Lenkijos politika – pinigai ir teisingumas

Publikuota: 2019-03-09
Jarosławas Kaczyńskis teigia, jog nori, kad jo brolio dvynio Lecho vardu pavadintas institutas taptų stipriausia Lenkijos dešiniųjų strateginės analizės organizacija. „Reuters“ nuotr.
Jarosławas Kaczyńskis teigia, jog nori, kad jo brolio dvynio Lecho vardu pavadintas institutas taptų stipriausia Lenkijos dešiniųjų strateginės analizės organizacija. „Reuters“ nuotr.
 

2019 m. sausio pabaigoje Lenkiją sukrėtė didžiausias iki šiol skandalas dėl valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (lenk. „Prawo i sprawiedliwość“, PIS) ir jo lyderio veiklos.

Buvo paviešinti partijos lyderio Jarosławo Kaczyńskio pokalbiai su verslininku iš Austrijos, kuriame juodu aptarinėja dviejų dangoraižių statybas sklype Varšuvos centre, kuris priklauso bendrovei „Srebrna“, artimai susijusiai su J. Kaczyńskiu ir jo aplinka. Jeigu J. Kaczyńskis įvykdytų savo planą, jo partija taptų visiškai finansiškai nepriklausoma ir užtikrintų jos veikėjams finansinį stabilumą metams.

PIS šiandien ir taip yra turtingiausia partija Lenkijoje, tiesiogiai arba netiesiogiai valdanti (anot nekilnojamojo turto ekspertų) virš 100 mln. zlotų (apie 23 mln. eurų) vertės turtą. Dar iš biudžeto gauna apie 3 mln. eurų (apie 12 mln. zlotų) dotacijų.

Iš biudžeto finansavimą gauna tik partijos, kurios yra parlamente. PIS ne visada buvo parlamentinė partija. Ir būtent pajamos iš netiesiogiai valdomo nekilnojamojo turto, kurį J. Kaczyńskis ir jo partijos bendražygiai perėmė iš Lenkijos komunistų partijos, leido ištverti sunkų laikotarpį. Pawełas Piskorskis, buvęs aktyvus politikas liberalas, kuris dar 1990 m. bendradarbiavo su J. Kaczyńskiu, savo knygoje apie Lenkijos politinę sceną po 1989 m. permainų aiškina, jog jau tada dabartinis PIS lyderis savo bendražygiams aiškino, kad jeigu nori ilgus metus likti politikoje, reikia sukurti solidžius partijos finansinius pamatus ir turėti rimtą įtaką žiniasklaidoje.

Nelabai praktiško žmogaus įvaizdis

Vis dėlto J. Kaczyńskis ilgus metus kūrė įvaizdį doro politiko, kuriam rūpi tik visuomenės, o ne jo asmeninė gerovė. Tai buvo įvaizdis nelabai praktiško žmogaus, kuris nesivaiko finansiniuose reikaluose. Jis, pavyzdžiui, iki šiol neturi banko sąskaitos. Reikia pripažinti, kad sukurti tokį įvaizdį jam padėjo jo politiniai oponentai. Gana naiviai manė, kad toks nerangaus politiko įvaizdis atstums nuo jo rinkėjus. Pasirodo, jie buvo neteisūs. Toks lyderis patiko nemažai visuomenės daliai, kuri kiek sutriko naujoje gyvenimo po 1989 m. permainų realybėje. Šiandien J. Kaczyńskis juokiasi iš to. „Jeigu jie mano, kad mano įvaizdis apsiriboja tuo, jog aš valgau tik duoną ir geriu vandenį, o apie ekonomiką neturiu jokio supratimo, galiu pasakyti tik tiek, kad tai klaidingas įvaizdis“, – aiškino jis dienraščiui „Gazeta Wyborcza“. 

Ir iš tiesų paaiškėjo, kad J. Kaczyńskis puikiai išmano finansus ir yra puikus ekonomistas.

