Lyderystės krizė Vakaruose: vieni blaškosi ir neturi laiko politikai, kitiems durys neatsiveria dešimtmečiais

O. Scholzo ir E. Macrono duetas neveikia, nes jie ir asmeniškai vienas kitam nejaučia didelio draugiškumo. Annegret Hilse („Reuters“/ „Scanpix“) nuotr.

Naujasis NATO vadovas turėtų būti iš santykinai naujos Aljanso valstybės narės, kuri gynybai skiria ne mažiau kaip du procentus BVP, geriausia, jei tai būtų moteris. Taigi, logiška, kad kriterijus atitinka Nyderlandų premjeras Markas Rutte, kalbėdama su žurnalistais ir išreikšdama savo susidomėjimą postu pokštavo Estijos premjerė Kaja Kallas.

Dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas darbą pradėjo 2014 m., o baigs šių metų spalį. J. Stoltenbergo įgaliojimai buvo pratęsti keturis kartus – jis yra antras ilgiausiai dirbantis NATO generalinis sekretorius. Ilgiau šiame poste buvo tik Josephas Lunsas, buvęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras.

Rusijai užpuolus Ukrainą, NATO vadovo postas kaip niekada svarbus ir reikšmingas. Europa jau dabar gyvena ypač neramiais laikais smarkiai pasikeitus saugumo situacijai. Itin didelę įtampą kelia ir šių metų lapkričio pradžioje įvyksiantys JAV prezidento rinkimai. Kol kas Respublikonų partijoje pergales šluoja buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ne kartą yra viešai suabejojęs tuo, ar Amerika apskritai turėtų likti Aljanse.