2018-11-23 15:27

E. Parulskis: lietuviško dizaino polonizacija

Žinokite, lokaliame dizaine polonizacija veikia atvirkščiai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Žinokite, lokaliame dizaine polonizacija veikia atvirkščiai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Aš, aišku, žinau, kodėl pavadinimą sugalvojau būtent tokį – kad būtų baisiau, bent pirmą akimirką. Nes polonizacija (arba, kaip rodo naujesnės interpretacijos, – savipolonizavimas) yra (šalia rusifikavimo) pagrindinė (nes beveik patirta realybėje) valstybės, šalies ir tautos praradimo priežastis. O kas gali būti baisiau už tokį scenarijų?

Dabar, kai akimirka praėjo, perspėju – lokaliame dizaine polonizacija veikia atvirkščiai. Žodyje, žinoma, tebelieka grėsmė ir pavojaus šešėlis, bet jis kartu praneša ir pozityvią žinią ateičiai. Reiškinį apčiuopiau skaitydamas nepaprastai liūdną lenkų žurnalisto, eseisto ir fotografo Filipo Springerio knygą „Vonia su kolonada“ („Wanna z kolumnadą. Reportaże o polskiej przestrzeni“. Leidykla „Czarne“, 2013 m.). Ją nusipirkau tikėdamasis įminti nuo pirmųjų kelionių Lenkijon kamuojančią mįslę – kodėl šalyje, turinčioje tobulą tipografinę kultūrą ir pasaulinio lygio grafinį dizainą, tokia apgailėtina išorinė reklama?

Neapsirikau – F. Springeris paskutinį knygos tekstą skiria išorinei reklamai ir jame papasakoja apie beviltišką varšuviečių, pasivadinusių „ManoMiestasOjame“ (citata iš 1967 m. Czesławo Niemeno dainos „Sapnas apie Varšuvą“. Prasideda daina žodžiais „Mam tak samo, jak ty / Miasto moje, a w nim...“ ir toliau dainininkas vardija, kas ten gero yra) bendruomene, kovą su nelegaliai klijuojamais ir šiaip kabinamais skelbimais. Žiūrint iš šiandienės perspektyvos, judėjimo pretekstas buvo juokingas – 2007-aisiais keli žmonės, kuriems dėl reklaminio chaoso „kraujuoja akys“, nusprendė iki Europos futbolo čempionato atversti Lenkiją iš vizualaus šiukšlyno į europietišką valstybę, tokią valstybę, kurioje išorinė reklama reglamentuojama įstatymų iš vienos pusės ir dizaino kokybės kontrolės – iš kitos.

52795
130817
52791