2019 m. sausio pabaigoje dabar opozicinis dienraštis „Gazeta Wyborcza“ publikavo politiko 2018 m. liepos pokalbius su austrų verslininku Geraldu Birgfellneriu. Pokalbyje aptartos dvejų dangoraižių statybos Varšuvos centre. Du dangoraižius, arba dvynių bokštus, kaip jau spėta pavadinti projektą, turėjo pastatyti artima J. Kaczyńskiui ir jo aplinkai bendrovė „Srebrna“ (pavadinta taip pagal gatvės, kur yra sklypas, priklausantis bendrovei, pavadinimą).

nuotrauka::1

Pasirodė, jog J. Kaczyńskis sustabdė investiciją, kai tapo aišku, kad Varšuvos valdžia neišduos leidimo statyboms. Lenkijos sostinę daug metų valdo PIS didžiausia konkurentė Piliečių platforma (lenk. „Platforma Obywatelska“, PO). Varšuvos merė pradžioje bandė atimti iš PIS nekilnojamąjį turtą Srebrna gatvėje. Kai tai nepavyko, net per teismus bandė blokuoti bet kokius veiksmus sklype. Tai nebuvo sudėtinga, nes dar nebuvo išspręsti visi prieškario sklypo savininkų klausimai.

Bendrovė „Srebrna“ planavo pastatyti Varšuvoje, Srebrna gatvėje, du 190 metrų aukščio bokštus. Pagal projektą čia turėjo įsikurti viešbutis, komercinės patalpos, biurai ir Lecho Kaczyńskio, Jarosławo dvynio brolio ir Lenkijos prezidento, kuris žuvo lėktuvo katastrofoje 2010 m., institutas.

Pinigų statyboms turėjo duoti valstybinis bankas „Pekao SA“. Bankui vadovauja PIS žmogus. Iš publikuotų pokalbių matyti, kad banko prezidentas buvo pasiruošęs be jokių kliūčių suteikti 1,3 mlrd. zlotų (apie 300 mln. eurų) paskolą statyboms. Tiek turėjo kainuoti visas projektas. Iš tos sumos verslininkas iš Austrijos turėjo gauti 1,3 mln. eurų.

Nors Varšuvoje valdžią tvirtai savo rankose turėjo PO, J. Kaczyńskis neprarasdavo vilties, kad jo partijai pavyks perimti valdžią Lenkijos sostinėje per 2018 m. rudens savivaldybės rinkimus. Tada nebūtų jokių kliūčių realizuojant statybų projektą. Kai daugmaž 2018 m. rugpjūtį tapo aišku, kad perimti valdžios sostinėje nepavyks, J. Kaczyńskis sustabdė projektą. Pokalbiuose su austrų verslininku aiškino, kad viskas dėl politinių motyvų. Kartu atsisakė sumokėti jam atlygį už nuveiktus darbus. O G. Birgfellneris jau į projekto parengimą buvo įdėjęs nemažai pinigų. Jis buvo sumokėjęs už bokštų projektą, statybų plano paruošimą, turto vertinimą ir kitus darbus. Pradėjo derybas su rangovais, samdė inžinierius ir kitus specialistus.

Anot „Gazeta Wyborcza“, austras jau ankščiau pradėjo nujausti, kad gali kilti problemų, dėl to nusprendė įrašinėti pokalbius. O kai tapo aišku, kad nieko negaus, įrašus perdavė žurnalistams.

Kodėl G. Birgfellneriui buvo patikėtas vienas svarbiausių J. Kaczyńskio projektų? Austras yra J. Kaczyńskio pusbrolio Jano Marios Tomaszewskio žentas. O kaip žinoma, PIS lyderis labai pasitiki savo šeimos nariais ir mano, kad jie niekada negalėtų jo išduoti.

G. Birgfellneris jau daug metų įgyvendina statybų projektus Austrijoje ir Lenkijoje ir iki šiol sėkmingai vengė žiniasklaidos dėmesio. Net tiriamosios žurnalistikos atstovai nerado per daug informacijos apie jo veiklą Lenkijoje. Taigi jis lieka gana paslaptingas asmuo, apie kurį daug ko pasakyti nelabai išeina.

