Dėl „Lean“ – tuščios lentynos, bet pilni sandėliai

Griežtai pagal lieknosios vadybos „Lean“ sistemą prekių pristatymas iš centrinių sandėlių į prekybos vietas vyksta dažniausiai tik antradieniais ir penktadieniais, prekės kraunamos tik į konkretaus dydžio sunkvežimius, kad jie nevažinėtų pustuščiai, galiausiai – nenoras prisiimti didesnės rizikos, o kas jei neišpirks – stabdė pardavimus neįprastai karštą savaitgalį, po kurio tuščios parduotuvių lentynos prekėmis ėmė pildytis tik antradienį.

„Prekybininkai neskaičiuoja, kiek jie galėjo parduoti, jeigu būtų turėję prekių, tačiau akivaizdu, kad šoktelėjusi paklausa neatitiko pasiūlos. Mažmeninė prekyba nuolat balansuoja ant ribos – kuo daugiau parduoti ir neužsiversti sandėlio nereikalingomis prekėmis. Natūralu, pardavimai remiasi pardavimo prognozėmis, kurios atsižvelgia ir į numatomą oro temperatūrą, tačiau daugeliui atveju veikia žmogiškasis faktorius ir dėl centralizuoto pardavimų valdymo nebuvimo kai kur matėme tuščias lentynas. Tai kas, kad vadovai parduotuvių vedėjoms liepė iš anksto užsisakyti daugiau ledų ir gėrimų, tačiau jos, žinodamos kad yra vertinamos ir pagal tai, ar neturi pas save sandėliuose per daug užšaldytų pinigų, pačios priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, jeigu ir užsakė augiau, ne visas tilpo į transportą ir buvo atvežta tiek, kiek tilpo“, – dėsto p. Nerius Jasinavičius, konsultacijų bendrovės „TOC sprendimai“ vadovas.

Anot jo, esant prekybos pikui nesuveikė tiekimo grandinė, kuri nebuvo lanksti dėl įdiegtos valdymo sistemos „Lean“. „Šis instrumentas nėra blogas ir jis veikia gerai, kai yra tinkamai naudojamas. Tačiau jo dėka prekybininkai taupo transportavimo kaštus, o po to stebisi, kodėl pas juos visada trūksta prekių. Lankstumas pardavimuose yra labai svarbus, nes kliento kantrybė yra nulinė“, – pažymi pašnekovas.

Vis tik, pasak p. Jasinavičius, kai toks prekybos pikas ištinka vieną kartą per metus, nėra jau taip blogai pritrūkti prekių. „Kur kas blogiau ir verslui daugiau kainuoja per visus metus išlaikyti dar tris ledų šaldytuvus, nežinant, kada šoktels oro temperatūra“, – sako jis.

Bent kokiu atveju, centralizuotas pardavimų valdymas, automatizuotas prekių likučių sekimas ir žmogiškojo faktoriaus sumažinimas, pasak p. Jasinavičiaus, leidžia suvaldyti pardavimus net piko metu.

Ledų turėjo pilną sandėlį

Mantas Šalauskas, bendrovės „Iceco ledai“ vadovas, paklaustas, ar nepritrūko ilgąjį savaitgalį ledų, iškart atšovė: „Mes turėjome pilną sandėlį, nesuveikė tiekimo grandinė“.

Ledų gamybą bendrovė pradeda sausio viduryje ir intensyviai ją vykdo iki rugpjūčio galo, todėl visada turi, ką pasiūlyti prekybininkams. „Jau žiemą pradedame gaminti ledus į sandėlį ir ruošiamės vasaros pardavimams. Ledų galiojimo laikas yra du metai, tačiau esant didelei paklausai, jie parduotuvių šaldytuvuose gali atsiduri ir tik ką pagaminti. Stengiamės taip planuoti gamybą, kad nepritrūktume. Praėjusį karštą savaitgalį ledų taip pat nepritrūko, trūko mažmeninės prekybos tinklų logistikos, dėl ko galutiniame prekybos taške prekių nebuvo. Prekybininkai nesureagavo dėl paprastos priežasties, jie neturėjo kur iš anksto sandėliuoti“, – dėsto p. Šalauskas. Anot jo, prekybos vietose šaldymo plotų nepakanka atlaikyti tokius pardavimų pikus, koks buvo pastarąjį Joninių savaitgalį.

„Centriniuose prekybininkų sandėliuose mes esame įsipareigoję užtikrinti tam tikrą kiekį ir likutį ir tą garantavome ir šį savaitgalį, tačiau veždami prekes į parduotuves kelis kartus per savaitę, prekybininkai tiesiog nespėjo, pritrūko transporto ir šaldytuvų pačiose parduotuvėse“, – svarsto jis.

Pasak jo, šiemet ledų pardavimai yra didesni 20-30% nei planuota dėl gana šilto gegužės mėnesio, kas lėmė ankstesnė ledų sezono pradžią. Didžiausių pardavimų tikimasi liepos mėnesį.

Šlavė kremus nuo saulės

Didesnius pardavimus ilgąjį savaitgalį fiksavo ir vaistinės. „Dėl itin aktyvios saulės, per savaitgalį buvo nupirkta net 93% daugiau kremų nuo nudegimo. 80% daugiau įsigyta apsauginių kremų nuo saulės. Kaip ir kiekvieną karštą vasaros savaitgalį, žmonės pasirūpina kelionių vaistinėlėmis, vaistais nuo alergijos, repelentais nuo uodų ir priemonėmis mažinančiomis niežulį po įkandimo. Jau keletą metų stebime tendenciją, kad likus dienai iki Joninių, 40% padidėja priemonių virškinimui gerinti populiarumas. 50% išauga maisto papildo aktyviosios anglies įsigijimai”, - sako Laura Bielskė, vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė.

Tiek karštuoju metų laiku, tiek ir prieš didžiąsias metų šventes vaistinių tinklas laikosi savo kokybės standarto, pagal kurį pardavimų planavimas vykdomas labai iš anksto.

„Po kiekvieno tokio savaitgalio papildome standartą tam tikromis detalėmis, kad ateityje dirbtumėm dar efektyviau. Visa esmė – labai iš anksto vykdomas planavimas. Tiekėjai perspėjami dar likus geram mėnesiui iki švenčių. Prekės į vaistines didesniais kiekiais skirstomos ir automatiškai ir atskirai kiekvienai vaistinei užsakant kažką individualiai. Neslepiam, kad sekame ir orų prognozes. Tai suteikia daugiau aiškumo, ar reikės daugiau pagalbos siekiant apsaugoti klientus nuo vabzdžių, ar nuo saulės, ar net nuo staigių oro pokyčių sukeliamų negalavimų, tokių kaip peršalimas, gerklės skausmas“, – dėsto pašnekovė.

Paklausta, kaip pavyksta užtikrinti, kad tiekėjai būtų pasiruošę tiekti prekes, kai jų ima trūkti, arba kad nepritrūktų, p. Bielskė sako, kad nuolat stebint prekių likučius jie papildomi per dvi dienas, su tiekėjais taip pat dalijamasi rizika. „Jeigu prekių užsakoma per daug, kartais tiekėjai pageidauja geriau grąžinti prekes jiems, kartais, pasiūlyti rinkodaros veiksmus“, – sako ji.

Pasak p. Bielskės, ilgąjį Joninių savaitgalį pavyko turėti visų reikiamų prekių, jeigu tam tikros konkrečios pakuotės jau nebuvo, tai pirkėjams buvo pasiūlymas tokios pat sudėties ir paskirties kitas produktas.