nepavyko pasiekti apčiuopiamos pažangos, ant žemės, jūroje ar danguje, o Rusijos pajėgos toliau patiria didelių nuostolių, teigiama ataskaitoje, kurią cituoja BBC.

„Ukrainiečių pasipriešinimas išlieka stiprus ir gerai koordinuotas. Didžioji dalis Ukrainos teritorijos, įskaitant didžiuosius miestus, išlieka ukrainiečių kontrolėje", – rašoma pranešime.

08:28 Ukraina prisijungė prie Europos elektros tinklų

Europos Sąjunga trečiadienį užbaigė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemos prijungimą prie bendrų Europos tinklų, įgyvendindama vos kiek daugiau nei prieš porą savaičių Kijevui duotą pažadą.

„Šioje srityje Ukraina dabar yra Europos dalis“, – Europos Komisijos pranešime cituojama energetikos komisarė Kadri Simson.

Ji pridūrė, kad prie Europos vieningos elektros perdavimo sistemos prijungta ir Moldova, kurios dalį kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.

„ES ir toliau rems Ukrainą energetikoje, užtikrindama atbulinį dujų srautą bei elektros energijos tiekimą, kurios jai labai reikia“, – pabrėžė K. Simson.

08:25 Kanada uždraudė RT transliaciją

Otava trečiadienį oficialiai uždraudė Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių RT ir „RT France“ transliacijas šalies teritorijoje, nurodžiusi, kad jų produkcija „nesuderinama su Kanados transliavimo standartais“.

Didieji televizijos paslaugų teikėjai Kanadoje nusprendė nutraukti RT transliacijas kelios dienos po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Naujas draudimas yra dar vienas žingsnis pirmyn.

„Transliavimas Kanadoje yra privilegija, o ne teisė“, – nurodė Kanados radijo, televizijos ir ryšių komisijos (CRTC) vadovas Ianas Scottas išplatintame pranešime.

„Žodžio laisvė ir įvairūs požiūriai yra būtina mūsų demokratijos dalis“, – pridūrė jis.

CRTC nurodė, kad jai susirūpinimą kelia „produkcija iš užsienio valstybės, kuria siekiama pakirsti kitos šalies suverenitetą, pažeminti konkrečios etninės kilmės kanadiečius ir pakenkti demokratinėms institucijoms Kanadoje“.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių diaspora – daugiau kaip 1,3 mln. žmonių.

Komisija inicijavo viešas konsultacijas, per kurias 350 iš 373 pasisakiusiųjų išreiškė nuomonę, kad RT transliacijos Kanadoje turėtų būti uždraustos.

08:13 Kinija nežinojo apie Rusijos planus pulti, rašo ambasadorius

Kinijos ambasadorius JAV Qinas Gangas savo komentare „The Washington Post“ rašo, Kad Kinijos liaudies respublika nežinojo apie Rusijos ketinimus veržtis į Ukrainą, o jei tokie planai būtų buvę žinomi, anot ambasadoriaus, Kinija būtų mėginusi puolimą sustabdyti.

„Pasakysiu labai aiškiai: teiginiai, kad Kinija žinojo, pritarė, ar kažkokiu būdu parėmė šį karą yra dezinformacija. Visi šie teiginiai tik nukreipia kaltę ir yra skirti Kinijai juodinti“, – rašė ambasadorius.

Verta paminėti, kad savo komentare Q. Gangas situaciją Ukrainoje apibūdino kaip karą, nors Pekinas oficialiai stengėsi susilaikyti nuo griežtesnių pasmerkimų Rusijos atžvilgiu.

07:50 Rusijai užpuolus Ukrainą, išaugo norinčiųjų namuose turėti ginklą skaičius

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje išaugo norinčiųjų namuose turėti ginklą skaičius.

Kaip LRT ketvirtadienį sakė Policijos departamento atstovas Audrius Čiupala, vien kovą dėl leidimo turėti ginklą kreipėsi keturis kartus daugiau žmonių nei įprastai.

„Labiausiai tas pagyvėjimas jaučiamas šį kovo mėnesį. Padidėjimą prašymų dėl leidimų ginklui fiksuojame apie keturis kartus“, – teigė pareigūnas.

07:44 JAV žvalgyba skaičiuoja mažiausiai 7.000 nukautų rusų karių

JAV žvalgybos duomenimis, mažiausiai 7.000 Rusijos karių jau žuvo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Šis skaičius yra gerokai konservatyvesnis už Ukrainos skelbiamus 13.000 nukautų rusų karių. 

07:17 Kauno centriniame pašte atidaroma erdvė Ukrainos kūrėjams

Ketvirtadienį Kauno centrinio pašto rūmuose, trečiame aukšte, bus atverta kultūrinė-kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“, skirta Ukrainos kūrėjams, menininkams.