Iš paviešintų pokalbių galima suprasti, jog verslininkas gavo visus įgaliojimus ir pažadus, kad viskas bus apmokėta. Kaip vėliau pasirodė, visa tai buvo tik žodiniai susitarimai. J. Kaczyńskis viską garantavo savo žodžiu, savo autoritetu. Nebuvo jokių oficialių sutarčių. Vis dėlto austras įkūrė įmonę „Nuneaton“, kuri turėjo įgyvendinti visą projektą.

Partijos lyderio nuodėmės

J. Kaczyńskis bandė išsisukti ir savo pusbrolio žentui pranešė, kad nėra jokių teisinių pagrindų jam sumokėti. Nes nėra jokių sąskaitų faktūrų. Vis dėlto pripažino, kad jis atliko daug darbų, ir pasiūlė jam eiti į teismą ir ten įrodyti savo tiesą. Žada jam, kad teisme palaikys jo poziciją. Kaip jau buvo minėta, po pokalbio austras suprato, kad nieko negaus, ir pokalbius perdavė žurnalistams.

nuotrauka::2

Anot žurnalistų, paskelbti J. Kaczyńskio pokalbiai apie dangoraižių projektą rodo, kad politikas, kuris visada kalbėjo, jog reikia kovoti su po 1989 m. sukurta pokomunistine politikos ir verslo sistema, pats sukūrė tokią, tik lygiagrečią.

Po 1989 m. permainų kiekviena partija arba koalicija, kuri laimėdavo rinkimus, valė administraciją ir perimdavo valstybines įmones į savo rankas. Tai buvo garantas, kad atsiras pinigų partijų programoms (pavyzdžiui, valstybiniai bankai) įgyvendinti. Valstybinis turtas kiekvienai valdančiajai partijai buvo kartu ir darbo agentūra savo nariams. Tai buvo atlygis už darbą opozicijoje.

Pagal 1997 m. įstatymą Lenkijoje partijos oficialiai negali užsiimti komercinė veikla. Lėšų savo veiklai jos gali gauti iš savo narių rinkliavos, donorų įnašų, banko indėlių, valstybinių dotacijų. Jeigu turi nekilnojamojo turto, gali jį naudoti tik savo arba partijos narių (Seimo, tarybų narių) veiklai, kuri yra numatyta įstatuose.

PIS turtas buvo suformuotas kitaip. Bet tai buvo dar 1990 m., kai tik formavosi Lenkijos politinė sistema. Lenkijos Liaudies Respublikoje (LLR) komunistai sukūrė partijai priklausantį žiniasklaidos ir platinimo koncerną „Ruch“, kuris nešė partijai milžiniškus pinigus. Partija iš jų finansavo daug savo projektų. Po 1989 m. permainų ir LLR galo nauja, jau nekomunistinė, valdžia sukūrė specialią komisiją, kuri padalijo „Ruch“ turtą. Iš koncerno išskyrė spaudos platinimo bendrovę (egzistuoja iki šiol), o laikraščiai, spaustuvės ir nekilnojamasis turtas buvo padalyti tarp besikuriančių naujų jau nekomunistinių partijų. „Tada mes manėme, kad politinės organizacijos, kurios turi visuomenės palaikymą, nepriklausomai nuo jų politinės ideologijos, turi turėti galimybę komunikuoti su visuomene“, – nesenai žurnalistams aiškino Aleksanderis Hallas, buvęs Kontaktų su politinėmis partijomis ir visuomeninėmis organizacijomis ministras pirmoje nekomunistinėje Lenkijos vyriausybėje.

