Po Ispaniją: Chumiljos vyno keliais

'Monastrell' vynuogynai Chumiljoje. Beatričės Laurinavičienės (VŽ) nuotr.

Pirmiausiai – kodėl Chumiljos? Nes 22-ajame gastronomijos kongrese „Madrid Fusion‘2024“ dalyvavę tarptautiniai žurnalistai buvo išsiųsti kuo toliau nuo sostinės ir su kolegomis iš įvairių šalių – nuo Airijos iki Singapūro, pakliuvau į grupelę, bene penkias valandas autobusu per La Mančos lygumą keliavusią į Mursijos regioną. Tiksliau – į „Monastrell“ vynais garsėjančią Chumiljos sritį Ispanijos pietryčiuose.

Vasaris ten savotiškas metas – dienos šiltos, įsaulyje net karšta, naktys atšiaurios. Vėjuota. Praėjusią žiemą nebuvo nei sniego, nei lietaus. Atrodo, kad laikas čia sustojęs ir teka atskirai nuo likusio pasaulio laiko. Centrinis srities miestukas Chumilja su pilimi pašonėje, 1461 m. pastatyta ant maurų karinio forto liekanų, po puošnaus, karališko Madrido atrodo tarsi filmavimo aikštelė, kur kuriamas filmas apie vienišą provincijos mokytoją. Kodėl būtent mokytoją? Gal kad tomis dienomis vis tekdavo nugirsti, kad miesto mokyklos moksleivių atliekama daina, tiksliau, jos vaizdo filmukas, laimėjo pirmą vietą visos Ispanijos konkurse.

Kai dabar iš pusmečio atstumo dėlioju argumentus, dėl ko važiuočiau apie 90 km nuo lietuvių pamiltos ir turistų apgultos Alikantės, atmintyje rikiuojasi nesibaigiantys 'Monastrel' veislės vynmedžių, nukarpytų iki „panagių“ ir todėl atrodančių kaip mažučiai šimtamečiai kerėplos, plotai; nedidelės šeimos vynininės, kuriose tave priima kaip giminę ar seną bičiulį, ir gastronominiai potyriai.