Šis projektas įgyvendinamas kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis.

„Tai vieta Ukrainos žmonėms kurti ir susitikti, bendrauti, atsipalaiduoti, ar susisiekti su artimaisiais“, – teigia projekto koordinatoriai.

Anot jų, „CulturEUkraine“ platforma sieks, kad Ukrainos kultūros, meno ir balsas būtų girdimas plačiai Europos mastu, o pačių kūrėjų darbai ir idėjos nebūtų sunaikinami visa griaunančios karo agresijos ir turėtų saugią kultūrinę užuovėją.

07:13 Kyjive per raketos smūgį žuvo žmogus

Ketvirtadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive vėl aidėjo oro pavojaus sistemos, o virš miesto numuštos raketos nuolaužos kliudė 16-os aukštų gyvenamąjį namą, nuo ko šis užsiliepsnojo, skelbia Ukrainos gelbėtojų tarnybos.

Apie smūgį pranešta apie 5 val. vietos ir Lietuvos laiku. Skelbiama, kad vienas žmogus žuvo, dar apie 30 gyventojų buvo evakuoti iš pastato, rašo „The Guardian“.

06:52 Japonija pastebėjo rusų desantinius karo laivus

Japonijos pareigūnai skelbia pastebėję pro šiai šaliai priklausančią salą praplaukus Rusijos jūrų desanto karo laivus, kurie galimai judėjo Europos link, pranešė „Reuters“.

Laivai buvo pakrauti išsilaipinimui reikalinga įranga.

06:46 Ukraina teigia išlaisvinusi pagrobtą Melitopolio merą

Ukrainos pietinio Melitopolio miesto meras buvo paleistas į laisvę, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai, praėjus kelioms dienoms po to, kai Kyjivas pareiškė, kad jį pagrobė įsiveržusios Rusijos pajėgos.

Pasak Ukrainos prezidento ir parlamento, merą Ivaną Fedorovą penktadienį pagrobė Melitopolį okupavę Rusijos kariai, nes jis „atsisakė bendradarbiauti su priešu“.

Trečiadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbasi su I. Fedorovu telefonu ir sako, kad yra „laimingas girdėdamas gyvo žmogaus balsą“.

I. Fedorovas atsako, kad jaučiasi „daug geriau“.

„Ačiū, kad manęs neapleidote. Man reikės vienos ar dviejų dienų atsigauti, o paskui būsiu jūsų paslaugoms ir prisidėsiu prie mūsų pergalės“, – sako jis.

Ukrainos prezidentūros atstovė spaudai Daša Zarivna per Ukrainos televiziją vėlai trečiadienį sakė, kad V. Fedorovas buvo iškeistas į devynis paimtus į nelaisvę 20–21 metų Rusijos karius.

„Iš esmės tai yra vaikai, šauktiniai, kurių, anot Rusijos gynybos ministerijos, Ukrainoje nėra“, – sakė D. Zarivna.

„Bet visas pasaulis mato, kad jų čia yra“, – pridūrė ji.

06:29 Seimas balsuos dėl galimybės ukrainiečiams gauti socialinę paramą

Papildyta 12:56 

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisų paketą, kuris nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams leidžia pretenduoti į socialines išmokas.

Už visus teisės aktų pakeitimus Seimo nariai balsavo vienbalsiai.

Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą metams suteikti laikiną apsaugą visiems dėl karo iš Ukrainos pabėgusiems asmenims, šis statusas atvėrė kelią pabėgėliams gauti socialinę paramą.

Seimo priimtos Išmokų vaikams, Šalpos pensijų, Socialinių paslaugų bei kitų įstatymų pataisos leis ukrainiečiams pretenduoti į visas išmokas vaikams, kompensaciją ugdymo išlaidoms apmokėti, vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas ir kitas socialines išmokas. Jiems priklausys ir socialinės paslaugos.

Nuo karo pabėgusiems ir laikinąją apsaugą Lietuvoje turintiems ukrainiečiams bus mokamos ir šalpos pensijos, jie taip pat turės teisę į slaugos ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad pagalbos sulauks ir tie pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje ir gauna pensijas iš Ukrainos. Anot SADM, dėl karo Ukraina jiems išmokėti pensijų šiuo metu negalės, tad, kol situacija stabilizuosis, jiems bus mokamos šalpos pensijos.

Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę ukrainiečiai, kurie neturi pajamų, turės teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

06:17 JT Saugumo Tarybos narės ragina surengti skubų posėdį dėl Ukrainos

Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Albanija, Norvegija ir Airija paprašė ketvirtadienį surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl blogėjančios humanitarinės padėties Ukrainoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

„Rusija vykdo karo nusikaltimus ir taikosi į civilius gyventojus, – trečiadienį savo „Twitter“ paskyroje pranešė Britanijos diplomatinė atstovybė prie JT. – Rusijos neteisėtas karas Ukrainoje kelia grėsmę mums visiems.“

06:15 Vietos pareigūnai: Rusijos sugriautame teatre Mariupolyje slėpėsi per 1.000 žmonių

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sugriautame teatre apgultame Mariupolio uostamiestyje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių, o aukų skaičius dar nežinomas.

„Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime“, – „Telegram“ žinutėje teigė Mariupolio vietos taryba.

05:51 Mariupolio teatras prieš ir po atakos

05:39 Slovakija preliminariai sutinka perduoti S-300 sistemas Ukrainai

Slovakijos vyriausybė preliminariai sutinka su priešlėktuvinės rusų gamybos sistemos S-300 perdavimu Ukrainai su sąlyga, kad jos prarasti pajėgumai bus užpildyti NATO sąjungininkų suteiktais pajėgumais, pranešė CNN.

Du neįvardinti šaltiniai kanalui tvirtino, kad Slovakija pakeitimo tikisi iškart ir norėtų gauti priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“. Vokietija ir Nyderlandai jau pranešė pasiruošę nusiųsti šių sistemų Slovakijai.

Ketvirtadienį Slovakijoje lankysis JAV Gynybos sekretorius Lloydas Austinas, tikimasi, kad apie galimą sistemų perdavimą bus pranešta išsamiau.

05:11 Mariupolyje subombarduota arena su civiliais

Rusijos pajėgos trečiadienį subombardavo dramos teatro pastatą apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, pranešė vietos administracija.

Pranešime sakoma, kad pastate nuo Rusijos pajėgų smūgių slėpėsi šimtai gyventojų, įskaitant vaikus, bet apie žuvusius arba sužeistus žmones informacijos kol kas neturima.

„Šiandien Rusijos pajėgos sąmoningai ir ciniškai sunaikino dramos teatrą pačioje Mariupolio širdyje, – naujienų agentūra „Unian“ citavo Mariupolio miesto tarybos pranešimą. – Lėktuvas numetė bombą ant pastato, kuriame slėpėsi šimtai taikių mariupoliečių. Šio siaubingo ir nežmoniško veiksmo masto įvertinti kol kas neįmanoma, nes mieste toliau apšaudomi gyvenamieji kvartalai.“

Sprogus bombai sugriuvo teatro pastato centrinė dalis, o nuolaužos užvertė pastate esančios slėptuvės įėjimą.

Kovo 14 dienos palydovinėse nuotraukose, kuriomis pasidalijo privati bendrovė „Maxar“, matyti, kad abiejose teatro pastato pusėse ant žemės aiškiai rusų kalba išraižyti žodžiai „vaikai“.

Rusijos gynybos ministerija paneigė, kad jos pajėgos trečiadienį bombardavo miestą, ir pareiškė, esą pastatas buvo sugriautas per Ukrainos nacionalistinio bataliono „Azov“ sukeltą sprogimą.

Maskva teigia neatakuojanti civilių teritorijų, nors daugybė įrodymų liudija priešingai.

Pasak Ukrainos pareigūnų, Mariupolyje jau žuvo daugiau kaip 2.000 žmonių.

05:07 J. Bidenas V. Putiną pavadino „karo nusikaltėliu“

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą.

„Manau, jis yra karo nusikaltėlis“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki sakė, kad J. Bidenas „kalbėjo iš širdies“ po to, kai per televiziją pamatė vaizdus apie „barbariškus žiauraus diktatoriaus veiksmus įsiveržus į svetimą šalį“.

Pasak, J. Psaki, JAV Valstybės departamentas jau yra pradėjęs „teisinį procesą“ dėl Rusijos veiksmų nagrinėjimo.

J. Bidenas pirmą kartą pavartojo frazę „karo nusikaltėlis“, kalbėdamas apie V. Putiną. Vėliau trečiadienį amerikiečių prezidentas tviteryje parašė, kad „Putinas kelia baisų niokojimą ir siaubą Ukrainoje – bombarduoja daugiabučius namus ir gimdymo namus“.

Komentuodamas pranešimus, kad Rusijos kariai Mariupolio ligoninėje paėmė įkaitais gydytojus ir pacientus, J. Bidenas pareiškė: „Tai žiaurumai. Tai kelia pasipiktinimą pasauliui.“

Tuo metu Kremlius trečiadienį pareiškė, kad J. Bideno pavartota frazė „karo nusikaltėlis“ yra „nepriimtina ir neatleistina“.

„Manome, kad tokia retorika yra nepriimtina ir neatleistina iš valstybės, kurios bombos pražudė šimtus tūkstančių žmonių visame pasaulyje, vadovo pusės“, – V. Putino atstovą Dmitrijų Peskovą citavo valstybinės naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“.