G. Nausėda: nematau Lietuvoje nė vienos partijos, kuri nepasisakytų už gynybos išlaidų didinimą
Nauji antras ir trečias skyriai.
Penktadienį Pabradėje aplankęs čia dislokuotus Jungtinių Valstijų karius, valstybės vadovas žurnalistams sakė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, net ir tos partijos, kurios anksčiau kiek skeptiškai žiūrėjo į gynybos išlaidų didinimą, dabar labai nedviprasmiškai pareiškė, jog jos turi didėti. Prezidentas pridūrė turįs galvoje Socialdemokratų partiją.
„Dabar nematau Lietuvoje nė vienos partijos, kuri nepasisakytų už gynybos išlaidų didinimą, net ir įvertinus visus socialinius, ekonominius iššūkius, kurie iš dalies bus susiję su Ukrainos karu. Visi supranta, kad šalies nepriklausomybė prasideda ir baigiasi jos saugumu. Tik saugioje valstybėje mes galime kurti ir ekonominę gerovę“, – sakė G. Nausėda.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos. Jis turėtų numatyti šalies įsipareigojimus šioje srityje artimiausiems ketveriems–penkeriems metams.
G. Nausėda siūlo jau kitąmet šalies gynybai skirti 3% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiemet Seimui beveik 300 mln. Eur padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5% BVP.
2018 m. rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030–aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5% BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 m. priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
G. Nausėda taip pat pareiškė, jog Lietuva dirba, kad sudarytų sąlygas priimti sąjungininkų karius.
„Mes esame pasirengę, skiriame tam pinigų ir labai kryptingai dirbame, kad priimtume ne tik daugiau amerikiečių, bet ir priešakinių pajėgų, tai yra konkrečiai kitų NATO pajėgų čia Lietuvoje“, – sakė valstybės vadovas.
Anot jo, Pabradėje bus statoma 800 vietų papildoma stovyklavietė, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje taip pat numatyta statyti ir laikinas, ir nuolatines stovyklavietes sąjungininkų kariams.
„Nebus taip, kad atvyks karinės pajėgos, o mes būsime nepasirengę jų priimti. Tikrai esame pasirengę priimti, priimsime dar daugiau“, – tvirtino G. Nausėda.
Minimos stovyklavietės bus įrengtos iš krašto apsaugai šiemet papildomai skirtų lėšų.
Dislokuojami JAV kariai
Iki šiol Lietuvoje Švenčionių rajone, Pabradės poligone, buvo dislokuota per 500 JAV karių.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, kovo pradžioje Vilniuje viešėjęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pranešė, kad amerikiečiai Lietuvoje papildomai dislokuos 400 karių ir atsiveš artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos ir savaeigių artilerijos sistemų.
G. Nausėdos teigimu, dalis šių karių atvyko ar atvyksta į Lietuvą.
„Tie pajėgumai jau yra Lietuvoje. Man atrodo, kad didesnioji dalis jau yra atvykusi“, – kalbėjo jis.
Kariuomenės duomenimis, šiuo metu Pabradėje iš viso yra apie 700 JAV karių.
„Tai yra tankų vienetas, bataliono dydžio vienetas, sustiprintas artilerija ir trumpojo nuotolio sistemomis. Jis dabar turi ir amuniciją, ir savo pajėgumą: ugnies galią, manevrą, kuris galėtų vykdyti kovines užduotis – gynybines ir puolamąsias“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Savo ruožtu JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas teigė, kad pavasarį Lietuvoje iš viso bus per 1.000 JAV karių.
JAV Lietuvoje yra dislokavusios ne tik karius Pabradėje, bet ir naikintuvų F-35 Šiauliuose.
Pasak G. Nausėdos, į šalį siunčiamų karių skaičius nėra baigtinis, bet jis „priklauso nuo mūsų pajėgumų, kaip esame pasirengę priimti“.
Galimas stiprinimas ir laivais
Šalies vadovas taip pat teigė, jog sąjungininkų karių buvimas yra reikalingas, kad visi matytų, jog „kareiviški batai padėti čia, ant mūsų žemės“.
Jo teigimu, dar svarbiau, kokią ginkluotę partneriai atsigabena.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje sukurtas dirbtiniu intelektu grįstas terapinis rankų drebulio mažinimo prietaisas tūkstančiams Parkinsono ligos ir esencialinio tremoro pacientų visame pasaulyje gali atverti kelią į patogesnį ir lengvesnį gyvenimą. Inovaciją sukūręs lietuviškas startuolis „Vilimed“ vis plačiau praveria duris į JAV, Australijos ir Europos šalių rinkas. Tą daryti jam padeda ne tik unikalus produktas, bet ir jauni specialistai, kurie prie įmonės prisijungė padedant Inovacijų agentūros programai „Sparnai“.
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Investicinė sąskaita, startavusi šių metų pradžioje, turėjo paskatinti gyventojus investuoti savarankiškai. Į investicinę sąskaitą dairosi ir dalis šiuo metu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose. Juos gundo galimybės II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti savarankiškai. Ekspertai sutinka, kad investicinė sąskaita ėmė judinti lietuvius žengti į investicijų pasaulį, tačiau abejoja, kad tai taps alternatyva kaupti II pakopos pensijų fonduose.
Į statybų sektorių veržiasi naujas darbo kultūros modelis, kuris leidžia įmonėms greitai rasti reikiamų kompetencijų, o meistrams – patiems rinktis projektus ir darbų apimtis. Kas paskatino šią darbo santykių transformaciją, kokios apčiuopiamos naudos teikia dalijimosi ekonomika ir kokius mitus apie ją vis dar tenka griauti, pasakoja Evaldas Pankevičius, statybos darbų platformą „Valandinis.lt“ valdančios UAB „Valandinis“ vadovas.
„Svarbu ne tik kiek čia papildomai bus atsiųsta karių, bet ir svarbu tai, kad karinės įrangos požiūriu sulaukiame vis daugiau paramos. Ir ką man ypač svarbu girdėti, jog mes po truputį pradedame realesnius daryti darbus, stiprindami oro gynybą Lietuvoje. Ukrainos patirtis rodo, kad oro gynybos komponentė yra nepaprastai svarbi. Tai yra turbūt geriausia atgrasymo priemonė nedraugams žinoti, kad šiuo požiūriu esame pasirengę gerai“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad kalbama apie NATO sąjungininkų laivų dislokavimą Lietuvoje.
Lietuvos vadovas džiaugėsi Šiauliuose laikinai dislokuotais keturiais Jungtinės Karalystės kariniais sraigtasparniais, tačiau tvirtino, jog bus siekiama sprendimo NATO lygiu, kad oro gynybos pastiprinimas būtų vykdomas ilgalaikiu pagrindu.
„Oro policijos funkcija yra labai svarbi, bet tai tik dalinė funkcija, kuri negali atliepti visų mūsų poreikių, todėl oro gynybos sistemos dislokavimas taip pat yra nepaprastai svarbus, ir tai bus padaryta jau artimiausiais metais“, – sakė prezidentas.
NATO ir kitos Vakarų šalys Baltijos šalių gynybai daugiau dėmesio ėmė skirti dėl karo Ukrainoje, į kurią vasario pabaigoje įsiveržė Rusijos pajėgos.
