Jūsų stalas: tikra ir netikra vėžlių sriuba

Jis pats tai puikiai suvokia ir kartkartėmis vis uždainuoja dainelę „Pu-ui-ki sriu-u-ba, rie-ie-bi sriuba...“ Netgi nekreipiant dėmesio į akivaizdžią sarkastišką saviironiją, išlieka vienas neaiškumas: o kodėl jis netikras? Ir kodėl knygos iliustracijose jis pavaizduotas kaip gyvūnas vėžlio kūnu, tačiau veršiuko galva ir kojomis? Galbūt tai tiesiog vienas iš daugybės Lewiso Carrollio vaizduotės sukurtų įsimintinų, bet absurdiškų personažų, tokių kaip Pakvaišęs Skrybėlius ar Češyro Katinas, ir nereikėtų ieškoti kokios nors gilios prasmės?

Brangi vėžlių sriuba

Prie netikro vėžlio mes dar grįšime, o iš pradžių nusikelkime trumpam laiku atgal, visai nedaug, vos pusantro šimto metų, kai saulė ištisą parą nenusileisdavo virš imperijų ir jų kolonijų, kai klasinė nelygybė buvo pačiame žydėjime, o turtuoliai nepraleisdavo nė vienos progos pasipuikuoti savo padėtimi. Būtent tais laikais į madą atėjo vėžlių sriuba, labai populiari visoje Europoje, o Anglijoje netgi laikoma nacionaliniu patiekalu ir tikru pasididžiavimu. Kad ir kaip būtų keista, ši sriuba tais laikais buvo ir pati brangiausia iš visų gaminamų, brangesnė netgi už egzotiškąją kregždžių lizdų sriubą.