ES skuba ieškoti strategijos, kaip mažinti kainas per karą Ukrainoje

Vyriausybės svarsto, kokiomis priemonėmis galėtų reaguoti, kad sumažintų įtampą įmonėms ir vartotojams, maisto kainoms pakilus į dešimtmečius nematytas aukštumas.  

Politinių priemonių arsenale - energijos mokesčių ir kainų mažinimas, taip pat tikslinė valstybės parama kai kurių žemyno šalių ekonomikoms nešant didesnę naštą už kitų.

Europos Komisija šio mėnesio pradžioje pareiškė, kad gali pratęsti biudžeto drausmės taisyklių taikymo stabdymą iki kitų metų, kelioms ES valstybėms raginant bendrai reaguoti į karo finansines pasekmes ir pandemijos sukeltus padarinius.

Kiekvienam savo

Švedija, kur mokestis kurui yra didžiausias Europoje, pirmadienį pranešė laikinai sumažinantis akcizą iki 1,30 SEK (0,12 Eur) už litrą, taikant 1,5 mlrd. USD (1,35 mlrd. Eur) specialių priemonių paketą.

Belgija ir Nyderlandai nusprendė mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) kurui – gamtinėms dujoms, elektrai ir šildymui – ir taip pat sumažinti akcizą degalams, kad pažabotų kainų augimą.

Pildami pilną 60 litrų baką Belgijos vartotojai sutaupys apie 10 Eur, o vidutinei olandų šeimai kaina už energijos sąnaudas sausį–birželį sumažės maždaug 140 Eur.

Belgijoje neturtingiausi namų ūkiai galės naudotis vadinamuoju „socialiniu tarifu“ elektrai ir gamtinėms dujoms iki rugsėjo.

Lenkijos vyriausybė pratęsė daugybę priemonių, kurių ėmėsi dar prieš karą Ukrainoje ir kurios turėjo veikti kaip „skydas“ nuo infliacijos.

Kaip praėjusį savaitgalį pažymėjo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, „kova su Putinu turi savo kainą“.

Nuo vasario 1 d. buvo sumažintas PVM dujoms, kuris anksčiau buvo 23%.

Maždaug 5 mln. šeimų Lenkijoje, į kurią atvyko mažiausiai 1,8 mln. ukrainiečių pabėgėlių, taip pat gaus pagalbos paketą, padėsiantį joms išgyventi maisto kainų augimą.

Yra ribos

Nepaisant daugybės priemonių, Europos valstybės neketina pernelyg atleisti savo finansinių diržų.

Italijos vyriausybė kovo pradžioje pranešė, kad planuoja „išlaikyti išmintingą biudžeto politiką“, vasarį paskelbusi apie 5,5 mlrd. Eur vertės pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti spartų namų ūkių sąskaitų augimą.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį nusprendė padvigubinti valstybės paramą kompensuojant išlaidas už šildymą, praėjusį mėnesį skyrusi pagalbos paketą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Tačiau Berlynas taip pat pažadėjo nuo kitų metų įjungti biudžeto stabdžius.

Tokia parama veikiausiai bus plečiama, reaguojant į degalų kainų šuolį – kaip Prancūzijoje.

Trečiadienį pristatydama savo „atsparumo planą“ Prancūzija pabrėžė, kad jos politika, biudžetui atsieisianti 6,9 mlrd. Eur, nėra grindžiama neribojamų išlaidų strategija.

Europinis sprendinys?

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as anksčiau šį mėnesį paragino ES partneres rasti „kolektyvinį europinį sprendinį“, kai kuriose šalyse aštrėjant krizei.

Vengrijoje, kur kuro kaina kontroliuojama nuo rudens, praėjusią savaitę kilo panika, pavienėse degalinėse pasibaigus degalams.

Vyriausybei teko apriboti degalų pylimą daugiau nei 7,5 tonos sveriantiems sunkvežimiams, numatant jiems specialias degalines.

Slovėnija, savo ruožtu, šią savaitę susidūrė su antplūdžiu transporto priemonių iš kaimyninės Italijos. Jos atvyksta pasipildyti atsargų po to, kai  slovėnų vyriausybė nusprendė nustatyti viršutines kainų ribas.

Ispanijoje, sparčiai kylant kainoms,  vyriausybė pažadėjo imtis veiksmų sunkvežimių vairuotojams pareiškus, jog dėl kylančios dyzelino kainos jie atsidūrė „katastrofiškoje“ situacijoje.

Ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas aplankė virtinę ES partnerių, siekdamas suderinti strategiją, kaip spręsti šią problemą kovo 24–25 d. vyksiančiame viršūnių susitikime.

Madridas taip pat leido suprasti, kad imsis vienašališkų priemonių, jeigu nepavyks pasiekti ir įgyvendinti bendro susitarimo.