Paulius Jurkevičius: Karalienės Margaritos kodas

Neapolyje karaliaus nėra. Bet yra karalienė. Jos vardas – Margherita. Pauliaus Jurkevičiaus nuotr.

Ten buvo keturi statūs, numindyti laipteliai – jie vedė iš picerijos tualeto link. Nusprendžiau pasilypėti ant ketvirtojo, kad telefono kamera apimtų visą vaizdą – krosnį, stalus, valgančius žmones, padavėjų judėjimą, gal net triukšmą, pakibusį tarp salės skliautų. Ketinau sustabdyti Neapolio kasdienybės akimirką. Bet Neapolis be ceremonijų sustabdė mane: „Bammm!“ – suskambo mano kaukolė, atsimušusi į travertino skliautą.

„Daug kam tai atsitinka. Tokia pas mus panoraminės fotografijos kaina“, – be šypsenos juokavo pralėkdamas padavėjas.

O man atrodė, kad aš galutinai susidraugavau su šiuo miestu... Atrodė, kad jį perpratau, pažįstu, jaučiu. Suvokiu jo gudrybes, pavojus, žinau rajonus, į kuriuos neveža taksi, nebepaklystu quartieri spagnoli – ispanų kvartalų – labirinte. Jaukinausi Neapolį maždaug dešimtį metų. Lėtai ir pagarbiai. Neskubėdamas su išvadomis. Nesureikšmindamas chaoso tarp piazza Garibaldi ir Stazione Centrale – Garibaldi aikštės ir geležinkelio stoties. Nekeikdamas šiukšlių net tada, kai jų buvo daugiau nei Romoje.