J. Kaczyńskis ir jo aplinka, sukūrę partiją „Centro susitarimas“ (lenk. „Porozumienie Centrum“), pasinaudojo proga ir per specialų Solidarumo spaudos fondą perėmė vakarinių naujienų laikraštį „Express Wieczorny“ su visu jam priklausančiu turtu. Pats laikraštis, gana populiarus visuomenėje, greitai buvo parduotas, o nekilnojamasis turtas, tarp jo ir sklypas su biurų pastatu Srebrna gatvėje, dabartinė PIS būstinė Nowogrodzka gatvėje ir dar du sklypai Varšuvos centre, liko fondo rankose. Netrukus fondas, kuris pagal naujus įstatymus tiesiogiai negalėjo užsiimti komercine veikla (kaip ir partija), sukūrė akcinę bendrovę „Srebrna“ ir jai perdavė visą savo turtą.

Po J. Kaczyńskio brolio ir Lenkijos prezidento L. Kaczyńskio mirties 2010 m. fondas buvo likviduotas, visą savo turtą jis perdavė 2012 m. sukurtam Lecho Kaczyńskio institutui. Šiandien būtent institutas yra pagrindinis bendrovės „Srebrna“ akcininkas. Įmonę, kaip ir Spaudos fondą bei Lecho Kaczyńskio institutą, nuo pradžios valdė J. Kaczyńskio artimi bendražygiai ir šeimos nariai. „Visas tas nekilnojamasis turtas yra itin patraukliose vietose Varšuvos centre. Kiekvieno iš jų vertė siekia milijonus zlotų ir dar auga“, – rašo Wojciechas Czuchnowskis, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas. A. Hallas: „Šis turtas per daug metų, kai J. Kaczyńskio partija – pradžioje „Centro susitarimas“, o vėliau PIS – buvo opozicijoje, padėjo išlaikyti organizaciją ir jos vadovus. Dėl biurų nuomos ir kitų finansinių operacijų partija visada turėjo pinigų.“

Kitos partijos, tarkim, didžiausio J. Kaczyńskio oponento, buvusio premjero, o šiandien Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko liberalai, pardavė visą perimtą „Ruch“ nekilnojamąjį turtą. Pasirinko grynus pinigus.

„Gazeta Wyborcza“ publikacija sukėlė rimtą krizę. Suabejota dėl partijos ir jos lyderio įvaizdžio. Ji buvo tuo skaudesnė, kad tiesiogiai palietė partijos lyderį, jos smegenis. Iki šiol J. Kaczyńskis buvo saugotas nuo krizių ir skandalų. Jis pats spręsdavo, su kuo susitiks, su kuo kalbės, kam duos interviu. Viskas turėjo būti pagal jo taisykles. Savo partijos būstinėje Nowogrodzka gatvėje jautėsi saugus. Ten pas jį atvyksta premjeras ir ministrai, kai J. Kaczyńskis nori su jais pasikalbėti. Niekas negalėjo net įsivaizduoti, kad kas nors įsidrąsins ir įrašinės pokalbius su J. Kaczyńskiu ir tai dar saugiausioje jam vietoje. Ir tai padarė jo šeimos narys.

nuotrauka::3

Pats J. Kaczyńskis nusprendė interviu savaitraščiui „Sieci“ paaiškinti padėtį ir prisipažino, kad siekė Srebrna gatvėje statyti du dangoraižius, bet sakė, kad pelnas iš tos investicijos turėtų atitekti ne jo partijai, o jo brolio Lecho Kaczyńskio institutui. J. Kaczyńskis yra fondo pirmininkas ir tvirtina, kad gavo fondo valdybos įgaliojimus vesti derybas dėl statybų. Anot jo, tai neturi nieko bendro su partijos reikalais. „Tai yra dvi skirtingos institucijos. Esu čia ir ten, bet tarp jų nėra jokių formalių ryšių. Veikiau visiškai pagal įstatymus. Nepažeidžiau įstatymo, kuris draudžia partijoms užsiimti komercine veikla“, – sakė interviu J. Kaczyńskis. Politikas prisipažino, jog nori, kad jo brolio vardu pavadintas institutas taptų stipriausiu Lenkijos dešiniųjų think tank – strateginės analizės organizacija. „Turiu svajonę, kad Lecho Kaczyńskio institutas taptų stipriu konkurentu Stepono Batoro fondui, kad tai būtų rimtas dešinysis ideologinis judėjimas, kažkas panašaus į Konrado Adenauerio fondą, kad tai būtų Lenkijos patriotizmo ir valstybinės minties užnugaris“, – aiškino J. Kaczyńskis.

