„Vyno dienos“ balsuos ne tik už vyną

Už Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus pakeitimus gegužės 9 d. balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 11. Seimas leido mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose prekiauti iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu, ne tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio, kaip iki šiol. Dėl to tokiuose renginiuose šiuo metu neleidžiama prekyba ir silpnais alkoholiniais kokteiliais, vynu, putojančiu vynu, likeriais, midumi. 

Be kitų laisvėjimo ženklų, alkoholio reklama nebus laikoma interneto platformose skelbiama su alkoholiu susijusi informacija bei informacija apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, gėrimų gamybos technologijas, tradicijas. Šiuo metu galioja absoliutus alkoholio reklamos draudimas, todėl galima skelbti tik informaciją apie ženklinimą, kilmės šalį ar gamintoją, ši informacija skelbiama tik oficialiose gamintojų ir prekiautojų svetainėse. 

Didžiausia Baltijos šalyse

Nuo 2005 m. vykstančios „Vyno dienos“ ilgainiui įsisiūbavo į didžiausią gėrimų parodą Baltijos šalyse, joje alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus bei gurmaniškus produktus pristato platintojai ir gamintojai iš Italijos, Prancūzijos, Portugalijos, Austrijos, Bulgarijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, kitų šalių.

Pasak vyno eksperto Arūno Starkaus, parodą organizuojančio „Vyno klubo“ steigėjo, šiemet joje dalyvauja Lietuvos vyno platintojai „Bottlery“, „Vynoteka“, „Vyno klubas“, „Prike“, IKI, „Tridens“, „Aibė“. Taip pat – specializuoti vietiniai nacionalinio vyno pardavėjai: Armėnijos vyną į Lietuvą vežanti „Gadara“, Sakartvelo – „Qvevri Wine“, Moldovos – „Wine and Wood“. 

Tradiciškai, platintojų stenduose dirbs vyninių bei kitų gėrimų gamintojų atstovai. Anot rengėjų, į parodą atvyksta būrys dalyvių iš svarbiausių vyną gaminančių šalių, tad verta aplankyti nacionalinius stendus „Winetrade Austria“, Bulgarijos vyno eksporto asociacijos ir kt. Lietuviškų gėrimų gamintojai prisistatys Nacionaliniame stende. 

Pirmiau – edukacija 

Gėrimai bus degustuojami ir 4-ose atskirose salėse, kur teminius seminarus ir degustacijas ves ekspertai. Tarp numatytų paskaitų – „Natūralūs vynai: klasika ar pankrokas?“, „Senieji ir naujieji alaus stiliai“, „1855 Bordo Grands Cru Classés“, „Degustacija su geriausiu Sakartvelo someljė“, „Šampano iš Grand Cru ir Premier Cru kaimelių degustacija“ ir kt. 

Prieš 18 metų „Vyno dienos“ buvo sumanytos kaip edukacinis renginys ir savo idėjos nepametė ligšiol – paroda veikia pagal saikingo vartojimo asociacijos „Wine in Moderation“ rekomenduojamas taisykles ir skatina stenduose dirbančius ekspertus padėti lankytojams plėsti savo žinias. Neatsitiktinai pirmą kartą dalyvaujantieji kviečiami parodą pradėti nuo joje vykstančių Lietuvos someljė mokyklos „Degustavimo pradžiamokslio“ paskaitų. 

Pirmosios „Vyno dienos“, pavadintos vyno švente, įvyko 2005-ųjų gegužę Šiuolaikinio meno centre. Tuomet Rasa Starkus, „Vyno klubo“ direktorė, pristatydama renginį sakė: „Vyno šventė rengiama ne norint pagirdyti mases vynu, o suteikti žmonėms galimybę jo paragauti, pažinti, sužinoti apie juos.“ 

Dabar R. Starkus primena, jog parodoje gėrimais nėra prekiaujama, o jaunesni nei 20-ies metų lankytojai į „Litexpo“ nebus įleidžiami. 

Geriausi iš Lietuvos

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos vyndarių gretos gana sparčiai tankėja, tai rodo ir vienas svarbesnių „Vyno dienų“ akcentų – Lietuvos someljė asociacijos (LSA) organizuojami Lietuvos vyno ir midaus čempionato apdovanojimai. 

Anot Armino Darasevičiaus, LSA prezidento, šiemet pusšimtis profesionalių vyndarių ir mėgėjų čempionatui pateikė per 160 lietuviškų vynų, sidrų ir midų. Beveik pusė jų buvo verti aukso, sidabro, bronzos medalių. 

„Lietuvos vyno industrija sparčiai evoliucionuoja. Ypač stebina kasmet gerėjanti vynuogių vyno kokybė, ir sykiu auganti vynuogių veislių, kurios Lietuvoje sugeba sunokinti uogas, įvairovė“, – sako A. Darasevičius. 

Ramūnas Pilvelis, Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas ir įmonės „Vitis“ savininkas, skaičiuoja, jog per pastaruosius metus Lietuvoje pasodinta per 100 ha vyninių vynuogių veislių. Didžiausi vynuogynai užima 2,5–4 ha plotą ir jau pradeda duoti derlių.

Vietos vyndariai savo produkciją pristatys Lietuvos vyndarių stende. Ernesta Palubinskienė, parodos vadovė, vardija, jog jų sąrašą šiemet papildys „Geri metai“, „Ilzenbergo dvaras“, „Vyno kerai“, „Šušvės midus“, „Saulės midus“, kiti gamintojai. 

Balsuoti ne tik už vyną

VŽ rašė, jog šiemet paroda plačiai nuskambėjo socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje dėl ambicingo šūkio „Balsuok už vyną“, kurį organizatoriai pasirinko dėl parodos datos sutapimo su prezidento rinkimais. Ne tik prezidento – ateinantį gegužės savaitgalį vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės, ir „Eurovizija“.

Tačiau lauko reklamos kompanija maketą su tokiu šūkiu atmetė, nors jis, anot organizatorių, „skatina ne vartojimą, o pasirinkimo laisvę, drąsą į vyną pažiūrėti kaip į kultūrinį, ekonominį, žemės ūkio, gastronominį reiškinį“.

Kadangi parodos šūkis kviečia balsuoti, joje įvyks ir tikras balsavimas: lankytojai bus kviečiami išrinkti, kada Lietuvoje būtų galima švęsti Nacionalinę vyno dieną.

Pasak A. Starkaus, „pasaulis turi tarptautinę vyno dieną, vyną gaminančios šalys švenčia ir savo nacionalinę vyno dieną. Lietuva jau yra vyno gamybos šalis, tad pats laikas ir mums į kalendorių įsitraukti šioje sferoje dirbančius žmonės ir jų kūrybą primenančią datą“. 

Idėjos sumanytojai siūlo rinktis iš trijų dienų: spalio 24-osios, Lietuvoje tą dieną buvo išduota pirmoji mažojo vyndario licencija; gruodžio 7-osios, kai Lietuva Europos Sąjungos buvo pripažinta vynuogininkystės šalimi; lapkričio 12-osios – lietuviškų vynuogių veislių selekcininko Antano Gailiūno gimtadienio. 

Parodos atidarymas penktadienį, gegužės 10 d. 12 val. „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre, programa čia.