Ar šis skandalas paveiks partijos ir jos lyderio įvaizdį ir nuo jų nusisuks rinkėjai? Pastaruoju metu partija ir jos veikėjai buvo keleto skandalų sūkuryje. Galima priminti skandalą su Lenkijos finansų priežiūros komisijos pirmininku Mareku Chrzanowskiu, kuris už savo žmogaus įdarbinimą ir milžinišką atlygį žadėjo padėti vienam bankų išlipti iš finansinės krizės. Po to buvo skandalas dėl centrinio banko pirmininko asistenčių, kurios gauna iki 15 tūkst. eurų atlyginimą. Dar reikia pridėti korupcijos skandalą, kai antikorupcijos biuro agentai areštavo J. Kaczyńskio artimo bendražygio Antonio Macierewicziaus asistentą. Apklausos rodo, kad skandalai beveik nepaveikė PIS elektorato.

Atrodo, kad J. Kaczyńskis turi labai ištikimus rinkėjus. Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad ir šis skandalas nelabai paveikė partijos gerbėjų. Dar prieš Srebrna skandalą už J. Kaczyńskio partiją norėjo balsuoti virš 38 proc. rinkėjų. Naujausios apklausos rodo, kad už PIS balsuoti nori apie 34 proc. rinkėjų. Gegužės rinkimai į Europos Parlamentą bus partijai rimtas iššūkis, kuris parodys, ar apklausos atskleidžia tikrąją padėtį.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Knygos: Ginklai, mikrobai ir plienas kviečio draugijoje Premium

Kviečio įtaka žmonijos vystymuisi yra nepaneigiama, tačiau gerokai pervertinta. Atahualpa ir Francisco...

Verslo klasė
2019.07.20
Aukščiausia elektros lyga: XXI a. lenktynių formato aktyvistai sunkiai laužia tradicijų ledus Premium

Elektra varomų automobilių „Formulės E“ lenktynės – nuo 2014 m. plėtojamas projektas, kurį siekiama paversti...

Verslo klasė
2019.07.14
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Medijų ateitis: nykstančios ribos Premium 3

Maždaug kokiais 2010 m. institucinė žiniasklaida pasijuto besanti beveik ištikta komos. Na gal porą metų...

Verslo klasė
2019.07.07
Kinas: Nuostabi antirusiška propaganda Premium 16

Vienu aspektu man „Černobylis“ („Chernobyl“) sukėlė stiprų nusivylimą. Nesuprantu, kodėl visi taip aistringai...

Verslo klasė
2019.07.07
Sigita Šimkutė: Ko nori moterys Premium 3

Biure buvo tuščia kaip niekada. Galėjai girdėti, kaip klankteli besisukanti ventiliatoriaus galva, pasiekusi...

Verslo klasė
2019.07.07
Ateities šeima – neišnaudota aukso gysla Premium 7

„Šeimos bilietu gali pasinaudoti viena šeima – abu tėvai, atvykę kartu su vienu arba keliais savo vaikais iki...

Verslo klasė
2019.07.07
Donatas Katkus: Manifestas? Premium

Kadaise bet kokia meno grupė – dailės, literatūros, muzikos – skelbdavo savo bendros estetikos manifestus.

Verslo klasė
2019.07.06
Kaip 1969-aisiais pasiekėme Mėnulį?  Premium 17

Žinią apie žmonių nusileidimą Mėnulyje Amerikoje supo audringi dešimtmečiai: šeštasis protestų ir rasinės...

Verslo klasė
2019.07.06
Bankai prieš anglis Premium 6

„Tauron“, vienas didžiausių Lenkijos energetikos koncernų, pereina prie žaliosios energijos. Tai nustebino...

Verslo klasė
2019.07.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau